Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui, atsakovo VšĮ „Visagino ligoninė“ atstovei V. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., A. M.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui VšĮ „Visagino ligoninė“, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“, A. S., A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

panaikinti 2021-06-14 LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą dėl A. K. pareiškimo Nr.56-95;

II. Reikalavimų ir atsikirtimų pagrindiniai argumentai

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas paaiškino, kad ieškovas (toliau ir – Pacientas) 2019-07-10 d. apie 17 val. atvyko pas atsakovą (toliau ir – Ligoninė) dėl buityje patirtos kairės rankos piršto traumos, kurią patyrė kampiniu šlifuokliu.

3. Ligoninės gydytojai Pacientui neatlikę visų reikalingų tyrimų, nesurinkę Paciento anamnezės, nepaaiškinę apie planuojamą atlikti chirurginę operaciją, jos metodus, nei apie jos galimus padarinius, jau tą pačią dieną 2019-07-10, 18:30 val. taikius bendrąją anesteziją, 18:55 val. atliko chirurginę kairės plaštakos II piršto operaciją.

4. Pacientui 2019-07-10 d. chirurginė operacija buvo atlikta skubos tvarka, nors tokiai neatidėliotinai operacijai atlikti nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

5. Pacientui buvo taikyta bendroji anestezija, tačiau Pacientas visą chirurginę operaciją jautė skausmus bei girdėjo gydytojo / seselių atliekamus veiksmus. Operacijos metu pirštas buvo grežiojamas specialiu grąžtu, mažiausiai tris kartus, įdedant ir vėl traukiant vielas. Pacientui buvo girdima, jog sugręžus pirštą ir įstačius vielas, jos buvo ištraukiamos iš piršto atgal ir vėl dedamos iš naujo ir tai kartojosi, kol galiausiai operacija buvo baigta. Chirurginę operaciją atliko Ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas A. S..

6. Pacientui nebuvo paaiškinta operacijos eiga ir padariniai. Pacientui buvo tik formaliai nurodyta, jog operacija buvo sklandi, be komplikacijų – neva viskas gerai. Taigi, Pacientas suprato, jog operacija buvo sėkminga ir įpjautas pirštas buvo susiūtas.

7. Kaip vėliau tapo aišku, chirurginė operacija buvo atlikta nesėkmingai, kadangi Pacientui chirurginės operacijos metu buvo sugręžiotas piršto kaulas ir dėl to dalinai (1,5 cm ilgyje) amputuotas kairės plaštakos II pirštas, nors tokiai operacijai Pacientas sutikimo davęs nebūtų. Šis esminis faktas buvo nuslėptas nuo Paciento.

8. Paciento įsitikinimu pagal anamnezę ir indikacijas, Ligoninės gydytojai privalėjo perduoti Pacientą aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigai, t.y tretinio lygio (pvz. S. klinikoms), kur operaciją jau būtų pavesta atlikti gydytojui chirurgui (plastikos chirurgai), ką neginčytinai patvirtina faktas, jog S. klinikose 2019-08-13 pakartotine chirurginę operaciją Pacientui jau atliko chirurgas K. B..

9. Operaciją atlikęs gydytojas ortopedas traumatologos A. S., po operacijos nedelsiant išėjo atostogų ir Pacientas jo Ligoninėje daugiau nebematė. Paciento gydymą Ligoninėje perėmė Ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas A. M., kuris prižiūrėjo Pacientą nuo 2019-07-11 iki 2019-08-01. Nuo 2019-07-10 iki 2019-07-19 Pacientas buvo stacionarizuotas Ligoninėje.

10. Taigi, nuo 2019-07-10 iki 2019-07-19, t.y. net devynias dienas Pacientas buvo laikomas Ligoninės stacionare, tačiau gydytojai Paciento piršto būklės nevertino, t.y. nevertino ar chirurginė operacija buvo atlikta tinkamai, ar piršte esantys kaulai (lūžgaliai) buvo tinkamai fiksuoti, ar Pacientas galės judinti pirštą, ar Pacientas sveiksta ir t.t.. Visą šį laikotarpį buvo tik imituojama Paciento priežiūra, kuri pasireiškė viso labo operuoto piršto tvarsčių perrišimu.

11. Pacientas kaip ir buvo rekomenduota jau 2019-07-22 prisistatė į sveikatos priežiūros įstaigą, jog būtų atlikti žaizdos perrišimai. Pacientas nuo 2019-07-22 iki 2019-08-01 prisistatydavo tvarsčių perrišimui kas dvi dienas kaip ir buvo rekomenduota. Būtina pažymėti, jog Pacientas su gydytoju A. M. buvo sutaręs, jog būtent jis kaip jį gydęs gydytojas atliktų perrišimus. A. M. atlikdamas perrišimus Pacientui vis kartodavo, jog piršto būklė yra gera, pirštas sveiksta, viskas pagal planą.

12. 2019-08-01 Pacientui atvykus į Ligoninę sutartai konsultacijai pas gydytoją A. M. dėl vielų šalinimo iš piršto, šios apžiūros metu 2019-08-01 gydytojas atliko įrašą, jog yra stebima (duomenys neskelbtini) bei išrašė siuntimą radiologui atlikti plaštakos rentgenogramą (Priedas Nr.6). 2019-08-01 Ligoninėje jau tą pačią dieną buvo atlikta plaštakos rentgenograma, kurioje pateikta išvada: (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr.7).

13. 2019-08-01 Ligoninės medikai, t.y. gydytojas A. M. po atlikto rentgenogramos tyrimo net ir nustatęs, jog yra objektyviai matoma dalinė Paciento piršto (duomenys neskelbtini) taip pat tai, jog piršto lūžgaliai nėra sugiję ir toliau nesiruošė atlikti jokių veiksmų, t.y. nepaskyrė jokių kitų tyrimų, ar konsultacijų, nesprendė dėl kitų gydymo metodų ar pakartotinės chirurginės operacijos atlikimo. Ligoninės gydytojas A. M. ir toliau ramino Pacientą, jog viskas bus gerai.

14. Taigi, Ligoninės gydytojai net ir pavėluotai 2019-08-01 nustatę, jog yra prasidėjusi audinių (duomenys neskelbtini) bei tai, kad išlieka lūžgalių dislokacija, nesiėmė jokių veiksmų, t.y. gydantis gydytojas Pacientui nenurodė atlikti jokiu tyrimu, nepersiuntė kitu gydytoju konsultacijai ir ar neskyrė pakartotinės chirurginės operacijos. Ligoninės gydytojai ir toliau nieko nedarė, jog būtu sumažinta Paciento sveikatai jau padaryta žala.

15. Pacientas supratęs, jog Ligoninės medikai net nesiruošia gelbėti jo (duomenys neskelbtini) piršto, 2019-08-05 atvyko į Vilnių konsultacijai pas a. a. profesorių gydytoją plastikos chirurgą K. V.. Gydytojas apžiūrėjęs Paciento pirštą, nurodė, jog pirštas gangrenuoja, lūžgalių padėtis bloga ir būtina operatyviai atlikti pakartotinę chirurginę operaciją.

16. 2019-08-13 d. 07:14 val. Pacientas buvo stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose (toliau – S. klinikos), Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriuje. 2019-08-13 d. 21:25 val. Pacientui atliktus regioninę nejautrą buvo atlikta chirurginė operacija – piršto amputacija.

17. Stacionaro epikrizėje užfiksuota Paciento būklės įvertinimo informacija (duomenys neskelbtini)

18. S. klinikų gydantys gydytojai nurodė Pacientui, jog kairės rankos piršto dalinė amputacija ~ 3-4 cm buvo būtina siekiant užkirsti kelią kitų kairės rankos plaštakos pirštų ar net visos plaštakos amputacijai. Santaros gydytojai nurodė, jog Piršto amputaciją sąlygojo Ligoninės gydytojų pirmoji netinkamai atlikta operacija ir netinkamas pooperacinis gydymas, ko pasakoje piršto rekonstrukcija tapo negalima.

19. Ligoninės gydytojai prieš operaciją neįvertinę operuojamo piršto kraujotakos, negalėjo objektyviai spręsti dėl chirurginės operacijos atlikimo metodo – planuojamos operacijos. Ekspertas A. S. t.p. konstatavo, jog Ligoninės gydytojai nevertino Paciento piršto jutimų sutrikimų nei pirminio gydymo metu, nei kontrolės metu. Paciento įsitikinimu, pagal esamą anamnezę, Ligoninės gydytojai privalėjo atlikti visus reikalingus tyrimus ir tik tada spręsti dėl chirurginės operacijos metodo, tačiau to padaryta nebuvo. Visiškai nesuprantama, kaip gydytojai galėjo spręsti atlikti osteosintezės operaciją, jeigu nebuvo įvertinti piršto jutimai (ar yra pažeisti nervai ar ne).

20. Taigi, darytina išvada, jog Ligoninės gydytojai Pacientui prieš operaciją neatliko esminių tyrimų, t.y. piršto kraujotakos tyrimų bei piršto jutimų sutrikimų vertinimo (nevertino piršto nervų pažeidimo), todėl neatlikus šių esminių tyrimų Ligoninės gydytojai negalėjo spręsti dėl chirurginės operacijos atlikimo metodo.

21. Paciento įsitikinimu, prieš operaciją atlikus piršto jutimų sutrikimo vertinimą bei kraujotakos tyrimą, būtų pavesta chirurginę operaciją atlikti ne gydytojui ortopedui traumatologui, bet chirurgui, kuris būtų išsaugojęs ne tik visą pirštą, bet ir piršto jutimus (nervus).

22. Akivaizdu, kad piršto sutrumpėjimą (1,5 cm nupjovimą) Ligoninėje lėmė tai, kad Ligoninės gydytojas tris kartus grežė piršto kaulą ir įstatinėjo vielą ir vėl ją traukė atgal, ko pasakoje, piršto kaulas buvo sugręžiotas neatitaisomai, o operacija buvo nesėkminga ir dalis piršto buvo amputuota (sutrumpėjo), o Pacientas neteko galimybės jį valdyti.

23. Ligoninės gydytojai net ir pavėluotai 2019-08-01 nustatę, jog yra prasidėjusi audinių nekrozė bei tai, kad išlieka lūžgalių dislokacija, nesiėmė jokių veiksmų, t.y. gydantis gydytojas Pacientui nenurodė atlikti jokių tyrimų, nepersiuntė kitų gydytojų konsultacijai ir ar neskyrė pakartotinės chirurginės operacijos. Ligoninės gydytojai ir toliau nieko nedarė.

24. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti kas yra atsakingas, jog 2019-08-13 S. klinikų gydytojai, Pacientui, kuris atvyko jau su ~1,5 cm sutrumpėjusiu pirštu, buvo priversti Pacientui amputuoti iš esmės jau visą pirštą (~3-4 cm.).

25. Ligoninės gydytojai po 2019-07-10 chirurginės operacijos privalėjo stebėti paciento piršto gyjimo procesą, t.y. po operacijos periodiškai atlikti operuoto piršto rentgeno nuotraukas, atlikti operuoto piršto kraujotakos, jutimų apžiūras bei objektyviai įsitikinti ar piršte esantys kaulai (lūžgaliai) yra tinkamai fiksuoti, ar pirštas funkcionalus ir nėra pažeisti piršto nervai ir spręsti dėl tolimesnių gydymo veiksmų. Nagrinėjamu atveju, Ligoninės gydytojai Paciento piršto būklės nestebėjo nei Pacientui gulint stacionare, nei vykdant perrišimus, ko pasakoje laiku nenustatė, jog lūžgalių padėtis yra bloga ir dėl to prasidėjo operuoto piršo gangrena (audinių nekrozė) ir vėliau S. klinikose jau buvo atlikta privestinė viso piršto amputacija.

26. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytus teiginius, darytina išvada, jog Ligoninės gydytojų neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus pareigą dėti maksimalias pastangas, jog 2019-07-10 chirurginė operacija įvertinus indikacijas būtų atlikta maksimaliai atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, taip kaip numato teisės aktai, tačiau to padaryta nebuvo. Pirma, Ligoninės gydytojai prieš operaciją neatliko piršto kraujotakos tyrimų bei piršto jutimų sutrikimų vertinimo (nevertino piršto nervų pažeidimo), todėl neatlikus šių tyrimų negalėjo objektyviai spręsti dėl planuojamos atlikti operacijos metodo; Antra, nesant atliktų visų reikalingų tyrimų, buvo nepagrįstai pavesta chirurginę operaciją atlikti gydytojui ortopedui traumatologui, nors operaciją pagal anamnezę ir indikacijas turėjo būti pavesta atlikti chirurgui (plastikos); Trečia, neatlikus visų tyrimų buvo nepagrįstai nuspręsta atlikti osteosintezės operaciją, tačiau de facto buvo atlikta dalinė piršto amputacija (pirštas amputuotas ~1,5 cm), nors tokiai chirurginei operacijai Pacientas sutikimo nedavė; Ketvirta, laikotarpiu nuo 2019-07-10 iki 2019-08-01 Ligoninės gydytojų neteisėti veiksmai pasireiškė, neteisėtu neveikimu, t.y. po 2019-07-10 chirurginės operacijos nebuvo objektyviai stebima Paciento piršto būklė, todėl savalaikiai nenustačius lūžgalių migravimo prasidėjo piršto gangrena, tačiau net ir pavėluotai 2019-08-01 nustačius piršto nekrozę ir lūžgalių migraciją, Ligoninės gydytojai neatliko jokių veiksmų, jog būtų sumažinta Paciento žala, ko pasakoje 2019-08-13 S. klinikose Pacientui buvo amputuotas jau visas pirštas (~3-4 cm ilgyje). (CK 6.246 str., CK 6.263 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

44. Tretysis asmuo A. S. prašo ieškinį atmesti. Procesinių dokumentų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys nepagrįstas.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

47. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019-07-10 d. apie 17 val. atvyko pas atsakovą dėl buityje patirtos kairės rankos piršto traumos, kurią patyrė kampiniu šlifuokliu.

48. Ligoninėje ieškovą apžiūrėjęs ortopedas traumatologas A. S. mediciniuose dokumentuose aprašė, kad Pacientas skundžiasi (duomenys neskelbtini) .

49. Skubos tvarka 2019-07-10, 18:30 val. taikius bendrąją anesteziją, ieškovui 18:55 val. atlikta chirurginę kairės plaštakos II piršto operaciją (osteosintezės). Chirurginę operaciją atliko Ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas A. S..

50. Atlikus operaciją gydytojas ortopedas traumotologas A. S. ligos istorijoje aprašė operacijos eigą: (duomenys neskelbtini)

51. Po operacijos ieškovo gydymą Ligoninėje perėmė ortopedas traumatologas A. M., kuris prižiūrėjo Pacientą nuo 2019-07-11 iki 2019-08-01. Nuo 2019-07-10 iki 2019-07-19 Pacientas buvo stacionarizuotas Ligoninėje. 2019-07-11 Pacientui buvo atliktas kraujo tyrimas, taip pat perrišami tvarsčiai. 2019-07-12 atliktas rentgenogramo tyrimas.

52. Pacientas 2019-07-22 prisistatė į sveikatos priežiūros įstaigą, jog būtų atlikti žaizdos perrišimai. Pacientas nuo 2019-07-22 iki 2019-08-01 prisistatydavo tvarsčių perrišimui.

53. 2019-08-01 Pacientui atvykus į Ligoninę sutartai konsultacijai pas gydytoją A. M. dėl vielų šalinimo iš piršto, gydytojas A. M. atliko įrašą, jog yra stebima (duomenys neskelbtini) bei išrašė siuntimą radiologui atlikti plaštakos rentgenogramą, kurioje nurodyta „būklė po II piršto osteosintezės, išlieka (duomenys neskelbtini) (Ieškinio priedas Nr.7).

54. 2019-08-05 ieškovas atvyko į Vilnių konsultacijai pas a. a. profesorių gydytoją plastikos chirurgą K. V., kuris išraše nurodė: „(duomenys neskelbtini) (Ieškinio priedas Nr.8).

55. 2019-08-13 d. 07:14 val. Pacientas buvo stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriuje. Ir 21:25 val. Pacientui atliktus regioninę nejautrą buvo atlikta chirurginė operacija – piršto amputacija. Operacijos protokole užfiksuota priešoperacinė klinikė diagnozė: (duomenys neskelbtini) .“ Stacionaro epikrizėje užfiksuota Paciento būklės įvertinimo informacija „(duomenys neskelbtini) . Pacientas buvo išrašytas iš Santaros klinikų.

56. Ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau ir – Komisija). Komisija 2021-06-14 Sprendimu nutarė netenkinti Paciento reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

57. Komisija nustatė, kad Ligoninėje pacientui atlikta operacija, kuri remiantis Komisijai išvadas teikusių specialistų nuomone buvo indikuotina atlikti skubiai. Operaciją atlikęs gydytojas ortopedas traumatologas teisę atlikti tokią operaciją turėjo, siuntimo į aukštesnio lygio ASPĮ nereikėjo ir neprivalėjo duoti, todėl pareiškėjų teiginys, kad operacija atlikta skubiai, nesant objektyvaus pagrindo bei tai, kad gydytojas turėjo pacientą siųsti į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nėra pagrįstas.

59. Operacijos metu komplikacijų nebuvo. Pareiškėjo teiginys, kad paciento piršto sutrumpėjimą lėmė VšĮ Visagino ligoninėje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos taip pat nėra pagrįstas. Prisimintina tai, kad Pacientas į įstaigą atvyko jau susižalojęs pirštą - paciento pirštas buvo nupjautas pjūklu ir laikėsi tik ant minkštųjų audinių sluoksnio, operacijos metu pirštas nebuvo nupjautas, tad patį piršto sutrumpėjimą lėmė ne sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, o traumos metu pjūklo padaryti pirštakaulio ir minkštųjų audinių sužalojimai.

60. Pooperacinė paciento priežiūra taip pat buvo tinkama. Teigti, kad paciento piršto pablogėjimą lėmė VšĮ Visagino ligoninėje pacientui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, Komisija neturi pagrindo. 2019-08-01 nustatyta pjūvio kraštų dalinė nekrozė yra galima komplikacija patyrus tokio pobūdžio traumą. Pasak Komisijai nuomonę teikusio specialisto, esant atviriems kaulų lūžiams, kaulų defektams, minkštųjų audinių plėštinėms žaizdoms komplikacijų dažnis didelis. (duomenys neskelbtini) - nuo traumos masto ir apimties, žalojančio faktoriaus, operacinės traumos, gretutinių ligų ir kitų veiksnių priklausanti komplikacija.

62. Be to byloje atlikta ir teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. EDG 48(149)/2022 (01) pateikiamos šios išvados:

Pirminės apžiūros metu 2019-07-10 gydytojas ortopedas traumatologas A. S. neprivalėjo persiųsti pacientą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai, kadangi pagal ortopedo traumatologo medicinos normą jis turėjo kompetenciją tokio pobūdžio traumas operuoti (diagnozė nekėlė abejonių). Pacientas nėra siunčiamas į tretinio lygio įstaigą tik tam, kad jam būtų nustatyta diagnozė. Šio pobūdžio sužalojimas turi būti gydomas ortopedo traumatologo vietinėje ligoninėje. Kaip nurodyta l-ame išvados punkte, pacientui atlikta teisinga operacija. Paciento siuntimas į kitą įstaigą ženkliai pailgina laiką iki operacijos ir pablogina išeitis.

Ligoninės gydytojai 2019-07-10 pacientui paskyrė ir atliko visus reikalingus tyrimus, siųsti kitų gydytojų konsultacijai pagrindo nebuvo. Ligoninės gydytojai 2019-07-10, esant indikacijoms pagrįstai atliko piršto skubų operacinį gydymą siųsti į aukštesnio lygio ligoninę pagrindo nebuvo. Ligoninės gydytojai 2019-07-10 iš esmės tinkamai nustatė diagnozę ((duomenys neskelbtini)). Ligoninės gydytojai 2019-07-10 teisėtai pasirinko teisingą gydymo būdą - pirštakaulio vidinę osteosintezę (nurodyta ortopedo traumatologo medicinos normos punkte 13.6.36).

VšĮ Visagino ligoninės ligos istorijoje piršto sutrumpėjimas nėra aiškiai aprašytas, tačiau tikėtina, kad tai galėjo būti dėl prieš operaciją buvusio 1-1,5 cm minkštųjų audinių ir pirštakaulio defekto, kuris aprašytas pirminės apžiūros metu. Paciento pirštas sutrumpėjo: Dėl traumos pobūdžio: sužalota pjūklu, pjaunant įstrižai piršto ašiai. Susidarantį defektą lemia pjūklo plotis, ir pjovimo linijos artumas smailiam kampui su piršto ašimi. Operacijos metu lūžgaliai dėl repozicijos visada trumpinami, siekiant užtikrinti kuo didesnį lūžgalių kontaktą tarpusavyje. Šiuo konkrečiu atveju piršto trumpėjimą lėmė traumos pobūdis, ir platus kaulų ir audinių sužalojimas, lėmęs tolimesnę nekrozę. Tai aiškiai matoma elektroninėje ligos istorijoje esančiose nuotraukose.

Nagrinėjamu atveju operaciją galėjo atlikti tiek plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, tiek ortopedas traumatologas. Pirminę piršto operaciją atliko ortopedas traumatologas, esant skubos tvarkai bei, tikėtina, tuo metu nesant ligoninėje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo. Esant nesudėtingiems (rekonstrukcijos prasme) sužalojimams, tokias operacijas atlieka ortopedas traumatologas. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai, teikiantys skubią pagalbą yra daugiau specializuotose ligoninėse. Šiuo atveju plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo pagalba nebuvo reikalinga.

Po 2019-08-01 atliktos apžiūros ir rentgenogramos VšĮ Visagino ligoninės gydytojai tinkamai nukreipė pacientą plaštakos chirurgo konsultacijai dėl tolesnės gydymo taktikos.

Išrašant pacientą iš ligoninės 2019-07-19 jam buvo rekomenduota atlikinėti perrišimus kas antrą dieną, siūles pašalinti liepos 26 d., atvykti traumatologo konsultacijai dėl vielų šalinimo liepos 29 d. ar liepos 30 d. Tačiau pateiktų medicinos dokumentų įrašai rodo, kad nuo paciento paskutinio perrišimo poliklinikoje 2019-07-24 (kuomet piršto nepriaugimo požymių ar kitų komplikacijų dar nebuvo) iki 2019-08-01 (kai minima (duomenys neskelbtini)) pacientas nesilankė pas gydytojus aštuonių dienų laikotarpyje, t. y. nevykdė gydytojų nurodymų. Dėl netinkamos priežiūros dažniausiai įvyksta kaulų antrinė dislokacija, bei sutrikdoma sužalotų ir gyjančių audinių kraujotaka. Komisijos nuomone, toks paciento neatsakingas elgesys galėjo tapti operuoto piršto komplikacijos priežastimi.

(duomenys neskelbtini) klinikų ligos istorijoje nėra įrašų, kad pirštas buvo amputuotas apie 4 cm ilgyje (tikėtina, kad tai suformuotos bigės ilgis galėjo būti apie 4 cm ilgio). Bigės suformavimo operacija buvo atlikta tinkamai. Bigės ilgis formuojamas operacijos metu įvertinus išlikusių aidinių gyvybingumą.

Paciento piršto amputacija įvyko dėl traumos pobūdžio, bet ne dėl medikų veiksmų ar neveikimo.

Gydytojo A. S. 2019-07-10 nustatyta diagnozė buvo teisinga.

Nagrinėjamu atveju II lygio ortopedo traumatologo apžiūros ir tyrimų pakanka, kad nustatyti teisingą diagnozę.

Šiuo konkrečiu atveju visi reikalingi tyrimai buvo atlikti, papildomų tyrimų atlikinėti nebuvo pagrindo.

Neatmetama galimybė ir alternatyvaus gydymo būdo, bandant išsaugoti pirštą, jei pacientas nepasirinktų piršto bigės suformavimo, tačiau tokiu atveju kenčia plaštakos funkcija. Blogai veikiantis II pirštas trukdo kitų pirštų smulkiam ir jėgos suėmimui. Kadangi II piršte yra radialinės pusės nervo defektas ir negalimas gero jutimo atkūrimas, esant tokiam pažeidimui pacientai nenaudoja II piršto suėmimui. Jo funkciją perima III pirštas. Pasaulyje yra aiškiai suformuluota praktika, kad esant tokiems sužalojimams pagrindinis tikslas yra atkurti plaštakos funkciją. Siekimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti II pirštą ir taip ilgam laikui pabloginti plaštakos funkciją yra netikslingas (siūloma II pirštakaulio pseudoartrozė susiformuoja tik per 2-3 mėnesius). Traumos metu buvo pažeistas PIP sąnarys (tarp pamatinio ir vidurinio pirštakaulio), nėra dalies sąnarinio paviršiaus, todėl po operacijos visiško sąnario judesio atkurti neįmanoma. Todėl pasirinkta taktika buvo teisinga.

S. klinikose 2019-08-05 konsultacijos metu piršto gangrena nebuvo diagnozuota, konsultantas a. a. gyd. prof. K. V. tinkamai paskyrė operaciją planine tvarka 2019-08-13.

Piršto osteosintezės operacija buvo pasirinkta ir atlikta pagrįstai. Piršto dalinė amputacija buvo įvykusi ir diagnozuota dėl buvusio potrauminio minkštųjų ir kaulinio audinių defekto dar prieš osteosintezės operaciją. Ligos istorijoje yra paciento pasirašytas sutikimas piršto osteosintezės operacijai.

Po 2019-07-10 operacijos piršto būklė stebėta tinkamai, piršto gangrenos nebuvo diagnozuota.

63. Įstatyme numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Prievolė atlyginti žalą yra galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų, atsakingo asmens kaltę (CK 6.245 – 6.205 str.).

65. Kasacinio teismo pripažįstama, kad gydytojo atsakomybė yra profesinė, ir jis privalo dėti maksimalias pastangas, kad jo veiksmai (neveikimas) atitiktų sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui. Tačiau maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitu mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

66. T.p. pripažįstama, jog be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Akivaizdu, kad tam tikros komplikacijos yra galimos net ir tada, kai gydytojas būna maksimaliai atidus ir rūpestingas.

67. Kaip minėta, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus jį gydžiusių gydytojų veiksmus (netinkamą operacijos atlikimą, netinkamą pooperacinį gydymą) kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246, 6.264 str.).

68. Ieškovas teigia, kad Ligoninės gydytojų neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus pareigą dėti maksimalias pastangas, jog 2019-07-10 chirurginė operacija, įvertinus indikacijas, būtų atlikta maksimaliai atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, taip kaip numato teisės aktai, tačiau to padaryta nebuvo. Pirma, Ligoninės gydytojai prieš operaciją neatliko piršto kraujotakos tyrimų bei piršto jutimų sutrikimų vertinimo (nevertino piršto nervų pažeidimo), todėl neatlikus šių tyrimų negalėjo objektyviai spręsti dėl planuojamos atlikti operacijos metodo; Antra, nesant atliktų visų reikalingų tyrimų, buvo nepagrįstai pavesta chirurginę operaciją atlikti gydytojui ortopedui traumatologui, nors operaciją pagal anamnezę ir indikacijas turėjo būti pavesta atlikti chirurgui (plastikos); Trečia, neatlikus visų tyrimų buvo nepagrįstai nuspręsta atlikti osteosintezės operaciją, tačiau de facto buvo atlikta dalinė piršto amputacija (pirštas amputuotas ~1,5 cm), nors tokiai chirurginei operacijai Pacientas sutikimo nedavė; Ketvirta, laikotarpiu nuo 2019-07-10 iki 2019-08-01 Ligoninės gydytojų neteisėti veiksmai pasireiškė, neteisėtu neveikimu, t.y. po 2019-07-10 chirurginės operacijos nebuvo objektyviai stebima Paciento piršto būklė, todėl savalaikiai nenustačius lūžgalių migravimo prasidėjo (duomenys neskelbtini), tačiau net ir pavėluotai 2019-08-01 nustačius (duomenys neskelbtini), Ligoninės gydytojai neatliko jokių veiksmų, jog būtų sumažinta Paciento žala, ko pasakoje 2019-08-13 S. klinikose Pacientui buvo amputuotas jau visas pirštas (~3-4 cm ilgyje).

69. Dėl gydytojų veiksmų (ne-)teisėtumą vertinimo teismų praktikoje nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytoju veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtu elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

70. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstus specialiomis žiniomis, o būtent : teismo medicinos ekspertizės išvadą, taip pat rašytinius įrodymus, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias (Komisijos išvadą), atitinkamos srities specialistų paaiškinimus (trečiojo asmens ortopedo traumatologo A. M., ekspertizę atlikusio plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Š. M.), sprendžia, jog ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 12, 176, 185 str., CK 6.246, 6.264 str.), dėl ko atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Tuo pačiu nėra pagrindo naikinti ir 2021-06-14 LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo dėl A. K. pareiškimo Nr.56-95.

71. Ši išvada daroma, įvertinus šias aplinkybes.

72. Ieškovas teigia, kad Ligoninės gydytojai prieš 2019-07-10 operaciją neatliko piršto kraujotakos tyrimų bei piršto jutimų sutrikimų vertinimo (nevertino piršto nervų pažeidimo), todėl neatlikus šių tyrimų negalėjo objektyviai spręsti dėl planuojamos atlikti operacijos metodo. Tačiau Komisija (kuri, kaip minėta kreipėsi į specialistus ir ieškovo medicininę dokumentaciją pateikė vertinti VšĮ (duomenys neskelbtini) bei į Komisijos klausimus atsakymus pateikė Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas – gydytojas ortopedas traumatologas) nustatė, kad operacijai buvo pasiruošta tinkamai, surinkta anamnezė, atlikta apžiūra, atlikti instrumentiniai tyrimai. Medicinės ekspertizės išvadose t.p. nurodoma, kad Ligoninės gydytojai 2019-07-10 pacientui paskyrė ir atliko visus reikalingus tyrimus, tinkamai nustatė ieškovo diagnozę. Pažymėta, kad nors piršto kraujotaka neaprašyta, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo tikrinta. Aprašant pažeistų audinių būklę aprašomi tik sutrikimai, todėl pirminės apžiūros metu gydytojui nepažymėjus, kad piršto kraujotaka sutrikusi, laikoma, kad ji tuo metu nebuvo sutrikusi (1, 4, 6, 8, 18, 19, 20-22, 29 išvados).

73. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad buvo nepagrįstai nuspręsta operaciją atlikti skubiai, operaciją nepagrįstai ją pavesta atlikti gydytojui ortopedui traumatologui, nors operaciją pagal anamnezę ir indikacijas turėjo būti pavesta atlikti chirurgui (plastikos). Komisija nurodė, kad operaciją buvo būtina atlikti skubiai. Operaciją atlikęs gydytojas ortopedas traumatologas teisę atlikti tokią operaciją turėjo, siuntimo į aukštesnio lygio ASPĮ nereikėjo, ir jis neprivalėjo jo duoti. Medicinės ekspertizės išvadose t.p. nurodoma, kad Pirminės apžiūros metu 2019-07-10 gydytojas ortopedas traumatologas A. S. neprivalėjo persiųsti pacientą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai, kadangi pagal ortopedo traumatologo medicinos normą jis turėjo kompetenciją tokio pobūdžio traumas operuoti (diagnozė nekėlė abejonių). Pacientas nėra siunčiamas į tretinio lygio įstaigą tik tam, kad jam būtų nustatyta diagnozė. Šio pobūdžio sužalojimas turi būti gydomas ortopedo traumatologo vietinėje ligoninėje. Paciento siuntimas į kitą įstaigą ženkliai pailgina laiką iki operacijos ir pablogina išeitis. Pagrįstai nuspręsta operaciją atlikti skubiai (2-3, 5, 10 išvados).

74. Ieškovas nurodo, kad neatlikus visų tyrimų buvo nepagrįstai nuspręsta atlikti būtent osteosintezės operaciją, tačiau de facto buvo atlikta dalinė piršto amputacija (pirštas amputuotas ~1,5 cm), nors tokiai chirurginei operacijai Pacientas sutikimo nedavė. Tačiau tiek Komisijos, tiek teismo medicinos ekspertizės išvadose šie teiginiai paneigti. Minėta, kad ekspertai padarė išvadas, jog diagnozė ieškovui nustatyta tinkamai, pagrįstai nuspręsta atlikti būtent osteosintezės operaciją. Pažymėta, kad Pacientas į įstaigą atvyko jau susižalojęs pirštą - paciento pirštas buvo nupjautas pjūklu ir laikėsi tik ant minkštųjų audinių sluoksnio, operacijos metu pirštas nebuvo nupjautas, tad patį piršto sutrumpėjimą lėmė ne sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, o traumos metu pjūklo padaryti pirštakaulio ir minkštųjų audinių sužalojimai. Ekspertizės išvadose t.p. nurodoma, kad paciento pirštas sutrumpėjo: dėl traumos pobūdžio (sužalota pjūklu, pjaunant įstrižai piršto ašiai), be to operacijos metu lūžgaliai dėl repozicijos visada trumpinami, siekiant užtikrinti kuo didesnį lūžgalių kontaktą tarpusavyje. Šiuo konkrečiu atveju piršto trumpėjimą lėmė traumos pobūdis, ir platus kaulų ir audinių sužalojimas, lėmęs (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovo nurodyta dalinė piršto amputacija atlikta nebuvo. O osteosintezės operacijai sutikimą ieškovas davė (6-9, 15, 18, 29 išvados).

75. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad po 2019-07-10 chirurginės operacijos nebuvo objektyviai stebima piršto būklė, todėl savalaikiai nenustačius lūžgalių migravimo prasidėjo piršto gangrena, tačiau net ir pavėluotai 2019-08-01 nustačius (duomenys neskelbtini) , Ligoninės gydytojai neatliko jokių veiksmų, jog būtų sumažinta Paciento žala, ko pasakoje 2019-08-13 S. klinikose Pacientui buvo amputuotas jau visas pirštas (~3-4 cm ilgyje). Komisija pripažino, kad pooperacinė paciento priežiūra buvo tinkama. Teigti, kad paciento piršto pablogėjimą lėmė VšĮ Visagino ligoninėje pacientui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nėra pagrindo. 2019-08-01 nustatyta (duomenys neskelbtini) yra galima komplikacija patyrus tokio pobūdžio traumą. Pasak Komisijai nuomonę teikusio specialisto, esant atviriems kaulų lūžiams, kaulų defektams, minkštųjų audinių plėštinėms žaizdoms komplikacijų dažnis didelis. Audinių nekrozė, kaulų nesuaugimas, lūžgalių migracija - nuo traumos masto ir apimties, žalojančio faktoriaus, operacinės traumos, gretutinių ligų ir kitų veiksnių priklausanti komplikacija. Ekspertizės išvadose t.p. nurodoma, kad po 2019-07-10 operacijos piršto būklė stebėta tinkamai, piršto gangrenos nebuvo diagnozuota. Minėtu laikotarpiu piršto kaulų suaugimą/nesuaugimą buvo vertinti per anksti. Pirmieji kaulo konsolidacijos požymiai matomi tik po 6-8 savaičių. Aiški konsolidacija matoma tik po 6 mėnesio. Niekaip kitaip nėra galimybės įvertinti kaulo gijimą ankstyvu pooperaciniu periodu (11, 17, 25, 26, 29, 30 išvados). Tretysis asmuo A. M. patvirtino, kad 2019-08-01 apžiūros metu buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) , kas pasak ekspertizę atlikusio plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Š. M. yra per stipraus audinių sužalojimo, bet ne nesėkmingai atliktos operacijos pasekmė. Tokiu būdu Ieškovo teiginys, kad osteosintezės operacija buvo atlikta nesėkmingai t.p. nepagrįstas. Ekspertizę atlikęs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Š. M. paaiškino, kad osteosintezės operacija laikoma sėkminga ne tuomet, kai nesutrumpėja pirštas, bet kai atkuriama rankos funkcija.

77. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad ieškovą gydę gydytojai veikė kaip sąžiningi, atidūs, atsargūs, rūpestingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie vadovavosi medicinos žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis, dėl ko taikyti ieškovo reikalaujamą atsakomybę atsakovo atžvilgiu pagrindo nėra. Teismo vertinimu, ieškovą netenkinančios jo gydymo pasekmės galimai kilo dėl traumos pobūdžio (sužalojimas platus, pjūvis per sąnarį, traumos metu nenupjauta tik dalis minkštųjų audinių), tačiau ne dėl to, jog gydytojai nedėjo maksimalių pastangų ar nebuvo maksimaliai atidūs ir rūpestingi.

78. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų bei su jomis susijusių bylos dalyvių argumentų nepasisakoma.

79. Dėl to ieškinys atmetamas. Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, iš jo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (19,65 Eur) (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,65 Eur (devyniolika eurų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.