Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-378-348/2012

Teisėja Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00497-2011-8

2012 m. gegužės 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Renatai Janušytei, nuteistajai R. L., nukentėjusiajai G. J., jog atstovui advokatui Jonui Klipštui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. J. ir nuteistosios R. L. apeliacinius skundus dėl 2012 m. vasario 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. – 12 MGL (1560 Lt) bauda.

Civilinei ieškovei G. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteista už tai, jog 2011m. rugpjūčio 29d. apie 10 val. vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 349 pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimose eismo juostose sustojo automobiliai, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios G. J., ją parbloškė, nesunkiai sutrikdydama jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios G. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nukentėjusiosios G. J. apeliacinio skundo

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajai R. L. paskirdamas bausmę - baudą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Už nusikaltimo numatyto LR BK 281 str. 1 d. padarymą yra numatyta visa eilė alternatyvių bausmių, t.y. bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. LR BK 61 str. 1d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo R. L. skirti teisės, vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors nustatyta, jog R. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau pagal LR BK 68 str. 1 d. taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo teisė, o ne pareiga. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas svarstė šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo klausimą ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, nes R. L. nusikalstamą veiką padarė blaivi, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Dėl to, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo uždrausti R. L. naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, jog nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos atsirado sunkūs padariniai ir tai turi būti pripažįstama kaltinamosios atsakomybę sunkiančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 11 p.), tačiau šio savo prašymo visiškai nemotyvuoja. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tai yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles tokio masto sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų (nenurodant maksimalaus termino) laikotarpiui. Be to, pagal LR BK 60 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi į nukentėjusiojo nedarbingumo trukmę, skiriant bausmę, negali būti atsižvelgta. LR BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytos aplinkybės pripažinimas yra vertinamasis teisės taikymo klausimas. Kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog dėl R. L. nusikalstamų veiksmų atsirado sunkių padarinių, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu pripažinti LR BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas nepagrįstai neišsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimo nukentėjusiajai G. J., todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas LR BPK 328 str. 4 d. numatytu pagrindu.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija daro išvadą, kad nukentėjusioji G. J. išties patyrė neturtinę žalą, tačiau jos prašomas priteisti 31 368 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kolegija, mažindama nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sutrikdymas G. J. buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajai pasipelnyti kaltinamosios sąskaita. Kolegija, nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę bei jo turtinę padėtį bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.). Kolegijos nuomone šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog BTA Draudimas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai G. J. 8632 Lt neturtinės žalos ir į tai, jog nuteistoji R. L. yra sumokėjusi 1000 Lt neturtinės žalos, sprendžia, kad iš nuteistosios R. L. dar turi būti priteista 1368 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios G. J. naudai.

Dėl nuteistosios R. L. apeliacinio skundo

LR BK 39 str. numato, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi LR BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, net ir nustatęs visas LR BK 39 str. nurodytas aplinkybes, teismas ne privalo, o tik gali svarstyti, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 39 str. nuostatas, nes nėra tam visų būtinų sąlygų. Nors R. L. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors skunde nuteistoji nurodo, kad yra pagrindas jos atžvilgiu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutina. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje žalos atlyginimas tik iš dalies paprastai nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginta žymi padarytos žalos dalis nukentėjusiajam. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jog nors ir nepavyko susitarti su nukentėjusiąją dėl neturtinė žalos dydžio, tačiau nuteistoji R. L. tik paduodama apeliacinį skundą nukentėjusiajai pašto perlaida persiuntė tik 1000 Litų neturtinės žalos. Esant šios aplinkybėms R. L. atžvilgiu nėra pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamu atveju, nenustačius visų būtinų, LR BK 39 str. numatytų sąlygų, nėra pagrindo R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 39 str.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti ir LR BK 40 str. nuostatas.

LR BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šioje byloje nustatyta, jog R. L. padarė neatsargų, LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Tad akivaizdu, jog LR BK 40 str. 1 d. nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – neatsargiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. Antroji LR BK 40 str. 1 d. numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti R. L. jo atsakomybei pagal laidavimą. Pažymima, jog LR BK 40 str. 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti, kad yra įvykdyta LR BK 40 str. 1 d. ir 3 d. nustatytos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlygos. Nesant vienos ir LR BK 40 str. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

nuteistosios R. L. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai civilinei ieškovei G. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pakeisti.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės G. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios R. L. priteisti 1368 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus nukentėjusiajai G. J. neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.