Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-02 · Administracinė byla Nr. I-3299-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
I-3299-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02748-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3299-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02748-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. 2015-05-18 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-03-16 buvo nubaustas drausmine nuobauda ir perkeltas bausmę atlikti į drausminės grupės kamerą Nr. 1 D (toliau – ir Kamera). Paaiškino, kad Kameroje buvo laikomi du asmenys, nuo 2015-05-15 buvo laikomi trys asmenys. Nurodė, kad Kamera buvo maža, joje neveikė ventiliacija. Paaiškino, kad buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis, žeminančiomis, nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, diskomfortą, pablogėjo gyvenimo kokybė, negalėjo pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai (b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, atsižvelgiant į VPN direktoriaus 2015-03-16 nutarimą Nr. 28-248(1) dėl padaryto šiurkštaus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, VPN direktoriaus 2015-03-16 įsakymu Nr. 7-84 perkėlė pareiškėją iš gyvenamosios patalpos 2-201-12 į Kamerą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-05-28 Kameroje bausmę atliko su vienu arba dviem nuteistaisiais. Nurodė, kad Kameros plotas yra 13,23 m². Nurodė, kad nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse“. Minėtų taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų VPN administracijai, ar kitoms institucijoms neteikė. Atsakovės atstovė mano, kad VPN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą (b. l. 7–11).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 24, 31).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų VPN Kameroje. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Kameroje buvo laikomas nuo 2015-03-16 iki 2015-05-28 (b. l. 17–20).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas VPN Kameroje, kurioje ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš atsakovės atstovo pateikto nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę apskaitos žurnalo Nr. 60 (b. l. 17–20) duomenų matyti, kad: nuo 2015-03-16 iki 2015-05-08 pareiškėjas Kameroje laikytas kartu su D. M. (Eil. Nr. 11–12); nuo 2015-05-08 pareiškėjas Kameroje laikytas kartu su D. M. ir M. B. (Eil. Nr. 32). 2015-05-28 pareiškėjas buvo paleistas iš VPN. Atsakovės atstovė, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime nurodė, kad Kameros plotas yra 13,23 m². Laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-05-08 pareiškėjui teko 6,62 m² laisvo ploto. Laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-05-28 pareiškėjui teko 4,41 m² laisvo ploto. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kamerose kiekvienam asmeniui buvo suteikiama daugiau nei 3.6 m² gyvenamojo ploto, taigi nebuvo pažeistas Taisyklių 11¹.2. punktas, nustatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl Kameroje neveikiančios ventiliacijos sistemos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės Kamerą vėdinti per langus. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad Kamera vėdinama per langus, tai atitinka Higienos normos reikalavimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinių santykių reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas VPN nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, byloje nenustatyta kitų teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą CK 6.250 str. prasme, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė