Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir N. R. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017 m. birželio 2 d. gautas N. R. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini), šešto buto gyventoja G. L. bendro naudojimo laiptinės antrame aukšte įsirengė stebėjimo kamerą be laiptinės gyventojų sutikimo. Butas, adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso S. V., tačiau šiame bute gyvena nuomininkė G. L.. Pareiškėja pareiškimu policijos prašė išsiaiškinti, ar ji (pareiškėja) nėra sekama ir kas G. L. davė leidimą įsirengti stebėjimo kamerą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 27 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal N. R. 2017 m. birželio 2 d. pareiškimą, nenustačius, kad G. L. padarė kokį nors administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK).

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir N. R. skundas netenkintas.

panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 27 d. nutarimą ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje;pripažinti G. L. kalta pažeidus jos (N. R.) ir jos šeimos narių teisę į privataus gyvenimo gerbimą neteisėtai, slapta filmuojant ją ir jos šeimos narius, įskaitant ir jos mažametį anūką;įpareigoti G. L. pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą iš laiptinės per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo;uždrausti G. L. be išankstinio raštiško visų namo bendrasavininkų ir jos (pareiškėjos) sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą tiek namo viduje, tiek išorėje;vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažinti G. L. kalta dėl administracinių nusižengimų padarymo pagal ANK 518 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį už savavaldžiavimą neturint išankstinio rašytinio namo savininkų sutikimo ir nuo jos (pareiškėjos) slapta įrengus laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerą asmens sekimui ir pagal ANK 82 straipsnį už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą, skiriant baudas už kiekvieną nusižengimą atskirai.

Skunde teigiama, kad teismo nutartis priimta vadovaujantis šališkumo principu, nes teisėjas N. R. atstovui nurodė, kad šis privalo kalbėti tiktai vaizdo stebėjimo kamerų pastatymo klausimu, o pažeidėjai leido kalbėti buitiniais dalykais kiek ji nori ir netrukdomai, pareiškėjos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nesirėmė ir jų neanalizavo. Skunde pažymima, jog įrodymų, kad pažeidėja būtų gavusi išankstinius savininkės ir kaimynų sutikimus, byloje nėra. Taip pat byloje nėra bendraturčių daugumos sprendimo.

Skunde pareiškėja pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog pažeidėja įrengė ir naudojasi filmavimo kamera savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jos atžvilgiu Asmens duomenų apsaugos įstatymas negali būti taikomas, dėl to VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. birželio 27 d. nutarimas ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, grįsti ne teisės normomis, o tiktai buitine retorika, visiškai nesusijusią su teisės normomis.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad šiuo atveju vaizdo stebėjimo priemonės apima stebėjimo lauką, tai yra įėjimą į pareiškėjai priklausančią palėpę, priėjimą prie elektros skydinės, priėjimą prie pastatyto dviračio ir pareiškėjos anūko dviratuko antro aukšto laiptinės aikštelėje ir priėjimą prie laikomos ant palangės gėlės, todėl renkama daugiau vaizdo duomenų nei tai yra būtina asmeninei pažeidėjos turto apsaugai.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nutartimi ignoravo nacionalinę ir tarptautinę teisę. N. R. nuomone, kadangi bendrojo naudojimo patalpa – laiptinė – nėra vieša vieta, o pažeidėja negavo jos ir kitų gyventojų rašytinio sutikimo įsirengti stebėjimo kamerą, ją įsirengė slaptai, G. L. nepagrįstai apribojo pareiškėjos ir jos šeimos narių teisę į privataus gyvenimo gerbimą, stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingo ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, nebuvo užtikrinta Konvencijoje įtvirtinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. L. nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodydama, kad vaizdo kamera buvo įrengta dėl turto, jos ir vaikų saugumo.

Atsiliepime į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius nurodo, kad su N. R. apeliaciniu skundu nesutinka.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėja N. R. apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ginčija teigdama, kad teismas buvo šališkas, tačiau iš esmės jokių svarių argumentų, rodančių teismo šališkumą, apeliaciniame skunde nenurodė ir išdėstytus teiginius grindė subjektyviu savo įsitikinimu, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Net ir išklausius teismo posėdžių metu darytą garso įrašą, kaip to prašė savo skunde pareiškėja, daryti išvadą, jog teisėjo veiksmuose buvo šališkumo požymių, nėra pagrindo. Garso įraše užfiksuota, kad teisėjas posėdžio metu pastabas davė tiek G. L., tiek pareiškėjos atstovui. Kartu pažymėtina, kad vadovaudamas teismo posėdžiui, teisėjas turi teisę nutraukti kalbantįjį, jeigu šis kartojasi ar nukrypsta nuo bylos esmės (ANK 632 straipsnio 5 dalis). Taigi, skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Viena iš priemonių, kuria šie duomenys nustatomi – pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nagrinėjamu atveju būtent tyrėjo A. A. 2017 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nustatymo užfiksuota, kad buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventojais, kurie paaiškino, jog žinojo ir sutiko, kad 6 buto gyventoja pasistatytų stebėjimo kamerą. Apylinkės teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. A. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis (63 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 27 d. nutarime ir skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad nėra administracinio nusižengimo požymių. Kartu pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde nurodė, jog vaizdo kamerų sistemų įrengimą ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis. Taigi, ginčo dėl vaizdo kameros įrengimo išsprendimas civilinio proceso tvarka šiuo atveju galėtų būti veiksminga ir tinkama teisinės gynybos priemonė asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai galimai nukentėjo konkrečiais kitų asmenų veiksmais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Todėl plačiau dėl kitų skundo argumentų, į kuriuos jau buvo atsakyta skundžiamoje nutartyje, nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.