- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2-198-490/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03187-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- E. S., atstovaujamos M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos E. S., atstovaujamos M. Š., patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. I., mirusios 1993-03-16, mirties palikimą: 1,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4633-0001-0076, esančius (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą priėmė pareiškėja E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jos turtą valdyti.
Patikslintame pareiškime nurodė, kad 1993-03-16 mirė E. I., kuri 1985-06-03 testamentu paliko jai priklausantį turtą pareiškėjai E. S.. Po E. I. mirties pareiškėja 1994-11-09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-9056 pagrindu priėmė E. I. tuo metu priklausiusį turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Mirusioji E. I. buvo pateikusi dokumentus nuosavybės teisėms į turėtą žemę (mišką) atkurti, tačiau nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką) iki E. I. mirties atkurtos nebuvo, dėl ko testamentas negalėjo būti pildomas. Po E. I. mirties 2002-05-28 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ Nr. 02-03-3043, buvo nuspręsta mirusiai E. I. atkurti jos nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini). esantį nekilnojamąjį turtą – 5,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš jų – 4,25 ha žemės ir 1,21 ha miško. 2002-05-28 Kauno apskrities sprendimu Nr. 46-9102 mirusiai E. I. atkurtos nuosavybės teisės į 4,25 ha žemės ir 1,21 ha miško. Remiantis 2002-05-28 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-3043, VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotos nuosavybės teisės E. I. į žemės sklypus. Pareiškėja E. S. yra E. I. įpėdinė, paveldinti jos turtą pagal testamentą. Atsižvelgiant į tai, jog dalinis palikimo priėmimas yra negalimas, po E. I. mirties atkurta nuosavybė į žemės sklypus taip pat turi būti perduodami palikimą priėmusiai įpėdinei – pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodant, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. I. mirė 1993-03-16 (b. l. 7). E. I. 1985-06-03 testamentu paliko jai priklausantį turtą pareiškėjai E. S. (b. l. 8). Po E. I. mirties, pareiškėja 1994-11-09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-9056 pagrindu priėmė E. I. tuo metu priklausiusį turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–13). E. I. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-03 pateikė dokumentus nuosavybės teisėms į turėtą 5,46 ha žemę (mišką), valdytą (duomenys neskelbtini) atkurti (b. l. 36), tačiau nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką) iki E. I. mirties atkurtos nebuvo. 1999-06-01 pareiškėja E. S. teikė Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į E. I. valdytus žemės sklypus (b. l. 37). 2002-05-28 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone Nr. 02-03-3043 nuspręsta mirusiai E. I. atkurti jos nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą – 5,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš jų – 4,25 ha žemės ir 1,21 ha miško (b. l. 14, 15–16, 38, 39–40). 2002-05-28 Kauno apskrities sprendimu Nr. 46-9102 E. I. atkurtos nuosavybės teisės į 4,25 ha žemės ir 1,21 ha miško, iš viso 5,46 ha žemės sklypą (b. l. 17, 41–42). 2002-05-28 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-3043 pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos nuosavybės teisės E. I. į minėtus žemės sklypus: 1,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) 1,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir 2,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Kadangi nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos mirusiosios savininkės vardu, todėl, teismo vertinimu, žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai E. I., turi teisę paveldėti jos įpėdiniai. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja pagal 1985-06-03 testamentą paveldėjo E. I. nekilnojamąjį turtą, kartu paveldėjo ir E. I. vardu atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypus.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo) (1997 m. galiojusi redakcija) 1 str. 1 d. nurodyta, kad jo specialiosiomis teisės normomis yra reglamentuojami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai, t. y. Atkūrimo įstatymas numato turtą, į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, piliečius, kuriems šios teisės gali būti atkurtos, taip pat nustato sąlygas ir tvarką, kada nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ir kada jų atkūrimas negalimas. Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nuostatos tiksliai išvardija Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gali būti pretendentais atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – tai yra turto savininkai. Kaip minėta, E. I. dar iki savo mirties (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 5,46 ha žemę, valdytą (duomenys neskelbtini). Todėl jai mirus, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos, remiantis Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d., reglamentuojančia, kad piliečiai, kurie yra pateikę prašymus jiems atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas nuostatas, E. I. atkūrus nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą, Atkūrimo įstatyme reglamentuojami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai pasibaigė, o palikėjos vardu atsiradęs turtas yra paveldimas pagal CK paveldėjimo santykius reguliuojančias normas. Palikėja E. I. mirė 1993-03-16, todėl klausimai, susiję su E. I. turto paveldėjimu turi būti sprendžiami remiantis 1964 m. CK (toliau – 1964 m. CK) normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 567 str. 3 d. buvo nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. 20/183404, matyti, kad pareiškėja 1985-06-03 testamente nurodytą E. I. turtą priėmė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie testamento sudarymo metu E. I. turėtą kitą turtą, todėl manytina, kad testatorė aiškiai išreiškė savo valią dėl savo turto palikimo pareiškėjai. 1964 m. CK 575 str. 1 d. numatyta testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms. 1985-06-03 testamente palikėja nenurodė, kad pareiškėjai palieka žemės sklypus, nes tuo metu palikėja nuosavybės į juos neturėjo bei testamento sudarymo metu E. I. nebuvo žinomos aplinkybės, kad ji turės galimybę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kad šis turtas jai bus grąžintas. Pažymėtina ir tai, kad Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas buvo priimtas 1991-06-18 (Nr. 1-1454), t. y. po testamento sudarymo. Todėl palikėja testamento surašymo metu negalėjo įtraukti kito turto į 1985-06-03 sudarytą testamentą, nes tokio turto ar teisių į jį tuo metu dar nebuvo.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie E. I. kitus įstatyminius ir testamentinius įpėdinius. Pagal teismui pateiktus dokumentus pareiškėja E. S. yra vienintelė E. I. testamentinė įpėdinė. Pareiškėja 1999-06-01 buvo pateikusi prašymą Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui prašydama atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, todėl darytina išvada, kad pareiškėja siekė paveldėti žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės testatorės E. I. vardu.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja E. S. po E. I., mirusios 1993-03-16, mirties palikimą: 1,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., pagal įstatymą priėmė pareiškėja E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jos turtą valdyti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. S. po E. I., mirusios 1993-03-16, mirties palikimą: 1,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (Duomenys neskelbtini)., pagal įstatymą priėmė pareiškėja E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jos turtą valdyti (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 0,72 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po E. I., mirusios 1993-03-16, mirties, priėmė palikimą pradėdama jos turtą – 1,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir 2,3200 ha žemės sklypą, uniklaus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančius (Duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.