- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e1-2052-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22321-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, dirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinius kartus:
- Kretingos rajono apylinkės 2017 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę;
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinus BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. 2022 m. birželio 18 d. apie 23.19 val., adresu Sodų g. ties pastatu Nr. 22, Vilnius, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,40 promilių neblaivumą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 18 d. vartojo alkoholį namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su savo drauge O.. Išgėrė vienas butelį degtinės. Bevartojant alkoholį susipyko su drauge ir jis apie 21.30 val. įsėdo į jam priklausantį automobilį „Peugeot“ ir nuvairavo iki stoties rajono, kur bare dar išgėrė 3 bokalus alaus. Apie 23.19 val. sugalvojo perstatyti automobilį nuo „IKI“ prie Geležinkelio stoties esančios automobilio stovėjimo aikštelės. Jam įvažiavus jau į aikštelę, iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai. Kai jie prie jo priėjo, automobilio variklis jau buvo užgesintas, tačiau tikriausiai jie matė vairavimo faktą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Automobilio nuosavybė priklauso jam. <...> Vairuotojo pažymėjimo neturi, nėra išsilaikęs teisių (e. b. l. 66-68).
Be G. L. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys:
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis registruotas įvykis - pranešėjas praeinant pastebėjo visiškai neblaivų vairuotoją su automobiliu „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos), pajudėjo pokalbio metu link Naujininkų, pravažiavo PC „IKI“ (e. b. l. 5).
Vyr. tyrėjos J. B. tarnybiniu pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 18 d. gavo iškvietimą, kad adresu Sodų g. 22, Vilniuje, pranešėjas praeinant pastebėjo visiškai neblaivų vairuotoją automobiliu „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš „IKI“ aikštelės. <...> girdėjo iškvietimą, kurį gavo ekipažas (duomenys neskelbtini), matė, kad iš aikštelės nevažiavo „HONDA“, tačiau stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris sutapo su budėtojo nurodytais ekipažui (duomenys neskelbtini) ir kuris pradėjo važiuoti iš aikštelės, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, apie 23.19 val., išvažiavęs pasuko į kairę ir jie pradėjo jį vytis, įtardami, kad pranešėjas galėjo turėti omenyje būtent šį automobilį. Automobilis įvažiavo į žiedinę sankryžą ir įsukęs šalia pastato, esančio adresu Geležinkelio g. 6, Vilniuje, aikštelę, sustojo. Iš vairuotojo vietos išlipo jį vairavęs asmuo, kaip vėliau nustatyta - G. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Paklausus, ar vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad taip, paklausus kada, nurodė, kad prieš dvi valandas gėrė alų. 2022 m. birželio 16 d. 23.22 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas (girtumas), o 23.42 val. buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas (b. l. ).
Taigi, nors pirminiu pranešimu buvo užfiksuoti duomenys apie neblaivų vairuotoją, vairavusio automobilį „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visgi, atvykę į įvykį patruliai konstatavo, kad buvo suklysta dėl automobilio modelio ir automobilis, su valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne „HONDA“, o „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Neblaivumo nustatymo akto duomenimis 2022 m. birželio 18 d. 23.22 val. pirmuoju testavimu G. L. alkotesteriu „Drager ALCOTEST 7510“ Nr. ARKB- 0110, buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, antruoju testavimu 23.42 val. buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas, pridėti alkotesterio kvitai (e. b. l. 2-4).
Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime parodė, kad <...> Išgėrė vienas butelį degtinės. <...>susipyko su drauge ir jis apie 21.30 val. įsėdo į jam priklausantį automobilį „Peugeot“ ir nuvairavo iki stoties rajono. Stoties bare dar išgėrė 3 bokalus alaus. Apie 23.19 val. sugalvojo perstatyti automobilį nuo „IKI“ parduotuvės prie Geležinkelio stoties esančią automobilio stovėjimo aikštelę. Jam įvažiavus jau į aikštelę, jam iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai. Kai pareigūnai prie jo priėjo, automobilio variklis jau buvo užgesintas, tačiau tikriausiai jie matė vairavimo faktą (el. b. l. 66-68). Tokias nurodytas kaltinamojo G. L. aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad G. L. 2022 m. birželio 18 d. apie 23.19 val., adresu Sodų g. ties pastatu Nr. 22, Vilnius, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,40 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę G. L. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. esant neišnykusiam teistumui.
Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – darbingo amžiaus, Administracinių nusižengimų registro duomenimis per 3 metus baustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą, tačiau padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais (e. b. l. 45-50), teistas, teistumas neišnykęs (el. b. l. 32-40), Sodros duomenimis dirba.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. L. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustatytą nusikalstamą veiką paskiriant baudos bausmę. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. L. skiriama 75 MGL bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, įvertinęs G. L. skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 15 mėnesių.
Dėl turto konfiskavimo.
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Baudžiamojoje byloje esanti 2022 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. L..
Nagrinėjamu atveju nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, todėl G. L. priklausantis automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. G. L. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Peugeot“, gamybos metai 2003, kaina Lietuvoje su PVM 1 050 EUR. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Todėl šis turtas konfiskuotinas.
Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo.
2022 m. birželio 21 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), naikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. L. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad G. L. vairavo, neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris artimas sunkiam girtumui, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trijų) metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 21 d., kai G. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam G. L. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 EUR (du tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, G. L. nustatyti 15 (penkiolikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Paskirti G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 21 d. Apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Paskirti G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2022 m. birželio 21 d. nutarimu G. L. turtui - automobiliui „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
G. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojoj įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus naikintinos.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.