- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-298-64-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. B., E. Ž.
- Nukentėjusysis
- H.E. G.
- Advokatai
- Romandas Gabalis
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-64/2009
Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.2.14.3.2.1.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 9 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Ž. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista solidariai iš E. Ž. ir A. B. H. E. G. 23324,99 Lt turtinės žalos, 75000 Lt neturtinės žalos.
Priteista solidariai iš E. Ž. ir A. B. 435,5 Lt nukentėjusiojo H.E. G. atstovavimo išlaidų valstybės naudai, ir 249,90 Lt proceso išlaidų (vertėjo paslaugos) valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. ir A. B. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2009 m. kovo 2 d., apie 02.00 vai., išlaužus bei atlenkus dvi metalinės lenkes (ąseles) E. D. priklausančio gyvenamojo namo duryse, esančiose (duomenys neskelbtini), įsibrovė į vidų ir, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį H. E. G.: E. Ž. sudavus ne mažiau penkių smūgių iš rankos kumščio į dešiniąją veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, smilkinyje bei taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą – H. E. G. priklausančią 16 litų vertės piniginę, kurioje buvo mobilaus ryšio telefono papildymo „Ežys" kortelė 10 litų vertės, AB (duomenys neskelbtini) banko dvi vienos sąskaitos korteles, išduotas H. E. G. vardu, automobilio dokumentus: techninį pasą, civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros taloną, išduotus H. E. G. vardu, invalidumo pažymėjimą bei asmens pasą, išduotą H. E. G. vardu, 1500 litų, tuo padarydami H. E. G. 1526 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo sušvelninti jam paskirtą per griežtą laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti priteistą solidariai žalą. Nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo (apelianto) jauną amžių, jog praeityje nebuvo teistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą per griežtą bausmę, nes šio nusikaltimo neplanavo, nusikalsti pasiūlė E. Ž., jis neplanavo ir nevartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto. Taip pat nurodo, kad nuo 2004-10-27 iki šio nusikaltimo nebuvo padaręs naujų nusikaltimų. Be to, suprato, jog blogai padarė, gailisi nusikaltęs, noriu greičiau išeiti į laisvę, įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalas, kurios atsirado dėl jų veiksmų.
Teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. Ž. gynėja prašė E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Nuteistieji savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. B. ir E. Ž. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltas pasekmes, į kaltinamųjų kaltės formas ir rūšis, į kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš bylos matyti, kad E. Ž. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais padarė žalos ne tik nukentėjusiojo nuosavybei, bet ir pačiam nukentėjusiajam – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimą padarė siekdamas gauti asmeninės naudos, atliko aktyvius veiksmus, t.y. buvo aktyvesnis nusikaltimo dalyvis nei A. B.. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo E. Ž. asmenybę: nors yra jauno amžiaus (19 metų), tačiau nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, nors iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, tačiau Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintu nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu, o šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apelianto atžvilgiu 2009-04-27 buvo priimtas nuosprendis, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymo. Taip pat byloje nustatyta viena E. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. teigia, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai, nes pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad plėšimą jis įvykdė bendrininkų grupėje. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. Ž. parinko tokios rūšies bausmę, kurios dydį, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d., jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija nenustatė, jog yra sąlygos, leidžiančios nuteistajam E. Ž. švelninti paskirtą bausmę, t.y. atidėti bausmės vykdymą ar skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Taigi, įvertinus paminėtas visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. Ž. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis E. Ž. atžvilgiu yra pagrįstas ir nekeistinas.
Taip pat, skirdamas A. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytas aplinkybes: nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais padarė žalos ne tik nukentėjusiojo nuosavybei, bet ir pačiam nukentėjusiajam – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimą padarė siekdamas gauti asmeninės naudos, atliko aktyvius veiksmus, t.y. nors ne jis sugalvojo padaryti šį nusikaltimą, tačiau E. Ž. pasiūlymą apiplėšti nukentėjusįjį priėmė, ir nors nusikaltimo vietoje smūgių nesudavė, tačiau, veikdamas vieninga tyčia su nuteistuoju E. Ž., siekė vieno tikslo – užvaldyti svetimą turtą, nesustabdė E. Ž., o pamatęs sužalotą nukentėjusįjį, nesiėmė priemonių suteikti jam būtinos pirmosios pagalbos, dėl ko pagrįstai laikoma, kad nusikaltimą padarė bendrais veiksmais: įsibrovė į gyvenamąją patalpą, panaudojo fizinį smurtą kaip tikslą pagrobti svetimą turtą. Taip pat teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į A. B. asmenybę: nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi) ir sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje). Nors nuo 2004-02-19 nuteistasis A. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau tai nelaikytina aplinkybe lengvinančia jo atsakomybę, dėl ko jam paskirta bausmė turėtų būti švelnintina. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė A. B. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatos, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio – paskyrė žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki septynerių metų – vidurkis pagal Lietuvos Respublikos BK 61 str. 3 d., yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pastebėtina, kad nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė už įvykdytą plėšimą yra paskirta mažesnė nei nuteistajam E. Ž.. Teisėjų kolegija nenustatė, jog yra sąlygos, leidžiančios nuteistajam A. B. švelninti paskirtą bausmę, t.y. atidėti bausmės vykdymą ar skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. B. atžvilgiu yra pagrįstas ir nekeistinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. nemotyvavo, kodėl prašo sumažinti priteistą ieškinį. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį dalyje dėl priteisto civilinio ieškinio, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai priteisė nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsižvelgęs į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius padarytą turtinę žalą, o neturtinę žalą priteisė mažesnę nei prašė nukentėjusysis, atsižvelgęs į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sužalojimą, į jo patirtas fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, nepatogumus, į jo išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, bei į tai, kad nuteistieji neturi savo pajamų ir turto. Taigi, kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos nėra per didelis, todėl nuteistojo E. Ž. prašymas sumažinti priteistą civilinį ieškinį netenkintinas.
Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų A. B. ir E. Ž. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio atmesti.