Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. T. pagal BK 290 str. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 290 str., sudėties.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. G., A. M., o M. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau minėtas nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 6 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negerbdamas elementarių moralės normų, įžūliais veiksmais, viena kartą galva sudavė į veido sritį A. K., sukeldamas fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir, vadovaujantis BK 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 1 d., baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų fondą.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiajam, tačiau teismas nuosprendyje neaptarė šios galimybės ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių jo atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 38 str. nuostatų. Apeliantas pažymi, jog remiantis pasikeitusia BK 38 str. redakcija, taikyti susitaikymo institutą galima ir teistam asmeniui, o BK 38 str. 2 d. yra nurodytos baigtinės aplinkybės, kurioms esant negali būti taikomas šis institutas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso bendrąsias normas, nepagrįstai netaikė šio instituto ir galimai pažeidė nekaltumo prezumpciją.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi – nuteistasis jau kitą dieną po savo veikos susitiko su nukentėjusiuoju, pastarojo atsiprašė, susitaikė, nukentėjusysis ne tik nereiškė jokių pretenzijų kaltininkui, tačiau taip pat prašė nutraukti bylą nuteistojo atžvilgiu. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, iki šios veikos padarymo jis ne tik nebuvo baustas ar teistas, tačiau jis apskritai nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų. Apelianto įsitikinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir atsitiktinio pobūdžio, nulemta neapgalvotų jo veiksmų. Apelianto manymu, ši veika nesukėlė tokių pasekmių, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis (apeliantas) darys įstatymo pažeidimus.

Be to, apeliantas skunde pabrėžia, kad teismai labai dažnai taiko atleidimo nuo atsakomybės institutą už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir prašo atsižvelgti į tai, kad nuo 2010 metų jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), ten turi galiojančią darbo sutartį ir darbo vietą, todėl bausmės skyrimas už šią veiką tik apsunkins jo galimybę integruotis į visuomenę, nes jis negalės išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T. ir jo gynėjas, nukentėjusysis A. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės A. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 str. 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Aplinkybės, numatytos BK 38 str. 2 d., nagrinėjamu atveju nenustatytos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. T. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (1 t., 88 b. l., 3 t., 53 b. l.), todėl tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. padengė Valstybinės ligonių kasos išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu (1 t., 15 b. l.). Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. T. jo atsiprašė, jie susitaikė, turtinė žala jam nepadaryta, o dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškia (3 t., 7 b. l.). Šias aplinkybes nukentėjusysis A. K. nurodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą. Be to, apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad su A. T. susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi, yra nustatytos BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir ketvirtoji BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta sąlyga – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors A. T. teisiamas antrą kartą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ši aplinkybė neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. T. yra linkęs nusikalsti. Pastebėtina, jog nusikalstama veika, už kurią A. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta 2014 m. gruodžio 6 d., t. y. tuo metu, kai jis dar nebuvo teistas (1 t., 116–117 b. l.), be to, iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad abu nusikaltimai nebuvo planuoti iš anksto, padaryti labiau spontaniškai. Kaip jau minėta, apeliantas kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė dar ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 16 b. l.), žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. T. yra pasirašęs darbo sutartį ir dirba bei gyvena (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina kartu su skundu pateikti dokumentai (3 t., 121–128 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai teigiamai charakterizuoja A. T. asmenybę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad A. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, yra visos sąlygos taikyti BK 38 str. nuostatas, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, naikintina, o baudžiamoji byla A. T. atžvilgiu nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 67 str. 2 d. numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti skiriamos minėtoje normoje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, A. T. skirtina BK 67 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios priemonės, turinčios pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas jo asmenybei taisyti, ir taip bus užtikrinami bausmės tikslai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str., bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, panaikinti.

A. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimties centų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius.

Kitą Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.