- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 1-1584-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03709-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2017 m. sausio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. tyčia nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent:
jis 2019 m. sausio 26 d., apie 21.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.98 promilės girtumas), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su savo sutuoktine N. M. metu, sudavė pastarajai vieną kartą ranka į galvos sritį, po ko griebęs ją už plaukų tampė po kambarį, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiojo smilkinio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatą.
Taip A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
A. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas. Apie 18 metų gyvena kartu su savo žmona N. M. jiems priklausančiame dviejų kambarių bute adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena mažamečiai vaikai, tai yra dukra P. M. ir M. M.. 2019 m. sausio 26 d., apie 10.00 val. pas jį į svečius atvažiavo bendradarbiai. Kartu su draugais lauke išsikepę šašlykų, atėjo į butą, kur vartojo alkoholį, trise išgėrė litrą degtinės, kažkiek alaus. Jo sutuoktinė buvo savo darbovietėje, sūnus buvo išvažiavęs pas jo motiną, dukra buvo kartu su juo bute, tačiau kitame kambaryje. Kas vyko toliau, visiškai neprisimena, net gi kada svečiai išvažiavo namo. Neatmeta galimybės, kad 2019 m. sausio 26 d. vakare, apie 21.40 val., žodinio konflikto metu, galėjo suduoti savo žmonai vieną kartą ranka į galvos sritį bei tampyti ją už plaukų. Savo dukrai P. M. tyčia durimis netrenkė, mano, kad tai galėjo nutikti atsitiktinai. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs, norėtų atsiprašyti dukros ir žmonos. Šeimoje gyvena taikiai, niekada savo vaikų neskriaudžia. Laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas galėtų gyventi pas savo motiną. Kaip viskas tiksliai vyko 2019 m. sausio 26 d. konflikto metu net negali paaiškinti, tą dieną buvo labai girtas. Jis tik atsimena, kad tarp jo ir N. kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo bartis. Jis atsimena, kad to konflikto metu buvo labai piktas ir nesusitvardęs sudavė su ranka jai per galvą į galvos sritį bei pastvėrė už plaukų. Savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą žmonai N.. Tarp jų kilo apsistumdymas. Šiuo metu su N. nusprendė skirtis, tačiau bendrauja draugiškai, taip pat jis bendrauja ir su savo vaikais. Jis labai gailisi dėl to, kas atsitiko, atsiprašė N. dėl tokio savo elgesio.(b.l. 85, 90-91, 107);
- nukentėjusiosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos vyras yra A. M.. Kartu su juo gyvena jau 17 metų, santuokoje 10 metų. Jie turi du vaikus: P., kuriai 10 metų, ir M., kuriam 5 metai. Po paskutinio konflikto su A. negyvena, jis gyvena pas savo motiną. Jie nusprendė skirtis ir kartu daugiau nebegyventi. Jos vyras jau labai seniai turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis daug geria, o kada būna girtas, jis būna labai agresyvus ir nekontroliuojantis savo elgesio. 2019 m. sausio 26 d. A. taip pat buvo girtas. Tą vakarą namuose buvo ji, dukra P. ir A.. Kadangi jis girtas miegojo, ji grįžusi iš darbo apie 21.00 val. kartu su dukra nuėjo miegoti į vaikų kambarį. Miegodama, kažkur apie 21.40 val., išgirdo, kad atsikėlė A.. Jis buvo labai agresyviai nusiteikęs. Jis šaukė, keikėsi, barėsi bei pradėjo daužyti daiktus ir duris. Jis užėjo į kambarį, kuriame jos miegojo. Jis puolė prie jos. Jis vieną kartą su ranka, kuria nepastebėjo, ar delnu ar kumščiu taip pat pasakyti negali, sudavė per galvą. Po ko stvėrė abiem rankomis už plaukų ir pradėjo tampyti už plaukų. Ji nuo jo tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą ir labai išsigando. Tai pamačiusi išsigando ir P.. Ji A. smūgių nesudavė. Patampęs ją už plaukų, jis paleido ir išėjo į kitą kambarį. Kambaryje tuo metu buvo tamsu. Jis, išėjęs iš kambario, vėl greitai įbėgo atgal. Bėgdamas pro duris jis jas labai stipriai pastūmė, o tuo metu P. buvo netoli durų, norėjo pro jas pasižiūrėti. Kada A. bėgdamas pro duris jas stipriai pastūmė, durys tuo metu trenkė P. į dešinės pusės skruostą. Suduoti smūgių tuo metu P. A. nenorėjo, jis tik stipriai pastūmė duris, o jos trenkėsi P. į veidą. Ant P. veido nuo šio smūgio atsirado mėlynė. Ji ir P. tuo metu buvo labai išsigandusios. Ji tada kartu su P. išbėgo iš buto ir užrakino buto viduje A., nes tuo metu jo labai bijojo. Ji tada paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su jais užėjo į buto vidų. Tuo metu A. buvo jau nusiraminęs. Jis tylėjo ir nieko nesakė. Policijos pareigūnai A. sulaikė ir išvežė su savimi. Greitoji į įvykį kviečiama nebuvo. Ji kartu su dukra buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, kurie užfiksavo sukeltus kūno sužalojimus. Po šio įvykio A. telefonu bandė atsiprašyti, taip pat jis telefonu sakė, kad nieko neatsimena. Jis šio pokalbio metu sakė, kad labai gailisi. Ji A. pretenzijų dėl jai ir dukrai sukelto fizinio skausmo neturi. Ji sutinka su tuo, kad jis butų nubaustas už tokį savo poelgį taip, kaip tai numato įstatymai. Taip pat nenori būti kviečiama į teismą ir ten vėl viską atsiminti ir pasakoti. Taip pat nenori kad būtų apklausinėjama ir taip papildomai traumuojama dukra P.. Ji nori išsiskirti su A. ir ramiai gyventi kartu su savo vaikais. Jos sutuoktinis A. niekada nėra smurtavęs vaikų atžvilgiu, jis vaikus myli ir jais rūpinasi. Į vaikų auklėjimą jis beveik nesikiša. Ji savo sutuoktiniui A. jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio tikrai nereikš. Ji sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas be teismo posėdžio ir A. būtų skirta bausmė taip, kaip numato įstatymai. Šiuo metu jie kartu nebegyvena ir nusprendė skirtis, tačiau bendrauja ir palaiko draugiškus santykius. Ji nenori, kad teismo sprendimu butų draudžiama A. bendrauti su ja ir su jų vaikais bei ateiti į jų butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 14-15, 28-29);
- liudytojos P. M., gim., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad šiandien kalbės apie mamą, tėtį ir ją. Sutiko pasikalbėti. Pažada sakyti tiesą. Prisimena, kad atėjo mama, jos nuėjo miegoti. Jos tyliai užėjo, kad nepažadintų tėvelio. Jis tuo metu buvo girtas. Tėvelis po to atsibudo ir išlaužė duris. Ji miegojo antrame aukšte, ji pasistūmė arčiau durų ir jai durys pataikė į galvą. Ji tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad išgirdo kaip rėkia mama. Pamatė, kaip tėvelis ją paėmė už plaukų ir norėjo jai trenkti. Ji tuo metu lygtai trenkė jam (tėčiui) per nugarą. Jis pasakė joms išeiti, o jos nežinojo, ką daryti. Ji visa drebėjo. Ji pradėjo prašyti mamos, kad jos išeitų į laiptinę. Prieš išeinant, jos paėmė raktą, nes tėvelis buvo labai agresyvus. Jos išėjo ir uždarė duris. Iškvietė policiją ir laukė kažkur 15-20 min. Policija įėjo ir tėvelį pasiėmė. Prieš tai mama pastebėjo pas ją mėlynę. Kada ji pasilenkė arčiau durų, jos jai pataikė į kairį skruostą. Jai tuo metu labai skaudėjo, bet pamačiusi, kad tėvelis mamą griebia už plaukų, ji pamiršo savo skausmą ir bandė padėti mamai. Kai durys pataikė į skruostą, ji nieko nepasakė, o tik tyliai aiktelėjo. Tėtis tuo metu nieko nesakė. Tėtis nematė, kad pataikė durimis jai į skruostą. Matė, kaip tėtis mamai suėmė už plaukų. Mama lygtai rėkė nuo skausmo. Jis, atrodo, norėjo mamos galvą trenkti į kampą. Kai tėvelis pataikė jai į skruostą, ji buvo savo kambaryje, antrame savo lovos aukšte (b.l. 49-52);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 26 d., 21.55 val., bendrajam pagalbos centrui N. M. pranešė apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje jos neblaivus vyras puola muštis, konfliktuoja. Bute yra nepilnametis vaikas (b.l. 11);
- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 13-22);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 329/2019(01), kurioje nurodyta, kad N. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. sausio 26 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 56);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2019 m. sausio 26 d., 23.36 val. A. M. buvo nustatytas sunkus 2,98 promilės girtumas (b.l. 75);
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu, kuriuo A. M. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (P. M. galimai sukelto fizinio skausmo), nes nenustatyta, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 92-99).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, konflikto metu, tyčia sudavė savo sutuoktinei N. M. vieną kartą ranka į galvos sritį, po ko, griebęs ją už plaukų, tampė po kambarį, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiojo smilkinio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios N. M. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sutuoktinės sveikatą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 123).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. M. šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. M. – anksčiau teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 112), administracine tvarka nebaustas (b.l. 119), dirba (b.l. 117), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 26 d., 22.00 val. iki 2019 m. sausio 28 d., 11.15 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 78, 79).
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b.l. 108-109).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės atlikimo laikotarpiu:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. M. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2019 m. sausio 26 d., 22.00 val. iki 2019 m. sausio 28 d., 11.15 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigojimą šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.