Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. R. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-04-23 įsakymą Nr. D1-327, kuriuo pareiškėjui buvo atimta galimybė performuoti žemės sklypo ribas ir pasirinkti gyvenamąją vietą jo nuosavybės teise valdomame sklype.

Skunde paaiškina, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovas) su pasiūlymais ir pretenzijomis pertvarkyti Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą ir pareiškėjo nuosavybės teise turimame 0,2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti žemės ūkio kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Žek) į gyvenamą zoną.

Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) savo 2014-05-26 raštu Nr. 1SD-(7.3)-1738 konstatavo, kad vienintelis problemos sprendimo būdas yra žemės sklypo savininkui R. R. teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti šio žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, tuomet vadovaujantis Taisyklių 4.2.5 papunkčio nuostatomis atsirastų galimybė parengiant projektą pakeisti žemės sklypų tarpusavio ribas. Ministerija neatsižvelgė nei į pareiškėjo pasiūlymą, nei į NŽT rekomendacijas ir atsisakė pertvarkyti pareiškėjo žemės sklypo tvarkymo zoną į gyvenamą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8 ir 21 straipsnius.

Pažymi, kad tvarkymo zonos nustatymas pareiškėjo sklype pagal naują Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą prieštarauja Klaipėdos rajono bendrajam planui, pagal kurį dalis žemės sklypo pagal Bendrojo plano sutartinius žymėjimus pažymėta kaip užstatyta teritorija. Tai patvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės 2015-03-24 pažyma Nr.(12.13) Ar. 5-361. Dalis sklypo buvo pažymėta kaip esamos sodybos teritorija, kurioje leidžiama statyba ir ankstesniame Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (2005-06-02 įsakymas Nr. D1-282). Apie tai liudija Klaipėdos rajono savivaldybės pažyma 2015-07-20 Nr.(5.1.22)-A5-3943). Atkreipia dėmesį į tai, kad šalia esantis kaimyno žemės sklypas yra gyvenamosios teritorijos ir mažaaukščių namų statybos.

Nurodo, kad Kalotės botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas išsaugoti augalų ir gyvūnų rūšis, jų bendrijas, paukščių migracijos susitelkimo vietas, Girulių miško biologinę įvairovę, užmirkusio miško ekosistemas. Mano, kad nei vienas iš Kalotės botaninio-zoologinio draustinio steigimo tikslų neatitinka esamos situacijos pareiškėjo sklype. Su tuo sutinka ir pati Pajūrio regioninio plano planavimo organizatorė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba savo 2016-05-02 rašte Nr.(4)- V3-669 (7.13), patvirtindama, kad pareiškėjo sklype saugomos rūšys ar Europos Bendrijos svarbos buveinės neaptinkamos. Aplinkos ministerija, priimdama sprendimą dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, taip pat dėl konkrečių funkcinio prioriteto ar kraštovaizdžio tvarkymo zonų bei jų ribų nustatymo, turi atsižvelgti į gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą šioje teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrinta jų palanki apsaugos būklė ir racionalus naudojimas. Todėl nesupranta Aplinkos ministerijos sprendimo pareiškėjo sklype taikyti žemės ūkio ir miškų (Žek-Mek) reglamentą ir neinicijuoti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano pakeitimų procedūrų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymo Nr. D1-24 dėl saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių II dalies 15 punktą. Be to, mano, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-08-26 įsakymo Nr. D1-491 24 punkto reikalavimai, pagal kuriuos komisija turėjo rekomenduoti inicijuoti papildomus vertingų objekto, vietovės tyrimą, kas nebuvo padaryta.

Atsakovė Aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 36–43) nurodo, kad Aplinkos ministras, įsakymu priėmė sprendimą nepritarti R. R. pasiūlymui dėl Pajūrio regioninio parko Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribų keitimo ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano keitimo bei neinicijuoti Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinių apsaugos zonų ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-08-17 nutarimu Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinių apsaugos zonų ribų plano patvirtinimo“, ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, pakeitimo procedūrų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriam nustatyta žemės ūkio naudojimo paskirtis, įgijo tik 2013-06-12. Tuo tarpu, pareiškėjo žemės sklypas dar 2005 metais pateko į Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane esančią Pajūrio regioninio parko Kalotės botaninį-zoologinio draustinio teritoriją, kuriai nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Pažymi, kad pareiškėjo žemės sklypas pateko į ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Žek), kurioje draudžiama statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga, t. y. šiame sklype naujų statybų galimybė nebuvo numatyta ir iki 2016-09-19 patvirtinto plano. Daro išvadą, kad 2016 m. tvarkymo planas nesugriežtino pareiškėjo žemės sklypui taikomų veiklos apribojimų. 2016 m. tvarkymo planu nustatyta kraštovaizdžio tvarkymo zona neuždraudžia ir kitaip nenurodo nutraukti iki plano patvirtinimo vykdytos žemės ūkio veiklos. Vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, veikla vykdoma pagal nustatytą žemės sklypų paskirtį (šiuo atveju – žemės ūkio). Todėl, pareiškėjo padėtis nėra pabloginta. Be to, pareiškėjas, kaip H. H. T., kuriam buvo 2012 metais žemės reformos metu grąžintas žemės sklypas, turto paveldėtojas, perėmęs visas turtines teises ir pareigas, žinojo apie minimam sklypui taikomus apribojimus, nes 2005 metais patvirtintame tvarkymo plane buvo konkrečiai įvardyta, kad draudžiama saugomoje teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo sklypas, statyti statinius nesusijusius su ekosistemų apsauga.

Paaiškina, kad iš Komisijai pateiktų įrodymų (nustatytų faktinių aplinkybių) nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, nes sodybos faktas nenustatytas, todėl neturi būti taikomos sodybos atkūrimo sąlygos. Be to, statybos tokios konfigūracijos sklype nebūdingos, šiame žemės sklype niekaip netilptų tradicinė sodyba su Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui būdinga teritorine erdvine struktūra, jų ryšiais su aplinka, kraštovaizdžiu. NŽT savo rašte nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypo konfigūracija netrukdo užsiimti žemės ūkio veikla, kaip tai nurodyta pagal žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio).

Teisės aktai nenumato, kad pareiškėjo valdomas žemės sklypas visais atvejais gali būti pertvarkomas (keičiamos jo ribos neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus ir juose nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), todėl nuosavybės teisių apsauga nebuvo pažeista. Mano, kad naujų sodybų atsiradimo ribojimas saugomose teritorijose atitinka Teritorijų planavimo įstatyme nurodytą viešąjį interesą. Pareiškėjas gali naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą nekeisdamas šio žemės sklypo ribų ir dėl to nėra taikoma jokių apribojimų ar kitokių nuosavybės teisių suvaržymų, todėl nuosavybės teisių apsauga nebuvo pažeista.

Pažymi, kad Klaipėdos rajono bendrojo plano, patvirtinto 2011-02-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, tekstiniuose sprendiniuose (Konkretizuoti sprendiniai. 5. Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas) nurodomi atvejai, kada galima statyba žemės ūkio paskirties teritorijose, išskiriant saugomas teritorijas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-03-30 rašte Nr. (12.13)Ar. 5-361 „Dėl informacijos pateikimo“ pažymėta, kad nagrinėjamas žemės sklypas pagal sutartinius žymėjimus pažymėtas kaip užstatyta teritorija ir nurodyta, kad planuojant turi būti vadovaujamasi Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu. Įvertinus savivaldybės teritorijos bendrųjų planų rengimo mastelį ir tai, kad Klaipėdos rajono bendrajame plane galbūt nurodyta gretimame žemės sklype esanti vienintelė vienkieminė sodyba (kuriai nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita), o Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane nenumatyta gyvenamosios zonos plėtra, nepritaria pareiškėjo nuomonei, kad buvo ignoruoti Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai. Daro išvadą, kad naujų statybų galimybė pareiškėjo minimame sklype nenumatyta nei Tvarkymo plane, nei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, todėl ir šie planai vienas kitam neprieštarauja.

Aplinkos ministro priimtas ginčijamas įsakymas priimtas ne tik atsižvelgiant į Komisijos 2017-10-06 protokolą, bet ir į 2018-02-02 protokolą, kuriame užfiksuota, kad Komisija sprendimą priėmė atsižvelgus į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatas bei pareiškėjo pateiktą pasiūlymą dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano keitimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė atsiliepimą (b. l. 53–59) į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes kaip ir atsakovė savo atsiliepime.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką Tarnybai pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas Aplinkos ministro 2018-04-23 įsakymo Nr. D1-327 (b.l. 11-12), kuriuo nuspręsti nepritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribų keitimo ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano keitimo bei nutarta neinicijuoti Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinių apsaugos zonų ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-08-17 nutarimu Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinių apsaugos zonų ribų plano patvirtinimo“, ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, pakeitimo procedūrų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registro išrašo duomenimis pareiškėjo nuosavybės teisės registruotos nuo 2013-06-13, žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXIV. Nacionaliniai parkai, XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai, XVI. Kurortų apsaugos zonos (b.l. 18-19). Kaip matyti iš Žemės sklypo plano (b.l. 20) pareiškėjo sklypas (pažymėtas Nr. 44) suformuotas aplink miško laukymėje esančią vienkieminę sodybą (plano gretimybėse pažymėtą kaip (duomenys neskelbtini) namų valda).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-03-09 nutarimu Nr. 259 patvirtintas Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (galiojęs iki 2016-08-23), pagal kurį pareiškėjo žemės sklypas pateko į Pajūrio regioninio parko Kalotės botaninį-zoologinį draustinį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-02 įsakymu Nr. D1-282 buvo patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas (galiojęs iki 2016-09-21). Pareiškėjo žemės sklypas yra Kalotės botaniniame-zoologiniame draustinyje, todėl minėtai teritorijai buvo taikomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-08-17 nutarimu Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2016- 08- 26) patvirtintas Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas. Pagal šį planą pareiškėjo žemės sklypas taip pat patenka į Pajūrio regioninio parko Kalotės botaninį-zoologinį draustinį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas (įsigaliojo nuo 2016-09-21). Minėtu tvarkymo planu nustatytas nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas taikomas ir pareiškėjo sklypui.

Pareiškėjas 2017-02-13 prašymu kreipėsi į Aplinkos ministeriją siūlydamas pakoreguoti Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą ir numatyti sodybos kūrimo galimybę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Reikalavimus asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomos teritorijos steigimo, jos ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais, taip pat pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo procedūras nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-08/-26 įsakymu Nr. D1-491 patvirtintas Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 15 punktas nustato, jog pasiūlymus nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija). Komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu (Tvarkos aprašo 22.5 punktas). Dėl svarstomo pasiūlymo Komisija gali: 23.1. rekomenduoti inicijuoti papildomus gamtos vertybių, vietovių tyrimus; 23.2. pritarti pasiūlymui, tačiau rekomenduoti inicijuoti kitos kategorijos ar tipo saugomos teritorijos steigimą, kitokį ribų keitimą, nei pasiūlymo teikėjas buvo nurodęs; 23.3. pritarti pasiūlymui ir rekomenduoti inicijuoti saugomos teritorijos steigimą, jos ribų keitimą; 23.4. pritarti gamtos paveldo objektų steigimui; 23.5. nepritarti pasiūlymui (nurodant motyvuotas priežastis) ir neteikti rekomendacijos dėl saugomos teritorijos steigimo, jos ribų keitimo inicijavimo, gamtos paveldo objektų steigimo. Komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame pateikiama visa svarstyta informacija, motyvuoti siūlymai, motyvuotas pritarimas ar nepritarimas. Šio protokolo pagrindu ruošiama rekomendacija, kuri teikiama aplinkos ministrui (Tvarkos aprašo 24 punktas). Atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, aplinkos ministras priima motyvuotą sprendimą dėl pateikto pasiūlymo (Tvarkos aprašo 26 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjo pasiūlymai buvo svarstyti Komisijos 2017-10-06 ir 2018-02-02 posėdžiuose (b.l. 7-9, 44-47). 2017-10-06 posėdžio protokole Nr. V5-10 užfiksuota, kad buvo svarstytas R. R. pasiūlymas numatyti sodybos kūrimo galimybę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pajūrio regioniniame parke bei nutarta nepritarti Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribų keitimui. Pabrėžiant, kad Pajūrio regioninio parko draustiniuose naujų statybų plėtra neplanuojama. Komisijos 2018-02-02 posėdžio protokole Nr. V5-1 užfiksuota, kad buvo svarstyta 2017-10-06 Komisijos posėdyje svarstyto I klausimo „R. R. pasiūlymas numatyti sodybos kūrimo galimybę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pajūrio regioniniame parke“ protokolo Nr. V5-10 nutariamosios dalies „Nepritarti Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribų keitimui. Pajūrio regioninio parko draustiniuose naujų statybų plėtra neplanuojama“ aptarimas ir sprendimo dėl rekomendacijos aplinkos ministrui formulavimas. Komisija nutarė, nepritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano keitimo dėl 1.1., 1.2, 1.3, 1.4 nurodytų priežasčių. Bei atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 23.5 papunkčio nuostatas ir nepritarus pasiūlymui numatyti sodybos kūrimo galimybę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pajūrio regioniniame parke, neteikti Aplinkos ministrui rekomendacijos dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano keitimo.

Ginčijamas aplinkos ministro Įsakymas (b.l. 11-12) priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašo 26 punktu, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą ir Komisijos 2017-10-06 ir 2018-02-02 protokole išdėstytus motyvus.

Tvarkos aprašas nustato reikalavimus asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomos teritorijos ribų keitimo, šių pasiūlymų nagrinėjimo procedūras bei nustato reikalavimą, jog nepritarimo pasiūlymui atveju tiek Komisijos sprendimas, tiek aplinkos ministro sprendimas turi būti motyvuoti. Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo jame yra išdėstyti išsamūs nepritarimo pareiškėjo siūlymui motyvai, pažymint, jog naujų statybų galimybė Pajūrio regioniniame parke numatoma funkcinio prioriteto zonose gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose, o ekologinės apsaugos prioriteto zonoje išskirtos teritorijos, kuriose statybų plėtra bus numatyta atskiruose šių zonų specialiuose planuose. Taip pat nurodoma, jog draustinių ribos nustatomos atsižvelgiant ne tik į retų augalų augavietes, bet ir kitus biotipus, kurie yra potencialiai tinkami ir reikalingi rūšims išlikti ilgą laiką ir kurie turi būti apsaugoti nuo užstatymo ar kitokio negrįžtamo pakeitimo, draustinyje numatant naujų sodybų kūrimą, teritorijos užstatymo ploto didinimą, neišvengiamai padidėtų teritorijos apkrova, didėtų neigiamas poveikis saugomoms rūšims, buveinėms, kraštovaizdžiui, ekosistemoms, būtų mažinamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumas, nebūtų užtikrinti šiam draustiniui nustatyti apsaugos tikslai.

Pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu nurodo, jog tvarkymo zonos nustatymas pareiškėjo sklype pagal naują Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą prieštarauja Klaipėdos rajono bendrajam planui, pagal kurį dalis žemės sklypo pagal Bendrojo plano sutartinius žymėjimus pažymėta kaip užstatyta teritorija. Su šiais pareiškėjo argumentais negalima sutikti. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr.T11-111 patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose (Konkretizuoti sprendiniai. 5. Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas) nurodyta, kada statyba galima žemės ūkio paskirties teritorijose: 13. visose žemės ūkio paskirties teritorijose išskyrus gamtiniu ir kultūriniu požiūriu saugomas teritorijas gyvenamosios ar kitos paskirties statinių statyba galima; 14. visose teritorijose (išskyrus saugomas teritorijas, kur ūkinė veikla reglamentuojama specialiojo aplinkosauginio planavimo dokumentais – planavimo schemomis, tvarkymo planais ir individualiais apsaugos reglamentais) galima rekreacinės paskirties statinių statyba. Įvertinus minėtas bendrojo plano nuostatas darytina išvada, jog jame nurodomi atvejai, kada statyba žemės ūkio paskirties teritorijoje galima, tačiau saugomos teritorijos yra išskiriamos.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane nustatyta, jog regioninio parko draustiniuose naujų statybų plėtra neplanuojama. Pareiškėjo sklypas yra Kalotės botaniniame-zoologiniame draustinyje, todėl naujų statybų plėtra nėra numatoma. Tai, kad pareiškėjo sklypo gretimybėje esančio kaimyno žemės sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, niekaip nepagrindžia pareikėjo argumento, jog toks naudojimo būdas turėtų būti nustatomas ir pareiškėjo turimam žemės ūkio paskirties sklypui. Pažymėtina, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminiuose jų stovėjimo vietose, pagal išlikusius archyvinius dokumentus. Duomenų, jog pareiškėjo valdomame sklype būtų buvusi sodyba nėra pateikta. Be to, pareiškėjo sklypas yra tokios konfigūracijos (b.l. 20), jog jame negalėtų tilpti sodybos pastatas. Įvertinus minėtas nuostatas matyti, jog naujų statybų galimybė pareiškėjo sklype nėra numatyta nei tvarkymo plane, nei Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog šie planai prieštarauja vienas kitam.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam buvo atimta galimybė pasirinkti gyvenamąją vietą jo nuosavybės teise valdomame sklype, teismas pažymi, jog 2013-06-12 pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šis žemės sklypas dar 2005 metais pateko į Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane esančią Pajūrio regioninio parko Kalotės botaninį-zoologinio draustinio teritoriją, ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Žek), kurioje draudžiama statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga. Taigi šiame sklype naujų statybų galimybė nebuvo numatyta ir iki sklypo įsigijimo bei 2016-09-19 Pajūrio regioninio plano tvirtinimo, todėl negalima sutikti, jog pareiškėjo padėtis pablogėjo. Be to, pareiškėjas gali naudoti sklypą pagal esamą žemės ūkio paskirtį.

Dėl pareiškėjo argumento, jog konkrečiai pareiškėjo sklype saugomos rūšys ar Europos Bendrijos svarbos buveinės neaptinkamos, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-08-17 nutarimo Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ 2.5 punktą Kalotės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti augalų ir gyvūnų rūšis, jų bendrijas, paukščių migracijos susitelkimo vietas, Girulių miško biologinę įvairovę, užmirkusio miško ekosistemas, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų ūkio ir rekreacinę veiklą. Pareiškėjo sklypas yra miško aikštelėje ir yra įsiterpęs į miško teritoriją, todėl ginčijame Įsakyme yra pagrįstai pabrėžta, jog draustinių ribos nustatomos atsižvelgiant ne tik į retų augalų augavietes, bet ir kitus biotipus, kurie yra potencialiai tinkami ir reikalingi rūšims išlikti ilgą laiką ir kurie turi būti apsaugoti nuo užstatymo ar kitokio negrįžtamo pakeitimo. Draustinio teritorijoje numatant naujų sodybų kūrimą, teritorijos užstatymo ploto didinimą, neišvengiamai padidėtų teritorijos apkrova, didėtų neigiamas poveikis saugomoms rūšims, buveinėms, nebūtų užtikrinti šiam draustiniui nustatyti apsaugos tikslai.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai nepritarė pareiškėjo pasiūlymui dėl Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribų keitimo ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano keitimo bei nutarė neinicijuoti Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinių apsaugos zonų ribų plano pakeitimo procedūrų, ir pateikė jam išsamų ir motyvuotą sprendimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Aplinkos ministro 2018-04-23 įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.