Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-64/2007 m.

Teisėja Laima Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.14.2.2.; 1.1.4.2.; 1.2.14.2.2.

2007 m. birželio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. , Ž. P. ir Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl A. K. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl V. P. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl A. T. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl P. K. turto vagystės) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl L. D. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. K. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl V. I. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl L. R. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl A. E. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl V. B. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti R. V. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. P. Dambrausko turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl R. Z. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl K. D. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti L. G. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti V. G. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti S. D. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. dėl (R. T. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., bausmę subendrinus iš dalies sudėjus su 2004 m. vasario 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2007 m. sausio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2006 m. birželio 7 d.

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl A. K. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl V. P. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl A. T. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl P. K. turto vagystės) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl L. D. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. K. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl V. I. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl L. R. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl A. E. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl V. B. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti R. V. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. P. Dambrausko turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl R. Z. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl K. D. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti L. G. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti V. G. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti S. D. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. (dėl R. T. turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2007 m. sausio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2006 m. birželio 7 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. P. ir Ž. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2006 m. birželio mėn. iš 6 d. į 7 d., naktį, tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, sugadinę durelių užraktą įsibrovė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)'' priklausantį automobilį ,,Citroen Sakso'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė A. K. priklausančią 300 litų vertės automagnetolą ,,Sony''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, atlenkę durelių rėmą ir išdaužę stiklą, įsibrovė į V. P. priklausantį automobilį ,,Opel Vectra'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jai priklausančią 200 litų vertės automagnetolą ,,Blaupunkt'' be priekinio valdymo skydelio, ir 20 litų vertės aerozolinį valiklį, viso pagrobė 220 litų vertės svetimą turtą.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, sulaužę durelių užraktą, įsibrovė į A. T. priklausantį automobilį ,,Mazda 626'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jam priklausančią 130 litų vertės automagnetolą ,,Philips''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, atlenkę durelių rėmą, įsibrovė į P. K. priklausantį automobilį ,,Volvo 440'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jam priklausančią 150 Lt vertės automagnetolą ,,Red Star''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, sugadinę durelių užraktą, įsibrovė į L. D. priklausantį automobilį ,,Audi-80'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė jai priklausančias dvi garso kolonėles ,,Pioneer'', bendros 300 Lt vertės, 10 Lt vertės vyrišką skėtį, 500 Lt vertės automagnetolą ,,Canwood'', CD diskų dėklą su 30 diskų, bendros 100 Lt vertės, viso pagrobė 910 Lt vertės turtą.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą įsibrauti į A. S. priklausantį automobilį ,,Ford Scorpio'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobti automagnetolą ,,JVC'' be priekinio valdymo skydelio, atlenkė durelių rėmą bei sugadino spynelę, t.y. pasikėsino pagrobti 200 litų vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo patekti į automobilį.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą įsibrauti į A. K. priklausantį automobilį ,,Hyundai Sonata'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobti automagnetolą ,,LG'', atlenkė durelių rėmą, t.y. pasikėsino pagrobti 550 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo patekti į automobilį.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, išdaužę vairuotojo durelių stiklą, įsibrovė į V. I. priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jam priklausančius tris garsiakalbius ,,First Austria'', bendros 550 Lt vertės.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, sugadinę vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į L. R. priklausantį automobilį ,,VW Golf'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jai priklausančią 300 Lt vertės automagnetolą ,,Sony''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, atlenkęs vairuotojo durelių rėmą, įsibrovė į A. E. priklausantį automobilį ,,Ford Mondeo'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jai priklausančią 400 Lt vertės automagnetolą ,,Pioneer''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, prasukę durelių spynelę, įsibrovė į V. B. priklausantį automobilį ,,VW Golf'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jai priklausančią 300 Lt vertės automagnetolą ,,Panasonic''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą įsibrauti į R. V. priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobti automagnetolą ,,Kenwood'', išdaužė vairuotojo durelių stiklą, t.y. pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi suveikė automobilio apsaugos signalizacija, todėl pasišalino.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą iš A. P. D. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti automagnetolą ,,Kenwood'', sulaužę priekinių durelių spyneles bei išdaužę vairuotojo durelių stiklą, įsibrovė į automobilį ir pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo iš prietaisų skydelio ištraukti automagnetolos.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, sugadinę vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į R. Z. priklausantį automobilį ,,Audi V8'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jam priklausančią 250 Lt vertės automagnetolą ,,JVC''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, atlenkę vairuotojo durelių rėmą, įsibrovė į K. D. priklausantį automobilį ,,Ford Escort'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jai priklausančią 300 Lt vertės automagnetolą ,,JVC''.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą įsibrauti į L. G. priklausantį automobilį ,,Toyota Carina'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobti automagnetolą ,,Aiwa'', sugadino vairuotojo durelių spynelę, t.y. pasikėsino pagrobti 300 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo patekti į automobilį.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą įsibrauti į V. G. priklausantį automobilį ,,VW Golf'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobti automagnetolą ,,JVC'', sudaužė bagažinės dangčio stiklą, t.y. pasikėsino pagrobti 300 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo patekti į automobilį.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, turėdami tikslą iš S. D. priklausančio automobilio ,,Audi-100'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti automagnetolą ,,Wharfechate'', sulaužę priekinių durelių spyneles, įsibrovė į automobilį ir pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo iš prietaisų skydelio ištraukti automagnetolos.

Be to, tą pačią naktį, nenustatytu laiku, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, atlenkę vairuotojo durelių rėmą ir išdaužę stiklą, įsibrovė į R. T. priklausantį automobilį ,,VW Jetta'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė jam priklausančią 500 Lt vertės automagnetolą ,,Pioneer''.

Apeliaciniu skundu Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti: D. P. , vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2004-02-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą šešiems metams; Ž. P. , vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkiems metams šešiems mėnesiams. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl per švelnios bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie Ž. P. ir D. P. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą pagal LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., kaip atskiras nusikalstamas veikas: A. K. , V. P. , A. T. , P. K. , L. D. , V. I. , L. R. , A. E. , V. B. , R. Z. , K. D. , R. T. priklausančio turto grobimo epizoduose kaltinamųjų veika atitinka LR BK 178 str. 2 d. dispoziciją, o A. S. , A. K. , P. V. , A. P. D. , L. G. , V. G. ir S. D. priklausančio turto grobimo epizoduose kaltinamųjų veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, kadangi veika nebaigta dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, todėl atitinka LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dispoziciją. D. P. ir Ž. P. padarė devyniolika nusikalstamų veikų, jų veikos buvo nukreiptos į skirtingus objektus, t.y. į skirtingus automobilius, kuriuose buvo skirtingos magnetolos, kiti vertingi daiktai, automobiliai, iš kurių pagrobti daiktai, priklauso skirtingiems savininkams, naktį iš 2006 m. birželio 6 į 7 d. jie stovėjo skirtingų gatvių kiemuose. Ž. P. ir D. P. , būdami ne Raseinių m. gyventojai vaikščiojo po kiemus prie automobilių ir brovėsi ne į visus iš eilės automobilius, rinkosi tuos, kurie neapšviesti, kuriuose yra magnetolos, kiti vertingi daiktai. D. P. ir Ž. P. yra linkę daryti naujas nusikalstamas veikas, o tai patvirtina aplinkybės, kad D. P. ankščiau teistas 3 kartus, naujas devynioliką nusikalstamų veikų padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Ž. P. teistas 5 kartus, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. 2006 m. birželio mėn. iš 6 į 7 d. naktį, tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jie abu bendrai veikdami padarė 12 nusikalstamų veikų ir pasikėsino padaryti 7 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, šiomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino ir dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais nesitarė. D. P. teigia nedalyvavęs nusikaltimų padaryme ir iki sulaikymo net nežinojęs, kad nusikaltimus padarė jo brolis Žydrūnas. Ž. P. kaltu prisipažino, tačiau siekdamas padėti broliui D. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, neigia brolio dalyvavimą vagystėse. Bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jiems griežtesnes bausmes. Teismas, baudžiamosios teisės priemonėmis įpareigotas ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės interesus nuo nusikalstamų veiksmų (LR BK 1 str.), vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str.). Teismas pripažino Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, D. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai pripažino Ž. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - LR BK 59 str. 1 d. 2 p., nes teismas šią aplinkybę pripažino vien pagal jo bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs su bendrininkais - kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Ž. P. visą laiką neigia nusikalstamas veikas padaręs kartu su broliu D. P. , todėl Ž. P. prisipažinimas negali būti laikytinas savanorišku, kadangi jis prisipažino verčiamas objektyvių aplinkybių, nes patys pareigūnai aptiko nusikalstamos veikos požymius (tuoj pat po įvykio policijos pareigūnai sustabdė automobilį VW Golf, kuriuo važiavo Ž. P. ir D. P. ir jame rasti visi pagrobti daiktai). LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ž. P. ir D. P. įvykdė devyniolika apysunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta bausmė iki 5 metų laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas bausmes už svetimo turto vagystes iš automobilių bei pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į automobilius, skyrė bausmes, žymiai mažesnes, nei bausmės vidurkis, ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., subendrinus bausmes, skyrė per mažą subendrintą bausmę: Ž. P. tik 4 metus, o D. P. , vadovaujantis BK 64 str. 1 d., bausmę subendrinus iš dalies sudedant su 2004-02-06 Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskyrė tik 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Subendrinant bausmes paskirta aiškiai per švelni bausmė, nes nesilaikyta LR BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimo, taikant dalinį bausmių sudėjimą prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų veikų, iš dalies pridėti visas paskirtas švelnesnes bausmes. Teismas neteisingai pritaikė LR BK 50 str. nuostatas. Bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, baudžiamasis įstatymas nors ir nenumato, kokią paskirtos bausmės dalį pridėti, bet analizuojant BK straipsnio nuostatas galima daryti išvadą, kad turi būti pridėtas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, t.y. ne mažiau kaip trys mėnesiai laisvės atėmimo. Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu D. P. ir Ž. P. už vieną nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią 1 metų (12 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Taigi prie vienerių metų laisvės atėmimo bausmės teismas iš dalies pridėjo paskirtas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, t.y. 3 metus nuo bendros 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo laiko sumos už likusius 18 nusikaltimų ir paskyrė galutinę subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau už likusius 18 nusikalstamų veikų paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė turėjo būti ne mažesnė kaip keturi metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, o subendrinus su griežčiausia bausme - viso penkeri metai šeši mėnesiai. Akivaizdu, kad tik atliekant paskirtą subendrintą galutinę griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Tik ilgesnio laikotarpio realus laisvės atėmimas gali sulaikyti D. P. ir Ž. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus. Teismas nepagrįstai nenurodė, neįvertino, kad D. P. ir Ž. P. nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistai, nes D. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o Ž. P. , būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui (LR BK 27 str.). Paskyrus nedidelę galutinę laisvės atėmimo bausmę už devynioliką nusikalstamų veikų, šie tikslai nebus pasiekti ir formuos nebaudžiamumo ir valstybės taikomų prievartos priemonių neveiksmingumą. Taip pat turėtų būti akcentuojamas visuomenės saugumo interesas, piliečių teisė gyventi saugiai ir nepatirti nusikalstamų kėsinimųsi į jų teisėtus interesus, nes atsižvelgus į vagystės dalyką - automagnetolas, garso kolonėles, garsiakalbius, galima teigti, kad Ž. P. ir D. P. motyvai nebuvo bent iš dalies socialiai pateisinami. Jų veikoje neįmanoma įžvelgti maisto ar kitų gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimo motyvo. Ž. P. teigia, kad vogti ėjęs todėl, kad serga sunkia liga ir jam reikalingi pinigai nusipirkti vaistų, jis negalintis dirbti, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos teisme svarstant jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo klausimą buvo pateikta pažyma dėl jo galimo įdarbinimo R. B. IĮ (b.b. 3 t., 15 l). Sulaikius įtariamuosius D. P. asmens kratos metu pas jį rasta 30 svarų ir 167,06 Lt (viso 316,84 Lt) (b.b. 2 t., 94 l.).

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. ir Ž. P. bei Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantų D. P. ir Ž. P. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., nes objektyviais bylos duomenimis nustatyta, jog jie pasikėsino pagrobti ir pagrobė svetimą turtą iš automobilių, viso padarė 19 nusikalstamų veikų.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad ginčijama: Ž. P. – nusikalstamų veikų vertinimas kaip atskiri nusikaltimai ir paskirta bausmė ir apeliantas mano, kad jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vienas tęstinis nusikaltimas bei jam yra paskirta per griežta bausmė, o D. P. prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Apeliacinių skundų argumentai dėl teismo motyvų ir išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo bei dėl to, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, abejonėmis bei nenuosekliais liudytojų parodymais niekuo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą nesutikti su liudytojų L. N. , T. J. ir V. U. parodymais, nes šių liudytojų parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, dėl esminių faktinių įvykių aplinkybių sutampa, o parodymų vertinimas yra teismo prerogatyva LR BPK 20 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus vertino ne skyriumi, o visumoje kitų ištirtų įrodymų kontekste, nes jie vieni kitus tik papildo. Nors nuteistieji abejoja liudytojos L. N. parodymais, teigdami, kad ji negalėjo atpažinti nuteistųjų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jos parodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, kaip ir kiti byloje apklausti liudytojai. Iš liudytojų L. N. , T. J. ir V. U. parodymų matyti, kad jie visą laiką stebėjo nubėgančius asmenis, kuriuos vėliau T. J. ir V. U. atpažino važiuojančius baltos spalvos automobiliu VW Golf. Šių liudytojų parodymus kolegija laiko patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų teisingumą patvirtina kitų liudytojų parodymų visetas. Be to, sustabdytame automobilyje, kuriame važiavo nuteistieji, buvo rastos iš automobilių pagrobtos automagnetolos, tai patvirtina, kad tik policijos pareigūnų operatyvaus darbo dėka buvo surastos pavogtos iš automobilių automagnetolos ir nustatyti kalti asmenys. Liudytoja L. N. patvirtino, kad matė du asmenis įlindusius į V. P. automobilį ir jame kažką darančius, o liudytojai T. J. ir V. U. matė iš kiemo nubėgančius du asmenis. Skundžiamajame nuosprendyje išsamiai nurodyta, kodėl teismas kritiškai vertina D. P. neprisipažinimą ir Ž. P. parodymus, jog jis, braudamasis į automobilius, persiaudavo brolio sportiniais bateliais, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje nurodytiems motyvams ir jų pakartotinai neatkartoja. Be to, nuteistieji nenurodė argumentų, kodėl liudytojai L. N. , T. J. ir V. U. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nėra jokių, tai patvirtinančių duomenų, todėl teismas vertina apeliantų argumentus kaip nepagrįstus ir juos atmeta. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu V. S. duotus parodymus, jog jis su V. U. liko automobilyje, o D. P. ir Ž. P. kažkur nuėjo, o grįžę parsinešė magnetolų, viską sudėjo prie galinių sėdynių, taip pat girdėjo brolius kalbant apie „apvaginamų mašinų dalis“ (b.l. 14-16, t. 2), be to, aplinkybė, kad automagnetolos buvo sudėtos į automobilio saloną ir po sėdynėmis, leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo bandoma paslėpti vogtas automagnetolas. Teismas trasologinę specialisto išvadą, iš kurios tyrimo matyti, kad pateiktose daktiloskopinėse plokštelėse užfiksuoti pėdsakų fragmentai galėjo būti palikti pateiktomis tirti pil. D. P. , Ž. P. sportinės avalynės (b.l. 184-186, t. 1), vertino bendrai su kitais įrodymais, grindžiant nuteistųjų kaltę. Remiantis visos bylos duomenims, atmetamas nuteistųjų apeliacinių skundų argumentas, jog teismas nepagrįstai pripažino D. P. kaltu dėl jo brolio Ž. P. įvykdytų nusikaltimų. Be to, Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendžiu nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės bei teismo išvados būtų grindžiamos tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurių patikimumas gali būti patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, teisingai pritaikė įstatymą ir nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, kad Ž. P. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, yra taip pat nepagrįsti. Baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant bendrai tyčiai ir siekiant bendro rezultato, t.y. turi būti padaryti keli veiksmai, kurių kiekvienas turi atitikti to paties Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje aprašytą veikos požymį, tuos veiksmus turi sieti vieninga kaltininko tyčia, visi jie turi būti nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę ir nusikalstamos veikos turi būti padarytos iš vieno šaltinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji padarė devyniolika nusikalstamų veikų, kurios pagal savo pobūdį yra panašios, tačiau jų veikos buvo nukreiptos į skirtingus objektus, t.y. į skirtingus automobilius, kuriuose buvo skirtingos automagnetolos, kiti vertingi daiktai, be to, automobiliai priklauso skirtingiems savininkams, automobiliai stovėjo skirtingų gatvių kiemuose, o nuteistieji vaikščiojo po kiemus prie automobilių ir brovėsi ne į visus iš eilės automobilius, bet rinkosi tuos, kurie neapšviesti ir kuriuose yra automagnetolos, kiti vertingi daiktai. Įsibrovimus į automobilius apeliantai taip pat įvykdė skirtingais būdais: sugadinę durelių užraktą, atlenkę durelių rėmą ir išdaužę stiklą, prasukę durelių spynelę, sulaužę priekinių durelių spyneles bei išdaužę vairuotojo durelių stiklą ar sudaužę bagažinės dangčio stiklą. Visi nurodyti požymiai apeliantų įvykdytus veiksmus charakterizuoja kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistieji padarė atskiras, savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. kaip atskiri nusikaltimai.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, pagal nuteistojo Ž. P. prašymą, buvo gautas pranešimas iš Raseinių rajono policijos komisariato dėl tą pačią įvykio dieną pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (b.l. 245, t. 3). Pranešime nurodyta, jog po Ž. P. ir D. P. sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą daugiau jokių telefoninių bei radijo ryšio pranešimų apie jokius įtartinus asmenis gauta nebuvo, o buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai Nr. 82-1-257-06, 82-1-258-06, 82-1-259-06, 82-1-260-06. Šis pranešimas paneigia nuteistųjų nurodytus motyvus, jog minėtą įvykio dieną ne dėl jų vienų buvo gauti pranešimai apie įsibrovimus į automobilius. Taip pat nepagrįstas nuteistojo Ž. P. apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog vyko tyrimas byloje Nr. 82-1-0256-06, nes iš gauto pranešimo matyti, kad tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tą pačią dieną ir teismo posėdyje dalyvavusios prokurorės pateiktas nutarimas iš bylos Nr. 82-1-00256-06 patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės ir nesusijęs su Ž. P. ir D. P. atžvilgiu atliktu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 82-1-00257-06. Aukščiau išvardintų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismo buvo ištirta ir įvertinta kaip visetas, ir pirmosios instancijos teismas, įvertindamas įrodymus BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė.

Dainiui ir Ž. P. pareikštame įtarime ir surašytame kaltinamajame akte nurodyta, jog nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje (b.l. 5, 13, 34, 48-51, 112, 132-135, t. 2, b.l. 44-59, t. 3), tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamas veikas Ž. P. padarė kartu su D. P. , t.y. teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupėje. LR BK 25 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nors D. P. neigia dalyvavęs nusikalstamų veikų padaryme kartu su Ž. P. , tačiau teismas nustatė, kad apeliantai nusikalstamas veikas padarė veikdami kartu bendrais veiksmais, šios aplinkybės nepripažino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tokiu sprendimu nepasunkino nuteistųjų padėties, nepažeidė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų.

Pastebėtina, jog nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtina nuostatą, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių pažeidimų, kurie būtų susiję su išankstinės nuomonės išsakymu apie D. P. ar Ž. P. kaltumu iki nuosprendžio paskelbimo, kas suponuotų nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą.

Dėl paskirtų bausmių

Visi apeliantai skundžia nuosprendžiu paskirtas bausmes: nuteistieji teigia, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės, o prokuroras prašo nuteistiesiems skirti dar griežtesnes bausmes, kad būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bei būtų akcentuojamas visuomenės saugumo interesas, piliečių teisė gyventi saugiai ir nepatirti nusikalstamų kėsinimųsi į jų teisėtus interesus.

Nors nuteistieji skunduose teigia, kad jiems yra paskirtos per griežtos bausmės, o prokuroras – jog paskirtos nuteistiesiems per švelnios bausmės, tačiau kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę nuteistajam Ž. P. teismas atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo nusikalstamus veiksmus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl į jau nustatytas aplinkybes kolegija dar kartą negali atsižvelgti. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikaltimus. Baudžiamojoje teisėje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nustatė Ž. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikaltimus, už kuriuos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad nuteistasis Ž. P. nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikaltimų padarymo. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistieji policijos pareigūnų buvo sulaikyti po to, kai buvo gauti pranešimai apie apvogtus automobilius kiemuose ir liudytojams T. J. ir V. U. nepavykus sulaikyti iš įvykio vietos Vaižganto g. 54 kiemo pasišalinusių asmenų, buvo sustabdytas iš įvykio vietos nuvažiuojantis baltos spalvos automobilis VW Golf, kuriame buvo rastos pavogtos automagnetolos ir kiti iš automobilių pavogti daiktai. Šiuo atveju nusikalstamą veiką išaiškino bei pagrobtą turtą surado be nuteistojo Ž. P. pagalbos policijos pareigūnai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko teisingi parodymai apie nusikalstamas veikas, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių kaltininko kaltę, nėra laikomi prisipažinimu, tačiau prokuroras apeliaciniame skunde nesuformulavo konkretaus prašymo dėl Ž. P. atžvilgiu pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo, o tik nurodė, kad teismas nepagrįstai ją pripažino, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasunkinti nuteistojo Ž. P. padėties, panaikindamas pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skirdamas bausmes teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryti apysunkiai nusikaltimai, Ž. P. atžvilgiu įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o abiejų nuteistųjų atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgta į tai, kad keletas nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, įvertino nuteistųjų ankstesnius teistumus, nes Ž. P. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, o D. P. – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, todėl teismas pagrįstai už tiek padarytų nusikalstamų veikų nuteistiesiems parinko laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai yra sankcijos ribose bei artimesnis sankcijos minimumui, tačiau bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, bendra subendrinta bausmė yra artima sankcijoje numatytai maksimaliai laisvės atėmimo bausmei, kas visumoje nepažeidžia bausmės paskirties bei bausmės neišvengiamumo ir teisingumo principų. Todėl nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos. Šių bausmių paskyrimas neprieštarauja bausmių paskirčiai ir teisingumo principui.

Apeliantas neteisingai aiškina LR BK 61 str. ir klaidingai mano, kad pagal šioje normoje išdėstytas bausmių skyrimo taisykles jokios kitos aplinkybės, skirtingai nei atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios, neturi įtakos bausmės dydžio apskaičiavimui. LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata būtent ir išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja esant vien lengvinančiom aplinkybėm skirti tik tokią bausmę, kuri būtų būtinai mažesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį ar esant vien tik neigiamoms aplinkybėms – skirti griežtą bausmę, kaip apeliaciniu skundu prašo prokuroras.

Apeliaciniu skundu prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas subendrindamas bausmes Ž. P. ir D. P. , neteisingai pritaikė LR BK 50 str. nuostatas, nes bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, baudžiamasis įstatymas nors ir nenumato, kokią paskirtos bausmės dalį pridėti, bet analizuojant BK straipsnio nuostatas galima daryti išvadą, kad turi būti pridėtas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, t.y. ne mažiau kaip trys mėnesiai laisvės atėmimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, subendrindamas bausmes, prie griežčiausios paskirtos bausmės – 1 metų laisvės atėmimo bausmės už L. D. turto vagystę – iš dalies pridėjo kitų, švelnesnių bausmių, dalis, nepažeisdamas LR BK 63 str. 4 d. reikalavimų, o nesant įstatyminio pagrindo bendrinant bausmes pridėti bent minimalią laisvės atėmimo bausmę – 3 mėnesius, teismas nėra saistomas pridedamų bausmių dalių dydžio. Todėl šis prokuroro apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir juo bausmės nuteistiesiems negriežtintinos.

Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė būdami recidyvistais. Šis prokuroro pastebėjimas yra pagrįstas, nes pagal LR BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo laikomas recidyvistu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji anksčiau buvo teisti, D. P. nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimą, todėl konstatuotina, kad yra nusikaltimų recidyvas ir nuteistieji laikytini recidyvistais (LR BK 27 str. 1 d.), tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nėra suformuluotas prašymas nuteistuosius laikyti recidyvistais ir atsižvelgiant į tai, jiems skirti griežtesnes bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasunkinti nuteistųjų padėties daugiau nei prašoma skunduose nurodytais pagrindais.

Byloje nėra duomenų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis Ž. P. būtų sirgęs sunkia liga, dėl ko negalėjo dirbti ir nusikaltimus darė dėl labai sunkios materialinės padėties, nes iš pateiktos pažymos dėl jo galimo įdarbinimo R. B. IĮ (b.l. 15, t. 3) matyti, kad Ž. P. pagal savo sveikatos būklę galėjo dirbti, į ką pagrįstai apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį prokuroras.

Nuteistojo Ž. P. skunde nurodytas argumentas, kad nusikaltimais nukentėjusiesiems padarytos nedidelės žalos ir kai kurie nukentėjusieji pretenzijų ir ieškinių nereiškė, nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, nes nors pagrobtas turtas grąžintas jų savininkams, tačiau nusikalstamomis veikomis padaryti nuostoliai neatlyginti ir dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais nesitarta, nukentėjusiųjų neatsiprašyta, todėl nuteistojo Ž. P. prašymas į tai atsižvelgti švelninant jam paskirtą bausmę netenkintinas.

Kolegijos manymu, apeliantams paskirtos bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, nėra jokio teisinio pagrindo šias bausmes dar labiau švelninti ar griežtinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų D. P. , Ž. P. ir Kelmės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio atmesti.