Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. N., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2015-11-22 16:31 val., parašydama ir pateikdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariatui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pareiškimą, pranešė žinomai apie nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra nurodė, kad 2015-11-22 apie 14:50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis B. K. namuose sukėlė barnį, kurio metu jai spyrė į smakro sritį, smaugė ją ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, nors sugyventinis 2015-11-22 jos atžvilgiu nesmurtavo, t.y. A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. N. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo sugyventiniu B. K. apie 5 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Augina jos vaikus, kurių apklausiamo įvykio metu namuose nebuvo. 2015-11-21 svečiuodamasi pas brolį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vartojo alkoholį ir, būdama gerokai apsvaigusi, lipdama laiptais, neišlaikė pusiausvyros, pargriuvo ant laiptų bei nusibrozdino į medinį turėklą smakro sritį. Į namus grįžo tik kitą dieną, t.y. 2015-11-22 apie 11-12 val., ir dėl to susipyko su sugyventiniu B. K.. Kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, smulkiai visko nepamena, tik pamena faktą, kad B. K. susirinko savo asmeninius daiktus ir išėjo. Smurto jokio nebuvo, išskyrus žodinį konfliktą. B. K. išėjus, ji supykusi paskambino į pagalbos telefoną Nr. 112 bei pranešė, kad ją sugyventinis muša, smaugia, tokiu būdu norėdama jam atkeršyti, kad ją paliko. Po skambučio nuėjo miegoti. Po kurio laiko pabudonuo beldimo į duris. Atidariusi duris pamatė pareigūnus. Ką jiems sakė, smulkiai nepamena, tik žino faktą, kad jiems nurodė, kad ją sugyventinis mušė į smakrą ir smaugė. Pasakė, kad į smakrą mušė, nes iš vakaro buvo nusibrozdinusi ir manė įtikinamiau atrodys, nors matėsi, kad “užsidėję jau šašeliai ant žaizdos”. Tuo metu suprato, kad melagingai praneša apie įvykį, bet pamanė, kad kitą dieną nueis ir atsiims pareiškimą. Taigi pamena, kad pati savo ranka rašė pareiškimą nurodydama, kad B. K. smurtavo jos atžvilgiu. Pareigūnams išvykus išgėrė dar vyno butelį, apsvaigo, po ko atvyko kitas pareigūnas, prisistatęs tyrėju. Jis ją įspėjo apie melagingo pranešimo pasekmes, tačiau ji vis tiek pasakė, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo ir pas savo mamą. Pamena, kad buvo apklausta bei prieš tai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pasekmių, bet manė, kad kitą dieną nueis ir atsiims pareiškimą, kaip kad buvo galima padaryti anksčiau. Be to, nemanė, kad taip rimtai pareigūnai reaguos į jos pareiškimą ir suradę sugyventinį B. K. uždarys į areštinę. Taip pat manė, jei sakys nelabai pamena įvykio aplinkybes, jog davė melagingus parodymus, tai tyrimą nutrauks ir tiek. Kodėl paskambinusi į policiją prisistatė A. A. vardu – nežino, paaiškinti negali, nes tuo metu pyko, galbūt iš pykčio ne taip pasakė. Tokia pavardė jai negirdėta. Dėl melagingo pareiškimo ir parodymo davimo gailisi (b.l. 56).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju B. K. paaiškino, kad A. N. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu apie 5 metus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-11-22 valandų tikslių nepamena, sugyventinė A. N. nenakvojo namuose, į namus grįžo neblaivi, o namuose toliau vartojo alkoholį. Matė, kad ant jos kaklo yra nedidelis įbrėžimas. Iš kur jis buvo atsiradęs nežino, neklausė. Susipyko dėl to, kad nenakvojo namuose ir dažnai išgėrinėja. Jis, susirinkęs savo daiktus, išėjo iš namų, jai pasakydamas, jog santykliai baigti. Jokio smurto A. N. atžvilgiu nenuadojo. Nuvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini) k. Nuvykus pas mamą, neužilgo atvyko pareigūnai ir pasakė, jog jį sulaiko už smurtą šeimoje, paaiškindami, kad sugyventinė A. N. parašė pareiškimą, jog jis ją mušė, smaugė, nors to nebuvo (b.l. 47).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju P. O. paaiškino, kad 2015-11-22 dirbo ekipaže AP42 ir iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš moterį smurtauja sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu ilgai skambino, beldė į duris, kad kas atidarytų. Pamena, kad duris atidarė moteris, kuri buvo neblaivi ir paaiškino, kad sugyventinis iš kojos spyrė jai į veidą ir smaugė rankomis. Sugyventinis po įvykio, kaip ji paaiškino, pasišalino pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ant moters smakro matėsi paraudimas smakre. Apie tai pažymėjo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atrimoje aplinkoje atvejo. Moters žodžiais netikėti nebuvo pagrindo. Ji buvo informuota apie galimo melagingo pranešimo apie įvykį pasekmes. Moteris savo ranka parašė pareiškimą dėl sutuoktinio neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu ir apie tai buvo pranešta VPK. Patys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir sulaikė jos sugyventį, kuris ir buvo moters nurodytu adresu. Asmuo buvo pristatytas į polcijos komisariatą (b.l. 43).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktuose duomenyse bei garso įraše, kuris apžiūros protokolu perklausytas, užfiksuota, kad 2015-11-22 14:54 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš telefono, kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), juo buvo pranešta, kad pranešėjos sugyventinis muša, spardo ją, mažamečių vaikų nėra, nuo GMP atsisakė (b.l. 8-10, 18, 19-23).

Protokole-pareiškime surašytame bei užregistruotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, 2015-11-22 16.31 val. užfiksuota, kad pareiškėja A. N., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, nurodė, jog 2015-11-22 apie 14:50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis B. K. namuose sukėlė barnį, kurio metu jai spyrė į smakro sritį, smaugė ją ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 24).

Įspėjime dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas M. P. 2015-11-22 pasirašytinai įspėjo pareiškėją A. N. dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 26).

Liudytojos A. N. 2015-12-18 ir 2016-02-05 papildomos apklausos protokolais užfiksuota, kad A. N. pripažino melagingai apkaltinusi B. K. 2015-11-22 prieš ją smurtavus (b.l. 31-32, 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji A. N. kaltę pripažino, jos kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje priimto ankščiau minėto protokolo-pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, duomenys, Įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų B. K., P. O. parodymai, kiti surinkti įrodymai, kuriais nustatyta, kad A. N. melagingai pranešė policijai apie nusikalstamą veiką. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė policijai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b.l. 69-70).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į asmenybę bei charakterizuojančius duomenis, kuri netekėjusi, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre įskaitoje nestovi, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė. Atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, motyvus ir tikslus, į asmenybę, teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos baudos dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažįsta esanti kalta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. N. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai, turintys reišmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BPC pateikta garso įrašo kopija kompaktinėje laikmenoje – saugotina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., teismas, -

nusprendžia:

A. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straispnio 1 dalyje ir skirti jai 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir A. N. paskirti sumažintą bausmę – 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudą.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus, turinčius reišmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BPC pateiktą garso įrašo kopiją kompaktinėje laikmenoje – saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės – baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.