- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-940/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tuplex Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tuplex Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1811-560/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Staura“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Tuplex Baltic“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Staura“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Veikmės statyba“ bei UAB „Tuplex Baltic“ 2010-02-05 tarpusavio užskaitos sutartį negaliojančia ab initio; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ 18 590,99 Lt ieškovo BUAB „Staura“ naudai, 6 procentus delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2010 m. vasario 5 d. ieškovas su atsakovais pasirašė tarpusavio užskaitos sutartį, kuria buvo konstatuota, kad UAB „Veikmės statyba“ 18 590,99 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina savo įsiskolinimą UAB „Tuplex Baltic“; UAB „Staura“ 18 590,99 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Tuplex Baltic“ ir atitinkamai sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“; UAB „Tuplex Baltic“ 18 590,99 Lt sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“. Taigi šiuo susitarimu buvo susitarta, kad nors UAB „Veikmės statyba“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui - UAB „Tuplex Baltic“, taip sumažinant UAB „Staura“ įsiskolinimą šiai bendrovei. Sudarant šį sandorį UAB „Staura“ buvo nemoki, jos atžvilgiu buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įmonės turto areštas, kuris buvo įregistruotas viešuose registruose 2010-01-26, todėl atsakovai žinojo apie pritaikytą turto areštą bei keliamą bankroto bylą. Ginčijama sutartimi buvo pažeisti nemokios UAB „Staura“ kreditorių teisės ir interesai, todėl ieškovas, remiantis CK 6.66 str., teikia šį ieškinį, siekiant apginti viešą interesą, visų kreditorių teisėtus interesus. Šalys sudarė susitarimą – trišalę sutartį, kurios neprivalėjo sudaryti. Pareigos sudaryti minimą sutartį nenumato nei vienas norminis teisės aktas. Tuo tarpu, sandoris buvo sudarytas esant sunkiai UAB „Staura“ finansinei padėčiai, esant akivaizdžioms ieškovo bankroto sąlygoms, apie ką žinojo visos sutarties šalys. Sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai (taip pat ir pirmos eilės kreditorių – darbuotojų teisėti interesai), nes buvo suteikta pirmenybės teisė atsakovui UAB „Tuplex Baltic“ didesne dalimi pasidengti savo kreditorinius reikalavimus. Ginčijamo susitarimo šalys, žinodamos apie UAB „Staura“ sunkią finansinę padėtį ir vis dėl to sudarydami tarpusavio užskaitą, neįgyvendinę savo pareigos domėtis ieškovo finansine padėtimi, nevykdydami pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, elgėsi nesąžiningai, tuo pažeisdami kitų UAB „Staura“ kreditorių interesus. Išdėstytos sąlygos atitinka CK 6.66 str. 1 d. reikalavimus ir dėl to skundžiamas susitarimas turi būti panaikintas ab initio (nuo sudarymo momento) bei byloje taikoma restitucija – ieškovui tiesiogiai priteisiant iš UAB „Tuplex Baltic“ susitarimo pagrindu gautus 18 590,99 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino BUAB „Staura“ ir UAB „Veikmės statyba“ bei UAB „Tuplex Baltic“ 2010-02-05 tarpusavio užskaitos sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); priteisė ieškovo BUAB „Staura“ naudai iš atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ 18 590,99 Lt, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ valstybės naudai 558 Lt žyminio mokesčio ir 22,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „Staura“ direktorius 2010-02-05 UAB „Veikmės statyba“ pateikė prašymą, kad atsiskaitymą už UAB „Staura“ atliktus darbus objekte Antakalnio g. 124, Vilniuje, UAB „Veikmės statyba“ 18 590,99 Lt sumą pervestų į UAB „Tuplex Baltic“ sąskaitą. Tą pačią dieną ieškovas su atsakovais pasirašė tarpusavio užskaitos sutartį, kurioje numatė, kad UAB „Veikmės statyba“ 18 590,99 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina savo įsiskolinimą UAB „Tuplex Baltic“; UAB „Staura“ 18 590,99 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Tuplex Baltic“ ir atitinkamai sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“; UAB „Tuplex Baltic“ 18 590,99 Lt sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Staura“ bankroto bylą dėl nemokumo konstatuodamas, kad pagal 2009 m. balansą įmonės turtas sudaro 879 405 Lt, o įsipareigojimai – 1 433 178 Lt. Bankroto byloje patvirtinta 1 174 287,05 Lt (iš jų 499 418 Lt pirmos eilės) bendra kreditorinių reikalavimų suma (b.l. l. 48-53). Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad 2010-02-05 tarpusavio užskaitos sutartis buvo sudaryta UAB „Staura“ esant nemokiai ir turinčiai didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tarp jų ir darbuotojams - 499 418 Lt. Pasirašant 2010-02-05 tarpusavio užskaitos sutartį, buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių – UAB „Tuplex Baltic“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetas. Pirma, ieškovas, atstovaujantis visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes jis buvo sudarytas bendrovei esant nemokiai, ieškovas turėjo didelius įsiskolinimus darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Trečia, tarp šalių nėra ginčo, kad nesuėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ketvirta, ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes jam buvo žinoma, kad sprendžiamas bankroto iškėlimo klausimas ir nebuvo atsiskaityta su kitais kreditoriais. Penkta, ieškovo vadovas buvo nesąžiningas, nes turėjo ir privalėjo žinoti įmonės finansinę būklę, todėl privalėjo suvokti, kad sudaromas sandoris gali pažeisti kitų kreditorių (darbuotojų, valstybės) teises. Kad atsakovai turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeidžia UAB „Staura“ kreditorių teises patvirtina duomenys turto areštų aktų viešame registre apie 2010-01-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Staura“ turtas buvo areštuotas. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo. Įstatymu preziumuojama, kad turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areštas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str. 2 d.). Teismo teigimu, atsakovai, kaip verslininkai, sudarydami sandorį, turi veikti aktyviai, pasidomėti prieinama informacija ir privalėjo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, nes taip elgtis įpareigojo įstatymai (CK 1.5 str., 6.163 str.). Atsakovai turėjo domėtis UAB „Staura“ finansine padėtimi, o UAB „Staura“, pasirašydama tarpusavio užskaitos sutartį, turėjo atsakovams pranešti apie jos atžvilgiu inicijuojamą bankroto procesą. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovų teiginiai dėl jų sąžiningumo ir informacijos apie ieškovo finansinę padėtį neturėjimą neturi teisinės reikšmės. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, konstatavo, jog šalys sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, šalių susitarimas pažeidžia ieškovo kreditorių teises, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, ginčijama 2010-02-05 tarpusavio užskaitos sutartis pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal CK 6.145 str. 1 d., kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, todėl teismas nurodė, kad iš atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ ieškovo BUAB „Staura“ naudai priteistina 18 590,99 Lt. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. suteikia ieškovui teisę iš atsakovo reikalauti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, dėl to iš atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ ieškovo naudai teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Tuplex Baltic“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo, kad nepagrįstos teismo išvados, jog šalys sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, o šalių susitarimas pažeidžia ieškovo kreditorių teises, nes teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su ginčijamo susitarimo sudarymu. 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio užskaitos sutartis buvo sudaryta vykdant tarp UAB ,,Tuplex Baltic“ ir UAB ,,Staura“ 2009 m. spalio 7 d. sudarytą sutartį, kuria UAB ,,Tuplex Baltic“ įsipareigojo perduoti UAB ,,Staura“ prekes – plokštes su dekoru. UAB ,,Staura“ su UAB ,,Veikmės statyba“ buvo sudariusi subrangos sutartį, pagal kurią atliko fasado apdailos darbus. Pagal 2009 m. spalio 7 d. sutarties sąlygas už parduodamas prekes pirkėjas privalėjo atsiskaityti prieš prekių pateikimą. Siekdamos palengvinti tarpusavio atsiskaitymus bei paspartinti statybos darbų atlikimą, šalys sudarė ginčijamą užskaitos sutartį. Šiuo sandoriu kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Priešingai, dėl ginčijamo sandorio UAB ,,Staura“ padėtis galėjo tik pagerėti ir įmonei buvo sudarytos sąlygos geriau atsiskaityti su savo kreditoriais. Sudarius ginčijamą susitarimą UAB ,,Staura“ ne tik nepatyrė jokių nuostolių, bet ir uždirbo papildomų pajamų, nes UAB ,,Veikmės statyba“ turėjo sumokėti ne tik už statybos darbams panaudotas medžiagas, kurias UAB ,,Staura“ įsigijo iš UAB ,,Tuplex Baltic“, bet turėjo sumokėti ir už atliktus statybos darbus. Atlikusi subrangos sutartyje numatytus darbus UAB ,,Staura“ turėjo gauti ir tam tikrą pelną. Jei UAB ,,Veikmės statyba“ būtų nesumokėjusi UAB ,,Tuplex Baltic“ už teikiamas statybines medžiagas, o UAB ,,Tuplex Baltic“ nebūtų šių statybinių medžiagų patiekusi UAB ,,Staura“, tai UAB ,,Staura“ nebūtų įgijusi teisės reikalauti iš UAB ,,Veikmės statyba“ gauti apmokėjimą už panaudotas medžiagas. Vadinasi UAB ,,Staura“ neturėtų reikalavimo teisės į 18 590,99 Lt, kurie buvo sumokėti UAB ,,Tuplex Baltic“. Be to, negavusi statybinių medžiagų pagal 2009 m. spalio 7 d. sutartį UAB ,,Staura“ nebūtų galėjusi įvykdyti savo įsipareigojimų pagal subrangos sutartį su UAB ,,Veikmės statyba“, todėl UAB ,,Staura“ ne tik būtų negavusi apmokėjimo iš UAB ,,Veikmės statyba“, bet jai būtų pritaikytos ir sankcijos už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad jokio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Staura“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad tarpusavio užskaitos aktas tarp šalių buvo pasirašytas tuo metu, kai jau egzistavo faktinis įmonės nemokumas, o įmonės kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių BUAB ,,Staura“, todėl ginčijamu užskaitos aktu buvo pažeisti BUAB ,,Staura“ kreditorių interesai ir teisės.
Atsakovas UAB ,,Veikmės statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą paršo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ginčijamas susitarimas tarp šalių buvo sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Ieškovas atsakovui nepranešė apie jo turtui taikytą areštą, ar kad yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių atsakovo UAB ,,Veikmės statyba“ nesąžiningumą. Atsakovas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Staura“ bankroto administratorius ieškiniu ginčija BUAB „Staura“ ir UAB „Veikmės statyba“ bei UAB „Tuplex Baltic“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio užskaitos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana taikoma esant tam tikroms sąlygoms: pirmiausia kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas šio sandorio neprivalėjo sudaryti; ketvirta, skolininkas elgiasi nesąžiningai, nes žino ar turi žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šešta, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną sandorį, buvo nesąžiningas; septinta, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Teismų informacinės LITEKO sistemos duomenys liudija, kad pareiškimas iškelti ieškovui bankroto bylą teismui buvo pateiktas 2010 m. sausio 18 d. Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas, įvertinęs 2009 m. balanso duomenis, 2010 m. kovo 22 d. nutartyje konstatavo akivaizdų ieškovo nemokumą (b. l. 46-47). Ginčijama šalių 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio užskaitos sutartimi ieškovas iš esmės perleido atsakovui UAB „Tuplex Baltic“ 18 590,99 Lt dydžio reikalavimą į skolininką UAB „Veikmės statyba“. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes būdamas faktiškai nemokus ir turėdamas kitiems kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs, ieškovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui UAB „Tuplex Baltic“.
Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Bylos duomenys nepatvirtina ieškovo pareigos sudaryti ginčijamą tarpusavio užskaitos sutartį ankščiau už neįvykdytus pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio užskaitos sutartis buvo sudaryta vykdant tarp UAB ,,Tuplex Baltic“ ir UAB ,,Staura“ 2009 m. spalio 7 d. sudarytą sutartį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kitų ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo tuo aspektu, kad atsakovui buvo suteikta privilegija savo reikalavimo patenkinimą gauti anksčiau už pirmumo teisę turinčius kreditorius, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti ir nei iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ieškovo bankroto procese nėra patenkinti.
Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovai buvo pakankamai informuoti apie ieškovo turtinę padėtį, kreditorius, ar vykdė pareigą veikti aktyviai, pasidomėti ieškovo finansine padėtimi. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Šiuo atveju ginčo sandorį sudarė verslininkai. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Staura“ užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo įmonės turtą bei sustabdė areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą (b. l. 13-14). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys, suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai įvykdė sąžiningo verslininko pareigą pasidomėti aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo kreditoriais, siekiant išvengti jų teisių bei įstatymo pažeidimo. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad sudarant ginčijamą sutartį atsakovai nebuvo sąžiningi, todėl yra pagrindas konstatuoti ir šios actio Pauliana ieškinio sąlygos egzistavimą.
Dėl fakto, kad ieškovas sudarydamas ginčijamą tarpusavio užskaitos sutartį, elgėsi nesąžiningai kitų savo kreditorių atžvilgiu, ir dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytos ieškinio senaties, ginčo byloje nėra. Turėdamas pradelstų įsipareigojimų darbuotojams bei kitiems kreditoriams ir pažeisdamas įstatymu reglamentuotą mokėjimų eiliškumą, ieškovas atsiskaitė su vienu iš kreditorių atsakovu UAB „Tuplex Baltic“. Toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu kreditorių, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai buvo pasibaigę, atžvilgiu. Nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą iki actio Pauliana ieškinio pateikimo teismui nebuvo praėję vieneri metai, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.