Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Žilvinui Strumskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis paaiškino, kad pareiškėjas 2016-02-01 privalėjo atvykti į tarnybą ir dirbti nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad pareigūnas tarnyboje nebuvo visą darbo diena, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo, taip pat pareigūnas nebuvo pateikęs prašymo neatvykti į tarnybą, kuris atitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Pareigūno paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jo tiesioginis vadovas leido jam 2016-02-01 neatvykti į tarnybą iki 3 val. vertintina kritiškai, nes ši norma galima tik išvykimui iš darbo dėl asmeninių priežasčių (ar pavėlavimui atvykti į tarnybą dėl tam tikrų asmeninių priežasčių) ir netaikoma darbuotojui visą darbo dieną atvykus į tarnybą. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visumą konstatuotina, kad pareigūnas į tarnybą neatvyko visą darbo dieną be pateisinamų priežasčių. Paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad neatvykimas į tarnybą buvo dėl blogos savijautos nėra atmestina ir gali būti vertinama kaip padarytą pažeidimą lengvinanti, tačiau ne pažeidimą eliminuojanti aplinkybė. Pažymėjo, jog pareigūno padarytas pažeidimas papuola į šiurkščių tarnybinių nusižengimų kategoriją ir už ši pažeidimą galimas pačios griežčiausios Statute numatytos tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimas. Tačiau įvertinus visų tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, į nedidelį pareigūno vidaus tarnybos stažą, charakterizuojančią medžiagą, galimą blogą savijautą, tarnybinio nusižengimo pripažinimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo kvalifikuotas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-02-23 Marijampolės AVPK viršininkas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 10 dalimi bei atsižvelgdamas į Marijampolės AVPK 2016-02-19 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-34 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. įvertinimo" (toliau – Išvada) priėmė įsakymą Nr. 64-TE-61 “Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.", kuriuo paskyrė vyresniajam inspektoriui A. P., Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui, tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą (b.l. 18-21, 43-44). Tokia nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2016-02-01 tarnyboje nebuvo visą darbo diena, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo, taip pat pareigūnas nebuvo pateikęs prašymo neatvykti į tarnybą, kuris atitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

Tokiu būdu, ginčas šioje byloje kilęs dėl Marijampolės AVPK viršininko 2016-02-23 įsakymo, kuriuo A. P. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Statuto V skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V–308.

Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 33 str. 2 d.). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnyje. Tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatų (Tvarkos aprašo 6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Pareiškėjas su tuo, kad neatvyko į tarnybą 2016-02-01 visą darbo dieną visiškai sutinka ir tai pripažįsta, tačiau nesutinka su tuo, kad visą darbo dieną nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties, nes skyriaus viršininkas S. L. buvo davęs leidimą nebūti tarnyboje iki 11 val. Todėl nebuvimas tarnyboje iki 11.00 val. yra pateisintas viršininko leidimu, o dėl nepateisinamos priežasties tarnyboje nebuvo tik dalį darbo dienos t.y. nuo 11 val. iki 17.00 val. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus mano, kad jo padarytas pažeidimas nepagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikšta.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties. Išvadoje atsakovas pasisakė, kad pareigūno padarytas pažeidimas papuola į šiurkščių tarnybinių nusižengimų kategoriją ir už ši pažeidimą galimas pačios griežčiausios Statute numatytos tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimas, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog įvertinus visų tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, į nedidelį pareigūno vidaus tarnybos stažą, charakterizuojančią medžiagą, galimą blogą savijautą, nes buvo paskelbta gripo epidemija, tarnybinio nusižengimo pripažinimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo kvalifikuotas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Nors iš Išvados akivaizdu, kad pareiškėjas kaltinamas nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną, tačiau Išvados turinio analizė, atsakovo atstovo paaiškinimai leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jo padarytas pažeidimas įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikšta, nėra pagrįsta, nes tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Tai taip pat reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.

Atsakovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltindamas pareiškėją nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną, nurodo, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimus, kur reglamentuota, kad darbuotojai turi laikytis VPK nustatyto darbo laiko režimo. Tačiau Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesiogini vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, privaloma apie tai pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, atsakingam už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, pirmąją nedarbingumo dieną. Taip pat darbuotojas turi pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį ir apie nedarbingumo laiko pratęsimą ir nedarbingumo laiko pasibaigimą. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys (b.l. 62).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas apie savo sveikatos būklę 2016-02-01 rytą informavo savo tiesioginį vadovą S. L. (b.l. 16) ir gavo žodinį leidimą į tarnybą atvykti vėliau, t. y. iki 11 val., tačiau pareiškėjui buvo nurodyta vykti pas gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, jeigu dėl ligos pareiškėjas negalės atvykti į tarnybą visą darbo dieną. Tokias pat aplinkybes liudytojas S. L. nurodė ir teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad leidimą atvykti pareiškėjui į tarnybą iki 11 val. davė vadovaudamasis Taisyklėmis.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo nebuvimas tarnyboje iki 11.00 val. yra pateisintas jo tiesioginio viršininko S. L. leidimu, o Išvadoje nurodyta aplinkybė, jog ši norma galima tik išvykimui iš darbo dėl asmeninių priežasčių (ar pavėlavimui atvykti į tarnybą dėl tam tikrų asmeninių priežasčių) ir netaikoma darbuotojui visą darbo dieną atvykus į tarnybą, nėra detalizuota ir nėra pagrįsta išsamumo ir logikos prasme.

Vertinant ginčijamą įsakymą kartu su Išvada, kuri yra sudėtinė įsakymo dalis, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai kaltintas nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną. Ši aplinkybė lemia, kad ginčijamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda, sumažinus pareiškėjui inkriminuojamų teisės aktų pažeidimų, turėtų būti vertinama iš naujo. Vadovaudamasi šiais argumentais, teismas konstatuoja, kad jau vien aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikima, turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 2013-06-03, vadovo charakterizuojamas teigiamai (b.l. 17), skatintas 1 kartą, tarnybine tvarka nebaustas, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pakeistina Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 64-TE-61 Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui A. P. paskirtą A. P. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą pakeisti tarnybine nuobauda - papeikimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.