Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 15 kartų teistas, paskutinius iš jų:

- 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų;

- 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

- 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų,

- 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-21 nukentėjusysis A. J. apklausos metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį socialiniame tinkle ,, (duomenys neskelbtini)" esančioje pardavimų platformoje ,, (duomenys neskelbtini)" iš V. R. (kurios daugiau jokių kontaktinių duomenų jis nežino) atlikdamas bankinį pavedimą įsigijo juodos spalvos plentinį dviratį ,,Giant Proper“. Dviratį įprastai laikydavo sandėliuke asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, tačiau 2023-10-19, apie 08.00 val. minėtą dviratį paliko stovėti tarp 2 ir 3 aukšte esančioje bendro naudojimo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), kadangi planavo jį plauti. Dviračio fiziniais raktais prirakinęs nebuvo. 2023-10-21, apie 14.00 val. minėto dviračio neberado, todėl iškart po to apie tai papasakojo žmonai G., kuri jam pasakė, kad ji jau vakar, t. y. 2023-10-20, apie 11.00 val. praeidama pro minėtą laiptinę dviračio nematė, tačiau jam nieko apie tai nesakė, nes galvojo, kad minėtas dviratis kaip įprastai yra sandėliuke. Iškart suprato, kad jam priklausantį juodos spalvos plentinį dviratį ,,Giant Propel", kurio vertė 3700 eurų kartu su dviračio kompiuteriu "Garmin", kurio vertė apie 200 eurų kažkas pavogė. Bendrai šio įvykio metu jam padaryta 3900 eurų turtinė žala. Kas galėjo padaryti nusikalstamą veiką nežino ir nieko neįtaria. Civilinį ieškinį pateiks, kai bus nustatytas kaltininkas. Pabendravęs su kaimynu A. A., pastarasis nieko įtartino nematė ir negirdėjo. Su kitais kaimynais, kurie galimai galėjo matyti, kaip pavogė jam priklausantį ankščiau minėtą dviratį jis nebendravo, nesidomėjo. Pagrobto dviračio nuotrauką bei dokumentus pateiks tyrimui. Taip pat tyrimo eigoje pateiks dviračio kompiuterio "Garmin" ir sąskaitos pavedimo išrašą tyrimą atliekančiam pareigūnui, kadangi šiuo metu to padaryti neturi galimybės. Gyvenamojo daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į įėjimo/išėjimo į duris. Jo apklausos metu ankščiau minėtas kaimynas A. jam atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip vidutinio sudėjimo vyras, kuris vilkėjo šviesiai pilkos spalvos žieminę kepure, žieminę ''chaki" spalvos striukę su gaubtuvu, tamsios spalvos kuprinę, mėlynos spalvos džinsus , su trumpai kirpta barzda, (duomenys neskelbtini)metų amžiaus, kuris 2023-10-19, 19.34 val. įėjo į minėto daugiabučio laiptinę, pakilo laiptais ir 19.37 val. išsinešė jam priklausantį dviratį ,,Giant Proper". Šį vyrą tiek jis, tiek kaimynas A. matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Dėl vaizdo kameros įrašo kreiptis į jį el. paštu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 123-124).

Iš 2023-10-25 vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)‘‘. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso, vaizdo kamera yra gyvenamojo namo viduje, nukreipta į gyvenamojo namo įėjimą ir laiptus. Vaizdo įrašas prasideda nuo datos 2023-10-19 ir laiko 19:34:45 žymos. Vaizdo įraše matoma, kaip į gyvenamojo namo vidų 19:34:47 įeina vyras, apsirengęs rudos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsus, dėvi šviesiai pilką kepurę ir su savimi turi tamsiai pilkos spalvos kuprinę. Dviračio su savimi į laiptinę jokio dviračio neįsivaro. Minėtas asmuo 19:34:57 įėjęs į namą nusileidžia laiptais į apačią (padaroma ekrano nuotrauka Nr. 1), trumpai pastovėjęs 19:35:05 pradeda kilti laiptais aukštyn. 19:37:44 vaizdo įraše matoma, kaip minėtas asmuo, iš viršutinio namo aukšto leidžiasi žemyn ir su savimi išsineša juodos spalvos dviratį ir 19:37:50 kartu su dviračiu iš namo išeina. Vaizdo įrašas baigiasi 19:37:53. Bendra vaizdo įrašo trukmė 2 min. 22 s. (tomas 1, b. l. 147).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Č. byloje nurodytu metu ir vietoje padarė nusikalstamas veikas, t. y. pagrobė svetimą turtą – iš požeminės stovėjimo aikštelės pagrobė nukentėjusiajam R. I. priklausančią šampano butelių siuntą, kurioje buvo 6 buteliai šampano "Dominique Foureur", 173,40 Eur vertės(1 butelio vertė - 28,90 eurų), 12 butelių šampano "Vintage" - 322,80 Eur vertės (1 butelio vertė -26,90 Eur), ir nukentėjusiajai I. S. priklausančius 3 butelius šampano "Vintage" - 80,70 Eur vertės (1 butelio vertė -26,90 Eur), 3 butelius šampano "Prince Alaric 2013"- 86,70 Eur vertės (1 butelio vertė - 28,90 Eur), 3 butelius šampano "Traditional Brut", 55,50 Eur vertės (1 vnt. vertė - 18,50 Eur), tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą R. I. priklausantį 496,20 Eur vertės turtą, ir I. S. priklausantį 222,90 Eur vertės turtą, t. y. pagrobė svetimą 719,10 Eur vertės turtą.

Taip pat, yra įrodytą, kad A. Č. pagrobė svetimą turtą 2023-10-19 (duomenys neskelbtini), kai iš neužrakintos bendro naudojimo laiptinės pagrobė tarp antro ir trečio aukšto stovintį, neprirakintą A. J. priklausantį juodos spalvos plentinį dviratį „Giant Propel", kurio vertė 3700 eurų, kartu su dviračio kompiuteriu "Garmin", kurio vertė 200 eurų, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, A. J. priklausantį 3900 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino pagrobęs alkoholinius gėrimus iš požeminės stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), kur iš dėžių buvo paėmęs įvairius alkoholinius gėrimus, kurias sudėjo į su savimi turėtą kuprinę bei maišelį. Taip pat pripažino savo kaltę ir dėl dviračio „Giant Propel", kurio vertė 3700 eurų, kartu su dviračio kompiuteriu "Garmin", kurio vertė 200 Eur vagystės iš neužrakintos namo laiptinės (duomenys neskelbtini). Pagrobtus alkoholinius gėrimus bei dviratį jis pardavė nepažįstamiems asmenims. Gautus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms. Tokias aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų R. I., I. S., A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie nurodė, kad alkoholiniai gėrimai buvo pagrobti iš požeminės stovėjimo aikštelės, o dviratis buvo pagrobtas iš neužrakintos namo laiptinės patalpų. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji būtų suinteresuotos duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. Č.. Taigi teismui nekyla abejonių, kad R. I., I. S. priklausantys alkoholiniai gėrimai buvo pagrobti iš požeminės stovėjimo aikštelės, A. J. priklausantys dviratis „Giant Propel“ buvo pagrobtas iš namo laiptinės. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, be kita ko, patvirtina policijos įvykių registro išrašas, 2023 m. rugpjūčio 23 d. R. I. bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. I. S. pareiškimais dėl kaltinamajame akte išvardintų daiktų vagystės, 2023 m. spalio 21 d. įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolais, 2023-10-25 ir 2023-08-31 vaizdo įrašų duomenimis, kuriuose užfiksuota, kaip A. Č. vaikščioja po požeminės stovėjimo aikštelės patalpas bei su pagrobtų dviračiu pasišalino iš įvykio vietos. Pagrobtų alkoholinių gėrimų (atitinkamai 496,20 Eur, 222,90 Eur) bei dviračio „Giant Propel“ su „Garmin“ kompiuteriu viso 3 900 Eur (tomas 1, b. l. 92-93; 133-134), o šių daiktų vertė nėra pernelyg didelė ar neproporcinga. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. Č. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius.

A. Č. pagrobto svetimo turto vieta (nerakintą požeminė stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini) bei namo laiptinė adresu (duomenys neskelbtini)) ir padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog grobia svetimą turtą, taip siekia sukelti nukentėjusiesiems neigiamus turtinius padarinius, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veikos neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytos vagystės, todėl A. Č. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Č. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). A. Č. nusikalto iš savanaudiškų motyvų. Vienu atveju A. Č. pagrobto turto vertė yra 14,38 MGL (719,00 Eur) dydžio, kitu – 78 MGL (3 900Eur) dydžio.

A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu A. Č. anksčiau daugybę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, teistumas neišnykęs (tomas 2, b. l. 35-58). Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas ne mažiau 13 kartų už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už naudojimosi visuomeniniu transportų taisyklių pažeidimus, taip pat už smulkią vagystę, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (tomas 2, b. l. 26-33). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokų negauna. Neneigia, kad vartoja narkotines medžiagas, tačiau duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. Č. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų – teistumus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio skirtas bausmes), skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydį, taip pat tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, t. y. už padarytą nusikaltimą (epizodas dėl 2023-08-20 turto vagystės iš (duomenys neskelbtini)) skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už padarytą nusikaltimą (epizodas dėl 2023-10-19 turto vagystės iš (duomenys neskelbtini)) skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad A. Č. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. baudžiamasis įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. baudžiamasis įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. baudžiamasis įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamasis įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs. A. Č. yra suimtas.

Taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi bylos, kuriose A. Č. kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų padarymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi A. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl arešto bausmės vykdymas pagal minėtus sprendimus yra sustabdytas.

Siekiant išvengti perteklinio tų pačių bausmių subendrinimo keliais teismų procesiniais sprendimais, šiuo teismo nuosprendžiu A. Č. skirtina bausmė su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis nebendrintina, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Kiti klausimai

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė: civilinis ieškovas R. I. dėl 520,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 53); civilinis ieškovas I. S. dėl 234,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 76); civilinis ieškovas A. J. dėl 3 900 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 135).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civiliniai ieškovai R. I., I. S., A. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius atitinkamai dėl 520,00 Eur, 234 Eur ir 3 900 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinių ieškinių dydis atitinka A. Č. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civilinėms ieškovams patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl R. I., I. S., A. J. civiliniai ieškiniai tenkinami ir priteisiami iš kaltinamojo A. Č..

Kaltinamasis A. Č. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu 2024 m. vasario 26 d. 21:30 val. (tomas 2, b. l. 139-141). 2024 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jo suėmimo terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 26 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas A. Č. suėmime išbūtas laikas.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2024 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (suėmimo terminas nustatytas 2 mėn.) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegta 1 kompaktinė laikmena su DVD-R vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. kovo 1 d. pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo A. Č. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 218,75 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes šį baudžiamoji byla buvo nagrinėjama kaltinamajam būnant suimtu. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo A. Č. šios išlaidos nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023-08-20 turto pagrobimo iš požeminės aikštelės, (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023-10-19 pagrobto dviračio iš (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią A. Č. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. kovo 12 d.).

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

R. I. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. Č. priteisti R. I. 520 (penkių šimtų dvidešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

I. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. Č. priteisti I. S. 234 (dviejų šimtų trisdešimt keturis) eurų turtinės žalos atlyginimo.

A. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. Č. priteisti A. J. 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. Č. Valstybės naudai 218,75 Eur advokato paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą 1 kompaktinę laikmeną su DVD-R vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, A. Č. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.