- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 2-1827-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01711-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- UAB „Kemitek“, "Kemitek" EDUETA
- Atsakovas
- UAB „Edueta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kemitek“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pareikšimą atsakovui UAB „Edueta“ dėl bankroto bylos iškėlimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kemitek“ 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Edueta“ iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Edueta“ skola ieškovei yra 209,62 Eur. Pažymėjo, jog 2015 m. gegužės 14 d. raštu (atsakovei įteiktas 2015 m. gegužės 18 d.) įspėjo atsakovę apie įsiskolinimą bei pateikė raginimą dėl skolos apmokėjimo, kuriame nurodė, kad neapmokėjus skolos per 30 dienų ieškovė kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1467/2010 yra nurodęs, kad neatsiskaitymas už prekes ar paslaugas ilgą laiką, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, apibūdina prastą įmonės finansinę padėtį. Nurodė, kad sprendžiant klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santyko, išreikalautini iš atsakovės ar iš Valstybinės mokesčių inspekcijos finansiniai duomenys reikšmingi bankroto bylos iškėlimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Kemitek“ pareiškimą atsakovui UAB „Edueta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ieškovė nesilaikė LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Pažymėjo, kad atsakovo registruota buveinė yra Kalvarijų g. 163, Vilnius, tuo tarpu kokiu adresu ieškovas įteikė pranešimą atsakovui neaišku, nes pranešime adresas nenurodytas. Be to konstatavo, jog nepateikti įrodymai, kad vykdant ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimą, atsakovei buvo įteiktos teismui teikiamo pareiškimo ir jo priedų kopijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos, todėl atsisakė priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
UAB „Kemitek“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį bei perduoti klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CK 2.49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, nebent juridinis asmuo aiškiai nurodė kitaip. Juridinio asmens buveine laikytina ta vieta, kur iš tikrųjų yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014). Apeliantė pažymi, kad atsakovės de facto buveine laikytina Saltoniškių g. 34A, Vilnius, kur ir buvo įteiktas įspėjimas apie bankroto bylos iškėlimą. Apeliantė prideda įrodymus apie atsakovės viešai internete skelbiamą informaciją apie buveinę. Apeliantė išsamiai cituoja teismų suformuotas teisės aiškinimo taisykles bei pažymi, kad įstatymas nenustato imperatyvių reikalavimų dėl ketinimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pranešimo įmonei įteikimo. Taip pat akcentuoja, jog pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, siunčiant pranešimą atsakovo buveinės adresu, protinga manyti, jog korespondencija įmonėje tvarkoma taip, kad laiško išsiuntimas registruotu paštu pasieks adresatą. Apeliantė papildomai su atskiruoju skundu pateikia ieškininio pareiškimo su priedais atsakovui išsiuntimą AB „Lietuvos paštas“ patvirtinantį įrodymą. Mano, jog nurodyta teismų praktika, leidžia konstatuoti, jog ieškovė tinkamai įgyvendino pareigą – ieškovės pateikiami tik įspėjimo bei ieškininio pareiškimo išsiuntimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami. Teismo reikalavimas įteikti pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui šiuo atveju yra formalus bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Nurodo, kad viešasis interesas bankroto bylose lemia būtinumą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-620/2014). Ieškinio palikimas nenagrinėtu ir vėlesnis pakartotinis ieškinio padavimas tik dar apsunkintų teismų darbą, nes vėl reiktų surinkti papildomus įrodymus, atlikti procesinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą ir tinkamai nustatė išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos pažeidimą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad teismas netinkamai bei pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, formaliai nustatė išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos pažeidimus, bei nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, atskiruoju skundu yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos pažeidimų.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei ĮBĮ nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. Taigi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų kopijas kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.
Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, o tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, jis turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Taip pat ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Tinkamas skolininko informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo, kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro prielaidas skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Pažymėjo, kad atsakovo registruota buveinė yra Kalvarijų g. 163, Vilnius tuo tarpu kokiu adresu ieškovas įteikė pranešimą atsakovui neaišku, nes pranešime adresas nenurodytas. Be to konstatavo, jog nepateikti įrodymai, kad vykdant ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus, atsakovei buvo įteiktos teismui teikiamo pareiškimo ir jo priedų kopijos.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovės de facto buveine laikytina Saltoniškių g. 34A, Vilnius, kur ir buvo įteiktas įspėjimas apie bankroto bylos iškėlimą. Tačiau apeliantė nepateikia argumentų, paneigiančių teismo išvadą, jog ieškovės pateiktame 2015 m. gegužės 14 d. pranešime nėra nurodytas joks adresas. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikdama pareiškimą, apeliantė nenurodė nei aplinkybių, susijusių su dokumentų įteikimu atsakovės de facto buveinės adresu, nei įrodymų, kad raginimas buvo įteiktas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. įmonei pranešta raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ant 2015 m. gegužės 14 d. raginimo yra barmenės/padavėjos N. M. parašas, tačiau nėra nurodyti nei įmonės, kurioje dirba šis asmuo, duomenys, nei patvirtinimas, kad dokumentas yra gautas. Įvertinus 2015 m. gegužės 14 d. raginimą, spręstina, jog jis nepatvirtina nei pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo fakto, nei juo labiau aplinkybės, kad pranešimas buvo įteiktas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos pažeidimo pagrįstumo.
Apeliantė tik su atskiruoju skundu pateikė AB „Lietuvos paštas“ laiškų siuntimą patvirtinančio išrašo kopiją. Nurodo, jog ieškovės pateikiami tik įspėjimo bei ieškininio pareiškimo išsiuntimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami vykdant ĮBĮ įtvirtintus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde nenurodo dėl kokių priežasčių AB „Lietuvos paštas“ laiškų siuntimą patvirtinantis įrašas yra pateikiamas tik su atskiruoju skundu. Pažymėtina, jog šiame išraše nurodyta laiškų priėmimo diena yra 2015 m. rugpjūčio 27 d., tuo tarpu pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Taigi, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovė nepateikė 2015 m. rugpjūčio 27 d. AB „Lietuvos paštas“ laiškų siuntimą patvirtinančio išrašo ir nei pareiškime, nei atskirajame skunde nepaaiškino priežasčių. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes AB „Lietuvos paštas“ laiškų siuntimą patvirtinantis įrašas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pateiktas.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo: „Taigi, remiantis teismų praktika, Ieškovas tinkamai įgyvendino savo pareigą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti įmonei, todėl ir šiuo konkrečiu atveju ieškovo pateikiamas tik įspėjimo bei ieškininio pareiškimo išsiuntimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami“. Įvertinus šį teiginį bei cituojamą teismų praktiką, galima manyti, jog apeliantės pateikiamas AB „Lietuvos paštas“ laiškų siuntimą patvirtinantis išrašas, apeliantės įsitikinimu, turėtų patvirtinti tiek įspėjimo, tiek ieškinio pareiškimo kopijos atsakovui įteikimą.
Toks vertinimas negali būti laikomas pagrindžiančiu ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos tinkamą įgyvendinimą. Kaip minėta, pranešime dėl ketinimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) turi nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 28 d., o laiškai siuntimui priimti 2015 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, net ir teiginys, jog raginimas ir pareiškimo kopija atsakovui buvo išsiųsti 2015 m. rugpjūčio 27 d., nesudaro pagrindo teigti, kad buvo tinkamai įvykdytas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas. Be to, apeliantė teigia, jog atsakovės de facto buveine laikytina Saltoniškių g. 34A, Vilnius (su atskiruoju skundu pateikiami viešai atsakovės skelbiami duomenys), todėl nėra aišku, kodėl dokumentai 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo siunčiami adresu Kalvarijų g. 163, Vilnius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, yra prieštaringi ir nenuoseklūs.
Apeliantė mano, jog Skundžiamos nutarties neteisėtumą nulemia ir netinkamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatų taikymas. Šis teiginys grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-620/2014, suformuotu išaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis apeliantės nurodytoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-620/2014, suformuotu teisės aiškinimu, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra tapatūs.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visų pirma konstatavo, kad teismas negali padaryti pagrįstos išvados, kad buvo tinkamai įvykdytas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas bei papildomai nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų ir apie ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos įvykdymą. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis nėra prilyginama išankstinei neteisminei ginčo sprendimo tvarkai ir įrodymo apie ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies įvykdymą nepateikimas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu atveju turi būti sudaromos sąlygos pašalinti ieškinio trūkumus ir tęsti procesą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas visų prima konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos dėl kitų įstatymo keliamų reikalavimų (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis), šiuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aiškinant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą bankroto inicijavimo procese, teismai laikosi pozicijos, kad jeigu kreditorius, inicijuojantis bankroto bylą, pareiškime nurodo, kad buvo laikytasi išankstinės įspėjimo apie bankroto bylos inicijavimą tvarkos, tačiau prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pridėti tai patvirtinantys įrodymai, teismas priima nutartį dėl trūkumų pašalinimo, o jeigu pareiškimą padavęs asmuo jų nepašalina, – nutartį grąžinti pareiškimą ieškovui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2562/2011). Tuo atveju, kai iš kreditoriaus pareiškimo turinio matyti, kad kreditorius nesilaikė išankstinės įspėjimo tvarkos dėl bankroto bylos inicijavimo skolininkui, teismas atsisako priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, nes suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesilaikė išankstinės įspėjimo tvarkos dėl bankroto bylos inicijavimo skolininkui, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pareiškimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog išankstinė neteisminė ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo tvarka nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, o kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-30249/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos, todėl tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.