Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36400-16, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas

2016-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant visu laisvės apribojimo terminu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent:

jis 2016-07-24 apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su A. K., tyčia sudavė A. K. ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą su poodine kraujosruva ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kairiame žande, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, kuris komplikavosi osteomielitu, t.y, nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinimas V. G. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis nurodė, jog kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, parodė, kad 2016-07-24 apie 20.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje kumščiu sudavė A. K. apie 3-4 kartus į veido sritį. Su S. turėjo artimus santykius, 10 dienų praleido Palangoje, o grįžę į Vilnių, jos bute dar dvi dienas gėrė. Nurodytą dieną su S. gėrė iš ryto, po kurio laiko į jos butą atvažiavo S. pažįstamas A. K., kurį tą dieną matė pirmą kartą. Jis taip pat buvo išgėręs ir dar atvežė butelį degtinės. Ar pastarasis atvažiavo pats, ar jį pakvietė S. nežino. Iš pradžių jie normaliai bendravo, jokio konflikto nebuvo. Tačiau po kiek laiko jis nuo išgerto alkoholio atsijungė. Pabudęs, virtuvėje išgirdo garsus, iš kurių suprato, kad virtuvėje tarp S. ir A. kažkas vyksta. Užėjęs į virtuvę pastebėjo, kad A. K. ranka palindęs po S. šortais ir S.dėl tokio A. K. elgesio nesipriešino. Tai pamatęs jis priėjo prie A. K. ir kumščiu sudavė jam minėtus smūgius į veidą. Smūgius sudavė kumščiu, jokio daikto rankoje neturėjo. Kokiomis aplinkybėmis A. K. buvo sužalota ausis, paaiškinti negali, nes smūgius sudavė į veidą. Po suduotų smūgių A. K. išėjo, o po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Tačiau S. pati neatidarė durų. Jis jos tai daryti nevertė. Kodėl pirminėje apklausoje kaltu neprisipažino, paaiškinti negali. Šiuo metu nutarė papasakoti visą tiesą ir toliau prašo laikytis šių jo parodymų. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka atlyginti žalą, tačiau šiuo metu tokių pinigų neturi. (b.l. 89)

Nukentėjusiojo A. K. parodymais apie tai, kad 2016-07-24 apie 17 val. jam paskambino pažįstama moteriškė vardu S. (pavardės neprisimena), jos telefonas (duomenys neskelbtini), su kuria ankščiau dirbo parduotuvėje „Maxima“ Tuskulėnų g. 66. Ji pakvietė jį pas save namo pabendrauti. Jis 2016-07-24 apie 17:30 val. atvyko į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo vyras vardu „V.“, pavardės nežino, matė pirmą kartą, kiek žino gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, jam apie 48 metų, jis yra (duomenys neskelbtini) gimimo, ūgis 180 cm., stambaus kūno sudėjimo, kalbėjo rusiškai. Jis sėdėjo su S. svetainės kambaryje, gėrė degtinę. Jie iš pradžių normaliai bendravo, po to apie 19 val. S. išėjo į virtuvę pagaminti užkandos, jis nuėjo už 5 min. iš paskos, kad atsisveikintų, nes norėjo eiti namo. Jam iš paskos atbėgo V., pradėjo rėkti, kad jis kabina jo moterį ir jam su dešine ranka sudavė į nosį, žandikaulį ir dar su kažkokiu daiktu perpjovė jam kairės pusės ausį. Tuo metu priėjo S., nustūmė į šoną V., jis paėmė savo daiktus ir išėjo, po to iš karto nuvažiavo į Žalgirio ligoninę, kur buvo paguldytas, todėl iškart negalėjo kreiptis į policiją. ( b.l. 13-14).

2016-08-25 nukentėjusiojo A. K. papildomai duotais parodymais apie tai, kad S. pažįsta apie metus. Ji dirbo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, jis toje pačioje parduotuvėje dirbo apsaugos darbuotoju. Jie bendravo kaip bendradarbiai, vieną kartą jo bute išgėrinėjo, tuo metu bute buvo jo motina. Jokių artimų santykių tarp jų nebuvo, be to jis turi moterį J., su kuria kartu gyvena. Kol kartu dirbo, nepastebėjo, kad S. išgėrinėtų. Vėliau išeidama iš parduotuvės ji jam skambino siūlydama susitikti. Tada jis pagal balsą suprato, kad ji yra išgėrusi. Bendraudamas su ja suprato, kad jai patinka kompanijos. 2016-07-24 apie 17 val. S. jam paskambino ir pasiūlė atvažiuoti pas ją, sakė, kad ji su draugu, kad pabendraus, kad turi apie ką pakalbėti. S. paprašė užvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti butelį degtinės, sakė, kad pas juos baigiasi alkoholis. Pas S. jis atvažiavo su savo automobiliu, buvo visiškai blaivus. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirmą kartą, S. sakė, kad šis butas priklauso jai. Užėjęs į butą suprato, kad S. ir pastarosios draugas, kuris prisistatė V. (buvo matyti, kad jis nenorėjo sakyti savo vardo, o S. ji vadino V.) buvo išgėrę. Jie visi sėdėjo svetainėje ir jis būdamas pas S. suprato, kad bendrauti jiems nėra apie ką. Be to, pokalbio metu S. paminėjo, kad jis anksčiau dirbo policijoje ir buvo matyti, kad V. tai nepatiko, pokalbio metu jis minėjo, kad buvo nuteistas, sakė, kad jis buvęs profesionalus boksininkas. Pas S. bute jis buvo apie valandą, t. y. atvažiavo apie 18:00 val., bei išėjo apie 19:00 val. ir per tą laiką alkoholio nevartojo. Po kurio laiko S. nuėjo į virtuvę, kambaryje liko jis ir jos draugas V., taip jie sėdėjo apie 5 minutes ir per tą laiką su V. nebendravo, nes bendro pokalbio tarp jų nebuvo. Tada jis nutarė eiti namo, atsikėlęs nuėjo į virtuvę atsisveikinti su S. ir dar norėjo paklausti, kam ji jį aplamai pakvietė į savo butą, nes būdamas pas ją jis taip ir nesuprato, kodėl ji jam paskambino ir pakvietė atvažiuoti. V. liko svetainėje, su pultu reguliavo muziką ir tikrai nemiegojo. S. pradėjo aiškinti, kad norėjo su juo pakalbėti, į ką jis atsakė, kad kalbėti reikia blaiviai, pasakė:“ kam tu man skambinai, aš išvažiuoju“ ir tuo metu į virtuvę įbėgo V. ir sušaukęs „Ty čego?“ iškart kumščiu sudavė jam 2-3 smūgius į veidą. Smūgiai buvo vienas po kito, tuo metu V. daugiau nieko nesakė. S.stovėjo šalia ir tikrai matė, kaip V. jį mušė. Iš pradžių nustebinta žiūrėjo į V., po ko rankomis pradėjo jį stumti link kambario. Jis paėmė savo tašę ir išėjo iš buto. Kad bute pamiršo savo telefoną, pastebėjo tik savo automobilyje. Iškart tiesiai nuvažiavo į Žalgirio ligoninę. Kai išėjo iš S. buto, pajuto didelį skausmą žandikaulyje, skaudėjo nosis, be to stipriai kraujavo iš kairės ausies, striukė buvo ištepliota krauju. Išėjęs iš S. buto, jis laiptinėje pašalinių žmonių nematė, lauke eidamas prie savo automobilio, sutiko moteriškę su vežimėliu ir praėjo pora-moteris su vyru. Jie į jį žiūrėjo, bet niekas pagalbos nesiūlė, o jis nieko neprašė iškviesti greitąją ar policiją. Be to, išėjęs iš S. buto, esančio 9-me aukšte, nusileidęs laiptais į 8-ą aukštą iškvietė liftą. Tuo metu S. bute jokio triukšmo, riksmų negirdėjo. Ligoninėje jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, kairės pusės ausies žaizda, be to buvo įtarimas, kad sulaužyta nosis, tačiau dėl nosies jie nurodė kreiptis į savo polikliniką. Žalgirio ligoninėje jį paguldė į žandikaulio chirurgijos skyrių, kurs jis gydėsi savaitę. Jam buvo atlikta operacija, pašalintas dantis ir žandikaulyje pastatyta plokštė. Į savo VRM polikliniką (kortelė Nr. 1455, III apyl.) jis kreipėsi 2016-08-01 ar 02 d., kur padarius rentgeną buvo nustatytas nosies lūžis. Kadangi žandikaulyje prasidėjo komplikacija, jį nuo 2016-08-23 vėl paguldė į Žalgirio kliniką, kur bus daroma pakartotinė operacija. Jo telefoną iš S. atsiėmė J. sūnus M. ir 2016-07-25 S. jam pirma paskambino, klausinėjo, ar jis tikrai ligoninėje, kas jam atsitiko. Jis atsakė, kad jos V. sulaužė jam žandikaulį, nosį, tada S. pasakė, kad jie tarpusavyje pakalbėjo, kad nori su juo atsiskaityti, kad tai ne problema, jog pinigų jie turi. Klausė, kiek tai kainuos. Tada jis atsakė, kad dar nežino, kiek tai kainos ir pasakys, kai žinos. S. jam skambino kiekvieną dieną po kelis kartus, duodavo ragelį ir V.. Pastarasis sakė, kad kaip nors atsiskaitys, kad viską sutvarkys. Kažkokią dieną jis ar tai paskambino, ar tai parašė SMS nurodydamas, kad žalai atlyginti jie turi sumokėti 1000 eurų, nes gydytojai jam pasakė, kad dantų implantas kainuos 700 eurų ir po mėnesio dar reikės tvarkyti kitus dantis ir tai minimaliai kainuos dar 300 eurų, todėl jis ir nurodė tokią sumą. Iš pradžių S. ir V. sutiko atlyginti minėtą sumą, tačiau po kurio laiko S. pasakė, kad jie jam nieko nemokės, kad jie sakys, kad jis prie S. kabinėjosi ir dėl to V. jam sudavė. Tai patvirtino ir V.. Tada jis atsakė, kad jiems nėra apie ką kalbėti ir kad jie susitiks teisme. Prie S. jis nesikabinėjo, kartu važiuoti į viešbutį nesiūlė, jos nečiupinėjo. Jokio konflikto tarp jo ir S. nebuvo, ir ji jo per veidą nemušė, jie kalbėjo ramiai. 2016-07-24 apie 19 val. išėjęs iš S. buto jis į policiją neskambino, nes tuo metu neturėjo telefono, o praeivių dėl pagalbos neprašė, buvo streso būsenoje, be to kaip minėjo, jam labai skaudėjo žandikaulis ir nosis, ir jis norėjo kuo greičiau nuvažiuoti į ligoninę, kad jam suteiktų medicininę pagalbą. Medikams jis pranešė, kad buvo sumuštas, bet į ligoninę iš policijos pareigūnų niekas atėjęs nebuvo. Po to, kai jį išrašė, pats su pareiškimu kreipėsi į policiją ir tai buvo 2016-08-02. Bendraudamas su policijos pareigūnu jis nurodė S. telefoną ir adresą, į ką pareigūnas atsakė, kad jos telefonas yra išjungtas. Po kelių dienų jis rado V. telefoną, kurį nurodė policijos pareigūnui ir maždaug po 10 minučių jam paskambino pats V. ir vėl pasiūlė atsiskaityti ir susitikęs išspręsti šią problemą, taip pripažindamas, kad būtent jis jam padarė kūno sužalojimus, sakė, kad dar paskambins, nors kaip minėjo iki to jis atsisakė atlyginti žalą. Bet daugiau V. jam taip ir nepaskambino. Minėto įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, nosis, dviejose vietose perpjauta kairė ausis, bet su kuo buvo perpjauta ausis, jis net nepastebėjo, viskas įvyko labai greitai. Matė, kad V. rankoje kažką blykstelėjo, bet kas tai buvo, pasakyti negali. Po suduotų smūgių patyrė didelį fizinį skausmą, be to patyrė moralinę žalą, nes dėl sulaužyto ir sukabinto žandikaulio negalėjo valgyti, patyrė nepatogumus. Šiuo metu yra vėl paguldytas į ligoninę ir neaišku, kiek dar reikės tęsti gydymą. Kaip minėjo, dėl komplikacijos reikės daryti dar vieną žandikaulio operaciją, implantuoti dantį, tvarkyti dantis. Be to turėjo įsidarbinti į apsaugą prekybos centre (duomenys neskelbtini) , bet dėl patirtų sužalojimų, to padaryti negali ir tokių būdų prarado galimybę turėti pastovų pragyvenimo šaltinį. Todėl moralinę žalą šiuo metu įvertina 2500 eurų. (b.l. 15-17

2016-10-20 nukentėjusysis A. K. papildė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jam buvo suduoti smūgiai į veidą, jis buvo šoko būsenoje ir kas vyko lauke, prisimena blogai. Neatmeta galimybės, kad jis praeivių prašė iškviesti policiją į minėtą butą. Tačiau kieno prašė paskambinti tel. 112, nurodyti negali, nes neprisimena ir kodėl nurodė, kad bute vyras muša žmoną, paaiškinti negali, ar jis sakė šiuos žodžius, neprisimena. Kadangi iki šiol nedirba ir dėl to patyrė papildomų nuostolių, jam padarytą neturtinę žalą įvertina 3000 eurų ir šiai sumai prašo pripažinti civiliniu ieškovu. (b.l. 18)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2374/2016(01), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta muštinė žaizda su poodine kraujosruva ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kairiame žande, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžis, komplikavęsis osteomielitu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 37-38)

Liudytojos S. Ž. parodymais apie tai, kad V. G. pažįsta apie 6 mėnesius, paskutinius 2 mėnesius jie gyvena kartu. Su A. K. kartu dirbo parduotuvėje „Maksima“ ir iki šiol palaiko santykius. 2016-07-24 susiskambino su A. K. ir ji jį pakvietė į svečius, į butą, kuriame anksčiau gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). Kas kam pirmas paskambino, šiuo metu jau nepamena. Kalbėdama telefonu, dar pasakė A., kad jis susipažins su jos dabartiniu draugu V.. Paruošė stalą. A. atvažiavo apie 14-15 val., atvežė butelį degtinės. Jie visi sėdėjo prie stalo, visi bendravo, išgėrinėjo, viskas buvo normaliai. A. ir V. tarpusavyje susipažino, jie normaliai bendravo. Po kurio laiko jį nuėjo į virtuvę kepti mėsą. Tuo metu V. ir A. ir toliau išgėrinėjo, bendravo. Išgėręs V. užmigo kambaryje. A. atėjo į virtuvę ir pradėjo prašyti paskolinti jam pinigų, po ko pasiūlė kartu su juo važiuoti į viešbutį, siūlė kartu praleisti laiką. Iki to jie buvo tik geri pažįstami, bendradarbiai ir nors iš A. pusės buvo pasiūlymai susitikti ir bendrauti arčiau, tačiau jam visada sakė, kad artimų santykių su juo turėti nenori, ir to tarp jų niekada nebus. A. pradėjo lįsti po jos šortais, priekabiauti ir ji jam du kartus delnu sudavė per veidą, be to liepė išeiti namo. A. paėmęs savo tašę išėjo iš buto. Kiek tuo metu buvo laiko, tiksliai nurodyti negali, mano apie 18 val. Beveik tuo metu nuo triukšmo atsibudo V. ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Ji iš pradžių V. nieko nesakė dėl A. elgesio, tačiau maždaug po 30 minučių, kai jie išėjo į lauką pasivaikščioti, papasakojo apie A. elgesį. Tą dieną ji A. daugiau nematė. Kitą dieną suskambėjo telefono skambutis ir tada ji pastebėjo, kad A. pamiršo savo telefoną. Ji pakėlė telefoną, atsiliepė moteris, kurios jokių asmens duomenų nežino. Ji prisistatė A. sugyventine, paklausė, ar pas ją A.buvo su O., ir dar skambino jo sūnus ir kvietė į svečius (kaip suprato pas ją) sakė, kad A. grįžęs namo paėmė savo automobilį, su kuriuo nuvažiavo į Žalgirio ligoninę ir kad jam sulaužytas žandikaulis. Papildė, kad būdamas išgėręs jis kabinasi prie žmonių. Kitą dieną A. telefoną ji atidavė jo sugyventinės sūnui. Po ko dar skambino A.. Pastarasis kalbėti negalėjo. Po ko A. jai rašė SMS pranešimus ir nurodė, kad jei jie nori susitarti, turi jam sumokėti 1000 eurų, kitaip susitiks teisme. V. G. A. K. nemušė ir žandikaulio nelaužė. ( b.l. 48-49 )

2016-10-20 liudytojos S. Ž. papildomai duotais parodymais, kad nori pakeisti savo ankščiau, t. y. 2016-08-24 liudytojos apklausos metu, duotus parodymus. Kaip ir minėjo, 2016-07-24 pas ją į svečius, jos kvietimu, atvažiavo A. K.. Tuo metu bute buvo ir jos sugyventinis V. G.. Iš pradžių viskas buvo normaliai, jie sėdėjo, bendravo. Ji ir V. vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad A. K. atvežė butelį degtinės, tačiau ar jis gėrė pasakyti negali, nes į tai neatkreipė dėmesio. Po kurio laiko ji nuėjo į virtuvę, kur ruošė maistą, o po šiek tiek laiko į virtuvę atėjo ir A. K., kuris norėjo atsisveikinti, sakydamas, kad eis namo. Kol jie bendravo, į virtuvę atbėgo ir V. G. ir kažką pasakęs, galbūt sakė, kad užmuš, puolė A.. Matė, kad V. 3-4 kartus kumščiu sudavė A. į veidą. Jai pasirodė, kad ir iš kairės A. ausies bėgo kraujas. Buvo daug kraujo. Tačiau tuo metu V. G. rankose nieko nebuvo ir su kuo jis sužalojo A. ausį, pasakyti negali. A. nesipriešino. Ji atsistojo tarp A. ir V. ir bandė nuraminti V.. Tada A. paėmęs savo tašytę išbėgo iš jos buto, pamiršdamas kambaryje ant stalo savo telefoną. Tada V. G. rėkdamas, kad pasmaugs, pradėjo ją smaugti, rankomis apkabinęs jos kaklą. Ji nerėkė, tik prašė paleisti ir V. ją paleido, nusiramino. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie skambino į duris, bet V. jai uždraudė atidaryti duris. Kad A. pamiršo savo telefoną, pastebėjo tik kitą rytą, kai paskambino A. moteris. Toliau viskas vyko, kaip ji ir minėjo savo apklausoje 2016-08-24. 2016-08-24 ji būdama įspėta dėl baudžiamosios pagal LR BK 235 str., davė melagingus parodymus, kadangi duoti tokius parodymus jai liepė būtent V. G.. Ji jo bijojo, žinodama, kad jis anksčiau buvo teistas. ( b.l. 50)

Liudytojos R. A. parodymais apie tai, kad 2016 liepos 24 apie 20 val. ji stovėjo su automobiliu „Fiat“ šalia Šeškinės g. 20, Vilniuje. Prie jos priėjo nepažįstamas jai vyras apie 45 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, pailgo veido, šviesių plaukų, su ūsais, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, kitų pažymių neįsidėmėjo. Vyras paprašė paskambinti 112 ir paprašė pranešti, kad Ozo g., lyg tai (duomenys neskelbtini) name 6 ar 7 aukšte vyras mušė žmoną, vaikų nėra. Ji paskambino 112 ir apie tai pranešė, po pokalbio vyras kažkur nuėjo, jai atrodo, kad link to namo, o ji išvažiavo. Vyras savo duomenų nepaliko. Kad jis buvo sumuštas, nieko nesakė, jis kalbėjo lietuviškai, bet atrodo, kad jis buvo išsigandęs, nuo jo alkoholio kvapas nesklido, jai atrodo, kad jis buvo blaivus. Daugiau apie įvykį jis nieko nesakė, pavardės neminėjo. Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). (b.l. 52)

Liudytojos G. G. parodymais apie tai, kad 2016-07-24 po 20 val. atvažiavo į Šeškinės mikrorajoną, kur turėjo susitikti su pažįstamu. Laukdama sėdėjo automobilyje Ozo g. prie kokio namo pasakyti negali. Prie automobilio priėjo vyras, kuriam virš 40 metų, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo. Šiuo metu tiksliai nurodyti negali, bet jai atrodo, kad jis buvo ar tai su ūsais, ar tai atrodė, kad kelis dienas nesiskutęs. Tamsių plaukų. Šiuo metu tą vyrą tiksliai apibūdinti bei atpažinti negali. Pastarasis buvo neblaivus, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Be to jo veidas, kaklas buvo apibrozdintas, nubrozdinimai atrodė šviežiai, atrodė, kaip jis buvo po grumtynių. Tiksliau nurodyti kokie jam buvo padaryti sužalojimai, negali. Ar ji tuo metu ar sėdėjo automobilyje, ar stovėjo šalia automobilio taip pat pasakyti negali. Bet prisimena, kad priėjęs tas vyras paprašė iškviesti policiją, pasakęs, kad vyras muša moterį ir nurodė adresą, kurio šiuo metu ji neatsimena. Buvo paminėtas skaičius (duomenys neskelbtini), tada ji iš savo telefono paskambino telefonu 112. Jai atrodo, kad bendrojo pagalbos centro operatorė pasakė, kad dėl šio įvykio jau žino, nes jau buvo analogiškas skambutis ir paprašė duoti tam vyrui ragelį, ką ji ir padarė. Pakalbėjęs su BPC operatoriumi vyras nuėjo į kiemus. Po kiek laiko ji jį pamatė ateinantį iš kitos to namo pusės. Matė, kad prie to namo buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau taip atrodė, kad minėtas vyras vengė kontakto su pareigūnais ir norėjo likti nepastebėtu. Prie pareigūnų jis taip ir nepriėjo. Atėjo pažįstamas ir jie išvažiavo. Kas vyko toliau, pasakyti negali. ( b.l. 54-56)

Liudytojo S. T. parodymais, kad 2016-07-24 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. apie 20:05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) vyras muša žmoną. Jiems atvykus nurodytu adresu, kelis kartus skambino į minėto buto duris, tačiau durų niekas neatidarė. Jokio triukšmo bute nesigirdi. Bandė susisiekti su pranešėju, tačiau VPK OVS pranešė, kad skambino praeivis. ( b.l. 58-59)

Liudytojos S. Ž. parodymais apie tai, kad VUL Žalgirio klinikoje dirba priėmimo skyriuje slaugytoja. 2016-07-24 jos pamaina buvo nuo 08:00 val. iki kitos dienos 08:00 val. Pagal priėmimo skyriuje esantį „Policijai teikiamos informacijos apie pacientus registras žurnalo formos ŽK-053, gali pakomentuoti, kad 2016-07-24 vakare (laikas nenurodytas) į Žalgirio kliniką pats kreipėsi pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis ir ausies žaizda. Pacientas teigė, kad buvo sumuštas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad minėjo, kad nuėjo pas pažįstamą į minėtą butą, kur sumušė nepažįstamas girtas vyras. Priėmimo skyriuje suteikus A. K. pirminę pagalbą, apiforminus visus dokumentus, jis buvo paguldytas į skyrių ir tada apie įvykį buvo pranešta policijai – 2016-07-25 01:05 val. Šį asmenį prisimena, nes 2016-08-23 jis kreipėsi į kliniką ir buvo paguldytas dėl atsiradusiu komplikacijų po lūžio. 2016-08-23 taip pat buvo jos pamaina ir ji jį formino. Ar 2016-07-24 jis buvo išgėręs pasakyti negali, tik prisimena, kad elgėsi ramiai ir kultūringai. Dar prisimena, kad pacientas norėjo pranešti žmonai, kad bus paguldytas į ligoninę bet suprato, kad telefonas turbūt paliktas minėtame bute. ( b.l. 61-62)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, jog nukentėjusysis A. K. tarp jam pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino ir nurodė į nuotrauką, pažymėtą Nr. 6, t. y. į V. G. nuotrauką. (b.l. 72-73)

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais dviem pranešimais ir jų apžiūros protokolu, kuriais fiksuoti R. A. ir G. G. skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą, iš kurių nustatyta, kad G. G. nurodė, kad priėjęs prie jos vyras, kuris prašė paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešti apie (duomenys neskelbtini), bute mušamą moterį, pats buvo kruvinas. (b.l. 70-71)

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. G. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. V. G. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, kadangi jis konflikto metu su A. K., tyčia sudavė A. K. ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą su poodine kraujosruva ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kairiame žande, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, kuris komplikavosi osteomielitu. Kaltinamasis pripažino atlikęs šiuos veiksmus, jo paaiškinimai sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojos S. Ž. nurodytomis aplinkybėmis dėl fizinio smurto veiksmų A. K. atžvilgiu. Iš karto po to, kai A. K. išėjo iš buto, su juo bendravusi liudytoja G. G. matė kruviną ir apibraižytą nukentėjusiojo veidą. Specialisto išvada patvirtina, kad patirti nukentėjusiojo kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. V. G. iki šios nusikalstamos veikos padarymo neteistas, tačiau prieš tai padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2016-07-29 nuosprendžiu (b.l. 102, 104-112), baustas administracine tvarka (b.l. 100-101), vykdo individualią veiklą (b.l. 97), nuo 2016-08-17 iki 2016-08-20 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, abstinencijos būklės (b.l. 116), į priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (b.l. 114), pagal specialisto išvadą Nr. 89TPK-531/2016 nėra duomenų, kad V. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (b.l. 122) Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Teismas netaiko prokurorės pasiūlymo įpareigojimo atlyginti turtinę žalą per 1 m. 4 mėn., nes nukentėjusysis A. K. yra pareiškęs ieškinį tik dėl neturtinės žalos, dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinyje nurodytos sumos yra sudaryta taikos sutartis, kuria galimai nustatyta kitokia gydymo išlaidų atlyginimo tvarka. Vietoj įpareigojimo atlyginti turtinę žalą, teismas skiria įpareigojimą dirbti ar registruotis darbo biržoje. V. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 90).

Nukentėjusysis dėl jam padarytos neturtinės žalos pareiškė 3000 eurų ieškinį (b.l. 20). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1051,10 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo (b.l. 26-28). Kaltinamasis 2016-11-24 rašytiniu pareiškimu įsipareigojo per 1 metus 4 mėnesius nuo 2016-12-01 išmokėti A. K. 3000 eurų neturtinės žalos, mokant kas mėnesį iki paskutinio mėnesio dienos, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą, iki 2018-04-01 atlyginti Vilniaus teritorinių ligonių kasai 2501,10 eurų. (b.l. 41-46) Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-12-02 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl taikos sutarties su V. G. patvirtinimo (byla Nr. 2SP-50931-566/2016), minėta taikos sutartimi yra sprendžiamas 2051,10 eurų išlaidų, turėtų dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo, atlyginimo klausimas. Kadangi prašoma patvirtinti taikos sutartimi yra suderinta kaltinamojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos valia ir interesai dėl žalos atlyginimo tvarkos, tinkamos abiem šalims, nustatymo, šios taikos sutarties tvirtinimo klausimas bus sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, kaltinamojo vienasmenis įsipareigojimas šioje byloje netvirtinamas, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis A. K. dėl kaltinamojo V. G. tyčinių veiksmų patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, jis buvo gydomas, du kartus gulėjo ligoninėje, gijimo procese patyrė komplikacijas, kas pratęsė jo neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. G. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK LR BK 138 str. 1 d. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį (dirba, nevedęs), kad kaltinamasis sutinka atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą. Teismo vertinimu nukentėjusiojo prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, nepatogumams, todėl ji priteistina.

Kaltinamojo įsipareigojimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K. tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti V. G. 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinti šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo terminu dirbti ar registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš V. G. 3000 (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos A. K..

Patvirtinti V. G. įsipareigojimą sumokėti 3000 eurų neturtinės žalos A. K. per 1 metus 4 mėnesius, mokant nuo 2016-12-01 iki 2018-04-01 kas mėnesį įmokas (187,50 eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.