- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- I-531-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02750-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus, Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018-07-12 sprendimą, kaip neteisėtą, pažeidžiantį konstitucines ir pilietines teises; 2) priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą išnagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-07-19 sprendimą Nr. (2.1) NO-2-5601 pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų pagrindu, nes tai to paties skundo vienas iš segmentų (b. l. 1–4, 7).
Paaiškino, kad pareiškėjui buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai, pareiškėją suėmus jam buvo neleidžiama dalyvauti ikiteisminiame tyrime, susipažinti su bylos medžiaga, buvo neleidžiama dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Visos šios faktinės aplinkybės paskatino pareiškėją kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje, kurioje jis nuteistas. Todėl Tarnyba 2016-07-08 sprendimu paskyrė pareiškėjui advokatą. Pareiškėjas prašė Tarnybos paskirti advokatą, kad pastarasis padėtų parengti procesinį dokumentą. Nepaisant to Tarnyba paskyrė pareiškėjui tokį advokatą, kuris niekada nėra parengęs procesinio dokumento. Šis advokatas net metus laiko vilkino procesinio dokumento parengimą, todėl pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl šio advokato įgūdžių trūkumo. Tarnyba 2017-08-23 pareiškėjui paskyrė kitą advokatą A. S., kuris su pareiškėju iš esmės niekada nebendravo, jis kategoriškai atsisakė susipažinti su pareiškėjo byla dėl didelio užimtumo. Pareiškėjui vėl kreipiantis į Tarnyba, ji 2018-01-03 sprendimu pakeitė advokatą kitu – D. K., kuris bylos medžiagos su pareiškėju taip pat neaptarė. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti, kodėl ji neužtikrina realios teisinės pagalbos teikimo, apgaudinėja ir klaidina pareiškėją.
Tarnyba skundžiamame sprendime teigia, kad pareiškėjas nei Tarnybai nei advokatams nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad tokių aplinkybių nurodyti jo niekada nebuvo prašoma, advokatai bylos aplinkybėmis apskritai nesidomėjo. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas taip pat surašytas nerūpestingai bei formaliai. Skundžiamame sprendime remiamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 443 straipsniu, nors pareiškėjas prašė parengti procesinį sprendimą pagal BPK 451 straipsnį. Tarnyba atsisakė įpareigoti advokatą A. S. susipažinti su visa bylos medžiaga ir skirti laiko pareiškėjui, aptariant bylos medžiagą ir procesinio dokumento parengimą. Patys advokatai pareiškėjui niekada nėra sakę, kad rengiamas procesinis dokumentas yra neperspektyvus. Tarnyba netinkamai atlieka savo pareigas, nes virš dviejų metų, t. y. nuo 2016-07-08 iki šiol nesugebėjo užtikrinti, kad pareiškėjui kokybiškai būtų parengtas vienas procesinis dokumentas. Ginčijamo Tarnybos sprendimo 14 punkto teiginiai surašyti net nesusipažinus su pareiškėjo bylos medžiaga. Teigia, kad Tarnybos vadovė pareiškėjui tyčia paskyrė du advokatus, kurie yra atleisti ir nušalinti iš muitinės ir policijos. Dėl tokių Tarnybos netinkamai atliekamų pareigų pareiškėjas du metus buvo nepagrįstai kalinamas, tokiu būdu jam padarant didelę žalą ir kompromituojant valstybės įstaigą. Pareiškėjas dėl neteisėtų Tarnybos vadovės veiksmų patyrė ilgalaikę žalą, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, stresą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–32).
Paaiškino, kad Tarnyba ginčijamu 2018-07-12 sprendimu pagrįstai nutraukė pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teigia, kad pareiškėjas nei Tarnybai, nei advokatams nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nėra pateikta duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Tarnyba išnagrinėjusi ir įvertinusi advokato A. S. ir advokato D. K. pateiktą informaciją bei kitus duomenis, nustačiusi, kad yra pagrindas nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, ginčijamu 2018-07-12 sprendimu taip ir padarė.
Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba kontroliuoja tik antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą, tačiau teisės aktai Tarnybai nesuteikia teisės atlikti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimo. Tarnybos Kauno skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl advokato D. K. veiklos kokybės vertinimo, neturėjo pagrindo manyti jog advokatas D. K. pareiškėjo atžvilgiu būtų neatlikęs kokių nors įsipareigojimų teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Kadangi Tarnyba negalėjo žinoti kokie papildomi faktai ar aplinkybės yra žinomi pareiškėjui, kurie galėtų būti pagrindas kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato D. K. veiklos kokybės vertinimo, 2018-07-19 raštu Nr. (2.1) NO-2-5601 informavo pareiškėją, kad tuo atveju jeigu jam yra žinomos kitos aplinkybės, jis turi galimybę dėl advokato D. K. veiklos kokybės ištyrimo kreiptis į Lietuvos advokatūrą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybė sąlygos. Tarnybos 2018-07-12 sprendimas nutraukti skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą yra nepanaikintas ir galiojantis. Nesant neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą neturtinę žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 90–91). Atsiliepime pateikė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir Tarnyba. Atsakovo Tarnybos Kauno skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-07-12 sprendimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-07-19 sprendimo Nr. (2.1) NO-2-5601 teisėtumo bei pagrįstumo taip pat pagrindo priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Teismas pažymi, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, įskaitant ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktai.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtina, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, taip pat, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200; 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013-08-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.).
Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Įstatymo23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., LVAT 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).
Pagal rašytinę bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjui 2016-07-08 Tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirtas advokatas D. G. teikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011 (b. l. 37). Advokatui D. G. paprašius pakeisti jį kitu advokatu (b. l. 38), pareiškėjui Tarnybos 2016-08-16 sprendimu (b. l. 39) antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas S. M.. Pareiškėjui pateikus pareiškimą dėl netinkamos S. M. veiklos teikiant teisinę pagalbą, Tarnyba 2017-08-23 sprendimu pakeitė šį advokatą kitu – A. S. (b. l. 60). A. S. pateikus išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, Tarnybos Kauno skyriaus 2018-01-03 sprendimu šis advokatas pakeistas kitu – D. K. (b. l. 76–77).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga taip pat nustatyta, kad Tarnyba 2018-07-12 sprendimu nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, motyvuojant tuo, kad atstovavimas pareiškėjo byloje yra neperspektyvus. Tarnyba ginčijamame sprendime pažymėjo, kad BPK nustato baudžiamojo proceso atnaujinimo pagrindus, t. y. procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimų. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas nei advokatams, nei Tarnybai nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nėra pateikta kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes padarė išvadą, kad tolimesnės antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011 būtų neperspektyvus (b. l. 5–6). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2018-07-19 Tarnybos Kauno skyriaus raštu (b. l. 8).
Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti Tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalies 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Pažymėtina, kad tiek A. S., tiek D. K., Tarnybai pateikė prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, jiems nustačius, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011 yra neperspektyvus. A. S. 2017-11-15 išvadoje nurodė Tarnybos Kauno skyriui, kad susitikimų metu pareiškėjo buvo paprašyta nurodyti aplinkybes, pagal kurias yra pagrindas manyti, jog baudžiamasis įstatymas yra akivaizdžiai netinkamai pritaikytas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei vėlesnes teismų nutartis, o baudžiamąją bylą nutraukti; pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl advokato teigimu, kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nėra pagrindo (b. l. 66–67). Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir advokatas D. K. 2018-07-02 išvadoje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui (b. l. 84–85).
Pastebėtina, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjui vertino ne tik advokatų A. S. bei D. K. pateiktas išvadas, tačiau matyti, kad ir pati ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti ar tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui gali būti perspektyvus. Tarnyba 2017-11-27 informavo pareiškėją raštu apie gautą advokato A. S. išvadą, paaiškino, kad teismo ištirti ir įvertinti įrodymai dar kartą netiriami ir nevertinami, pasiūlė bendradarbiauti su paskirtu advokatu, teikti advokatui visus reikalingus dokumentus bei informaciją, reikalingą teisinei pagalbai teikti (b. l. 70–71). Pareiškėjui pateikus nusiskundimus dėl vėliau paskirto advokato D. K., Tarnyba kreipėsi į pastarąjį, prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti susijusias aplinkybes (b. l. 80).
Nurodytų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad pagal pareiškėjo teikiamus prašymus jam buvo paskirti net keturi advokatai, tam kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011. Pareiškėjo prašymų pagrindu vieni advokatai buvo pakeisti kitais, galiausiai Tarnybai atsisakant pakeisti paskutinįjį paskirtą advokatą D. K. (b. l. 82–83). Nustatyta, kad pareiškėjas siekė surašyti prašymą baudžiamojoje byloje dėl proceso atnaujinimo, tačiau nei paskirtiems advokatams nei pačiai Tarnybai nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu toks prašymas būtų surašomas, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nepateikė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad advokatai buvo atvykę pas jį, su juo bendravo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl advokatų nebendravimo vertinami kaip neatitinkantys realios situacijos ir yra pareiškėjo subjektyvus tokių susitikimų su advokatais vertinimas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Tarnyba, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė gero administravimo principo, buvo siekiama pakeisti pareiškėjui netikusius advokatus, aiškintis bylos, kurioje prašoma pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, aplinkybes, kol galiausiai tiek iš advokatų išvadų, tiek iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus.
Pareiškėjo argumentai dėl advokatų kompetencijos ar darbinės patirties vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina Lietuvos advokatūra. Taigi antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimas ir šių aplinkybių tikrinimas yra Lietuvos advokatūros kompetencija.
Pareiškėjas tais pačiais skundo argumentais ginčija ir Tarnybos Kauno skyriaus 2018-07-19 raštą Nr. (2.1)NO-2-5601 (b. l. 8), tačiau teismas pažymi, kad įvertinus tokio rašto turinį matyti, kad jis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Šiuo ginčijamu raštu pareiškėjas informuojamas, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra nutrauktas 2018-07-12 sprendimu, todėl teisinė pagalba dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-348/2011 pareiškėjui toliau nebus teikiama. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio raštas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties niekaip nekeičia, nes šiuo raštu tik informuojama apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-28 nutartį Nr.AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos 2018-07-12 sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-N-2791-12505 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturi pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos Kauno skyriaus 2018-07-19 raštas Nr. (2.1)NO-2-5601 pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nekeičia, tai yra pagrindas šioje dalyje pareiškėjo skundą taip pat atmesti kaip nepagrįstą.
Galiausiai, vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustačius jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.