- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- eB2-1219-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00103-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas teismo prašo:
1.1. panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Tauralaukio statybos“ kreditorių 2019 m. birželio 12 d. susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo nutarta: „Pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina – 38 000,00 EUR, kainos kėlimo intervalas – 100,00 EUR, reikalavimo teisės varžytynėse nepardavus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimą „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai” pardavimo tvarkos”;
1.2. nustatyti, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių 2019 m. birželio 12 d. susirinkime priimtas nutarimas pagal A. S. pasiūlytą variantą: „Pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina – 38 608,38 EUR, kainos kėlimo intervalas – 50,00 EUR”.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ turi patvirtintą 38 608,38 EUR dydžio kreditinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje. 2019 m. birželio 12 d. vykusio BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių susirinkimo metu darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pardavimo“ kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutarta pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina – 38 000,00 EUR, kainos kėlimo intervalas – 100,00 EUR, reikalavimo teisės varžytynėse nepardavus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimą „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai” pardavimo tvarkos”. Pareiškėjo teigimu, nėra jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių manyti, jog RUAB „Tauralaukio kotedžai“ pagal restruktūrizavimo planą galėtų neatsiskaityti su BUAB „Tauralaukio statybos“. Kadangi ši turtinė teisė yra vienintelis bankrutavusios įmonės turtas, pradinė reikalavimo teisės pardavimo iš varžytynių kaina turėtų būti nustatyta ne mažesnė nei nominali šios reikalavimo teisės vertė, t. y. 38 608,38 EUR, o kainos kėlimo intervalas – 50,00 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi UAB „Tauralaukio statybos“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Stinkoma“, nutartis įsiteisėjo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti teismo 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimis. Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, šios nutarties priėmimo dieną visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudarė 23 492,26 EUR.
4. Byloje taip pat nustatyta, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ priklauso turtas – reikalavimo teisė į 38 608,38 EUR dydžio skolininkės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą. 2019 m. birželio 12 d. įvyko BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pardavimo. Iš byloje esančio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, jog kreditorių susirinkimui buvo pateikti svarstyti iš viso trys nutarimo projektai dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos, nutarimo projektus kreditorių susirinkimui pateikė bankroto administratorė UAB „Stinkoma“, taip pat įmonės kreditoriai UAB „Liepų terasos“ ir A. S.. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog kreditorių susirinkime balsavusių kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas pagal kreditorės UAB „Liepų terasos“ pasiūlytą nutarimo projektą dėl reikalavimo teisės į 38 608,38 EUR dydžio RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą pardavimo tvarkos ir kainos bei nutarta pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina – 38 000,00 EUR, kainos kėlimo intervalas —100 EUR. Reikalavimo teisės varžytynėse nepardavus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimą „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai” pardavimo tvarkos”.
5. Byloje pateiktu skundu yra ginčijamas 2019 m. birželio 12 d. vykusio BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pardavimo“ (toliau – ir skundžiamas nutarimas) teisėtumas ir pagrįstumas.
6. Įmonių bankroto įstatymo 22–24 straipsnių normos ir šiuo klausimu teismų formuojama praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinių aspektų
8. Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius, kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundu ginčijamo 2019 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumas nėra grindžiamas nutarimo priėmimo procedūriniais pažeidimais, t. y. pareiškėjas neįrodinėja, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Iš byloje pateikto BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4, taip pat kreditorių susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, jog 2019 m. birželio 12 d. susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) trys kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų bendra suma iš viso sudarė 20 373,49 EUR, t. y. UAB „Vastusta“ (3 585,37 EUR), A. S. (3 788,12 EUR) ir UAB „Liepų terasos (13 000 EUR). Susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų kreditinių reikalavimų bendra suma (20 373,49 EUR) sudarė 86 procentus nuo bendros BUAB „Tauralaukio statybos“ bankroto byloje teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos (23 492,26 EUR). Taigi susirinkime dalyvavo ir darbotvarkės klausimais balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą skundžiamo nutarimo turinį.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos bendrovės turto pardavimo kainos bei tvarkos
10. Byloje pateiktu skundu pareiškėjas neginčija skundžiamu nutarimu nustatytos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos, pagal kurią nutarta bankrutavusiai įmonei priklausančią reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą pardavinėti iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nesutinka su kreditorių susirinkimo nustatyta pradine šio turto pardavimo kaina, t. y. 38 000 EUR, bei kainos kėlimo intervalu – 100 EUR. Pareiškėjo teigimu, pradinė turto pardavimo kaina turėtų būti nominali reikalavimo teisės vertė, t. y. 38 608,38 EUR, o kainos kėlimo intervalas – 50 EUR.
11. Kreditorių susirinkimo teisės yra nustatytos Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje, pagal kurį kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, iš jų ir tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punktas), nustatyti turto pardavimo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).
Žemesnės instancijos teismas
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
13. Įvertinus anksčiau nurodytas teismų praktikos nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos nustatymas, jos kėlimo intervalas yra ekonominio pobūdžio klausimai, pareiškėjui nekeliant klausimo dėl procedūrinių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu jo nepagrįstumas ir prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bankrutavusios įmonės ir (ar) jos kreditorių interesams būtų akivaizdus.
14. Vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad bankrutavusiai įmonei priklausančią reikalavimo teisę yra numatoma parduoti varžytynių būdu, o skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta tik pradinė šios reikalavimo teisės pardavimo kaina. Pažymėtina, kad turto pardavimo viešose varžytynėse esmė yra siekis parduoti šį turtą už kuo didesnę kainą, todėl reali parduodamo turto rinkos vertė paprastai paaiškėja tik varžytynių metu, o pradinė varžytynių kaina neturi lemiamos reikšmės galutinei šio turto pardavimo kainai. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant teismo nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė reikalavimo teisės pardavimo varžytynėse kaina savaime nepažeidžia kreditorių interesų.
15. Teismas pažymi ir tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra artima nominaliai numatomos parduoti reikalavimo teisės vertei. Nominalios reikalavimo teisės vertės, pareiškėjo prašomos nustatyti pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos, t. y. 38 608,38 EUR, ir skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos, t. y. 38 000 EUR, skirtumas sudaro 608,38 EUR. Teismo vertinimu, toks pradinės turto pardavimo kainos skirtumas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip esminis ir neleidžia daryti išvados, jog tarp kreditorių susirinkimo nustatytos ir pareiškėjo siūlomos reikalavimo perleidimo pradinės kainos yra akivaizdi disproporcija. Minėta, jog tuo atveju, jeigu parduodama turtinė teisė bus paklausi, viešųjų varžytynių metu ši reikalavimo teisė bus parduota didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, jos kėlimo intervalas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ir iš esmės pažeidžia kreditorių interesus. Pažymėtina, kad vien pareiškėjo siekis nustatyti pradinę turto kainą, kurią sudarytų nominali reikalavimo teisės vertė, savaime nereiškia, jog kreditorių susirinkimo nustatyta pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina aiškiai prieštarauja bankrutavusios įmonės ir (ar) jos kreditorių interesams. Priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su kreditorių autonomijos principu, jų išimtine teise spręsti su bankrutavusia įmone susijusius ekonominio pobūdžio klausimus.
16. Teismas taip pat pažymi, kad nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugos poreikis nesuponuoja kreditorių susirinkimo pareigos bankrutuojančiai įmonei priklausančią reikalavimo teisę pardavinėti už kainą, kuri yra ne mažesnė, nei šios reikalavimo teisės nominali vertė. Pažymėtina, kad nominali reikalavimo teisės vertė ne visais atvejais atitinka realią šios turtinės teisės rinkos vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog reikalavimo teisė pagal ginčijamą sandorį perleista už kainą, mažesnę nei nominali reikalavimo teisės vertė, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad reikalavimo perleidimo kaina yra per maža. Perleidžiamo reikalavimo kaina rinkoje paprastai nustatoma įvertinus, kokią reikalavimo dalį yra reali galimybė išieškoti, kiek laiko tai gali užtrukti, kokių investicijų tam reikia ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
17. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi įmonės skolininkei RUAB „Tauralaukio kotedžai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtintas patikslintas RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo planas. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonės skolininkei faktas patvirtina, jog skolininkė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ patiria finansinių sunkumų ir šiuo metu negali tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Be to, egzistuoja grėsmė, jog nepasiekus restruktūrizavimo proceso tikslų ir neatkūrus įmonės mokumo, kiltų bankroto bylos iškėlimo klausimas RUAB „Tauralaukio kotedžai“. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad dėl šiuo metu vykdomo restruktūrizavimo proceso yra apsunkintas BUAB „Tauralaukio statybos“ priklausančios turtinės teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą realus įgyvendinimas, įmonei priklausanti skola negali būti išieškota nesilaikant restruktūrizavimo plane numatytos tvarkos. Pagal teismui pateiktus patikslinto RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plano duomenis matyti, kad dalį skolos sumos (21 985,46 EUR) BUAB „Tauralaukio statybos“ numatoma grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., likusią skolos dalį (16 622,92 EUR) numatoma grąžinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos BUAB „Tauralaukio statybos“ priklausančios reikalavimo teisės pardavimo iš varžytynių kainai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimo sprendimas pradinę bankrutavusiai įmonei priklausančios turtinės teisės kainą nustatyti mažesnę, nei nominali šios reikalavimo teisės vertė, iš esmės yra logiškas ir priimtas atsižvelgiant į realias šio turto realizavimo galimybes, todėl tai neteikia pagrindo išvadai apie esminį bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepagrįstai didelės pradinės turto pardavimo kainos nustatymas neužtikrintų operatyvios bankroto proceso eigos ir sudarytų sąlygas neapibrėžtą laiką nerealizuoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą, tuo pažeidžiant tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą pardavimo kaina pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes negali būti vertinama kaip aiškiai nepagrįsta ir neprotinga, nustatyta neatsižvelgiant į realias šios turtinės teisės realizavimo galimybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjo skundu kartu yra ginčijamas ir turtinės teisės pardavimo kainos kėlimo intervalas, nurodant, kad turto pardavimo kaina turėtų būti keliama ne 100 Eur, bet 50 EUR, tačiau pareiškėjo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog skundžiamu nutarimu nustatytas kainos kėlimo intervalas yra nepagrįstas ir neatitinka bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų. Dėl to teismas neturi pagrindo pripažinti, jog skundžiamu nutarimu nustatytas turtinės teisės kainos kėlimo intervalas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
19. Kadangi šioje byloje nenustatyta, jog priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą būtų padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, taip pat nenustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą būtų pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei bankrutavusios įmonės ir (ar) jos kreditorių interesai, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2019 m. birželio 12 d. vykusio BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pardavimo“, todėl kreditoriaus A. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
20. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas, nutarta stabdyti BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių 2019 m. birželio 12 d. susirinkime priimto nutarimo „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pardavimo“ vykdymą bei uždrausta pardavinėti BUAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ iš varžytynių. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmetamas, nutarčiai įsiteisėjus, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. S. skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“ 2019 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pardavimo“ vykdymo sustabdymą ir draudimą pardavinėti BUAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ iš varžytynių.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.