- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-849-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00305-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu V. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 300 Lt bauda už tai, kad 2014-02-11, 16 val., vairavo automobilį Renault „Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Respublikos g., Kėdainiuose, pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus (pastatė automobilį šio ženklo galiojimo zonoje), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 333 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi V. M. skundas netenkintas ir Institucijos 2014 m. balandžio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
V. M. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje nėra draudžiamojo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, todėl su pažeidimu nesutinka, kadangi KET reikalavimų nepažeidė. Kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatytas Liaudies g.-Respublikos g. sankryžoje, bet šis draudžiamasis kelio ženklas pastatytas taip, kad jis matomas tik važiuojant nuo Skroblų g.-Janušavos g.-Respublikos g. sankryžos ir nematomas važiuojant Respublikos g. link Janušavos g. (pravažiuojant pro Respublikos g. pastatus Nr. 46, 48 ir 3). Be to, šis kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galioja tik iki artimiausios sankryžos, tai yra iki Sausmedžių g. Kadangi šis kelio ženklas pastatytas tik išvažiuojant pro Janušavos g.-Skroblų g. sankryžos, jo galiojimas baigėsi ties išvažiavimo iš „Gyvenamosios zonos“ Respublikos g. 48 ir Janušavos g. 81 pažymėtų namų. Nuo šios sankryžos jokio draudžiamojo kelio ženklo nebuvo pažeidimo metu, šis ženklas buvo pastatytas tik nuo šių metų vasario mėnesio 27 dienos. Teismas, darydamas išvadas, rėmėsi tuo, kad apeliantas čia gyvena ir gerai žino šią situaciją, bet nekreipė dėmesio į tai, kad atvažiavus nuo Liaudies g. tokio kelio ženklo ne tik kad nesimato, bet jo nėra. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad kelio ženklai pastatyti netinkamai, nesilaikant kelio ženklų statymo taisyklių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį V. M. byloje palikti nepakeistą.
V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. M. padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl ši teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Dėl to yra naikinama, o V. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą <...>. KET ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas <...>.
Kvalifikuoti asmens veiką pagal šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo pažeisti konkretaus draudžiamojo kelio ženklo reikalavimai. Institucijos nutarimu, kurį pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą, V. M. nubaustas už tai, kad administracinio pažeidimo protokole nurodytu laiku jo automobilis stovėjo Kėdainiuose, Respublikos gatvėje esančioje KET ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. V. M. jau savo pirminiame paaiškinime, užfiksuotame administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi už kelio ženklo „Gyvenamosios zonos pabaiga“ kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ negalioja (b. l. 18). Pirmosios instancijos teismui pateiktame V. M. skunde nurodyta, kad išvažiuojant iš Respublikos g. 48 link Janušavos g. nei dešinėje, nei kairėje kelio pusėje nėra draudžiamojo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“, tokio ženklo nėra ir išvažiuojant iš Respublikos g. 48 namo link Sausmedžių g. Toks kelio ženklas pastatytas tik kairėje gatvės pusėje, ties Respublikos g. namu Nr. 3, su apribojimu 40 m į vieną pusę. Paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su juo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 33).
Policijos pareigūnai V. M. pažeidimą taip pat fiksavo fotonuotraukomis, tačiau iš jų negalima neabejotinai nustatyti nei kokioje gatvėje, nei kurioje gatvės dalyje ar pusėje stovi protokole minimas automobilis. Automobilis ir KET ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ kartu su kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ užfiksuotas atskirose nuotraukose, todėl negalima nustatyti, ar automobilis stovi minėto ženklo galiojimo zonoje. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad automobilis stovėjo Respublikos g., tačiau byloje nėra pateiktos schemos, kurioje būtų sužymėtos automobilio buvimo vieta ir draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zona. Be to, policijos pareigūnų pateiktose fotonuotraukose užfiksuoto kelio ženklo (KET ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ kartu su kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“) nematyti nei vienoje iš V. M. pateiktų fotonuotraukų, tačiau pirmosios instancijos teismas, netgi esant ginčytinom aplinkybėm dėl KET ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvimo vietos, minėtų aplinkybių netyrė, apsiribojo tik kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonos išaiškinimu, kad draudžiamojo kelio ženklo galiojimas ties įvažiavimu į šalia kelio esančias teritorijas (į Respublikos g. 48 namo kiemą) nesibaigia, kadangi išvažiavimas iš šalia kelio esančių teritorijų nėra laikomas sankryža. Tačiau šiuo atveju, nenustačius, kurioje Respublikos g. dalyje stovi policijos pareigūnų fotonuotraukose užfiksuotas kelio ženklas ir kurioje tiksliai vietoje stovėjo V. M. transporto priemonė, konstatuoti, kad jo automobilis stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 333 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nebuvo galima.
Šalies argumentai
V. M. apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės dėl kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvimo vietos, į kurias pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atsižvelgta, tačiau apygardos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat negali šių aplinkybių patikrinti ir patikimai nustatyti, ar buvo pažeisti nurodyto draudžiamojo kelio ženklo reikalavimai. Šiuo atveju aplinkybių, kad V. M. buvo Institucijos informuotas dėl automobilių statymo nesilaikant KET, taip pat, kad jis, kaip gyvenantis Respublikos g., išmano šioje gatvėje stovinčių kelio ženklų galiojimą, kuriomis remtasi priimant skundžiamą nutartį, konstatuoti V. M. kaltę nepakanka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, kad V. M. pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą. Iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, tačiau jo veikia kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 2 d., kuomet atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų numato ATPK 124¹ str. 4 d., todėl grąžinus bylą iš naujo nagrinėti spręstinas ir veikos perkvalifikavimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.