Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2017 m. birželio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, 2017 m. liepos 20 d. įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per nuosprendyje nurodytą laikotarpį – šešis mėnesius, tai yra iki 2018 m. sausio 20 d. nesikreipė į VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos centrą ir nedalyvavo nė viename elgesio pataisos programos užsiėmime, taip vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad buvo nuteistas dėl kūno sužalojimo, konflikto su J. R.. Gavo teismo nuosprendį, nuėjo į probacijos tarnybą, jam išaiškino, kad kiekvieno mėnesio tą pačią dieną jis turi apsilankyti probacijos tarnyboje ir eiti pas psichologę. Tvarką suprato, pasirašė dokumentus, gavo siuntimą. Pas psichologę buvo nuėjęs du kartus, tačiau jos nebuvo, jam įstaigoje pasakė, kad ji atostogauja, kitą kartą liepė atvykti po mėnesio. Probacijos skyriaus darbuotojas jam sakė, jog jis nesilanko pas juos ir psichologę, aiškino, kad būtina lankytis. Jis nesilankė pas psichologę, nes neturėjo lėšų pas ją nuvykti. Gyvena Ventoje, nuvykti reikėjo į Naująją Akmenę, nedirbo, jokių pajamų neturėjo, išlaikė brolis, pas kurį ir gyvena. Kursų nelankė nepiktybiškai. Probacijos skyriaus darbuotojas jam išaiškino kas bus, jei nevykdys baudžiamojo poveikio priemonės, kad gali būti iškelta baudžiamoji byla. Jis kategoriškai neatsisakė lankyti kursų, probacijos skyriaus darbuotojui pasakė, kad jei turės pajamų, kursus lankys. Nurodė, kad darbo biržoje nesiregistravo, nes nepasiūlydavo darbo. Vėliau sužinojo, kad yra kursai ir prisiregistravo, lanko kursus. 2017 m. spalio mėnesį dirbo pagal kvitus sezoninį darbą. Darbo biržoje užsiregistravo nuo 2018 m. vasario mėnesio. Anksčiau taip pat buvo registruotas, jam siūlė darbą, bet reikėjo važinėtis į darbo vietą, o jis neturėjo tam lėšų, todėl atsisakė. Jam sakė, kad jei registruosis darbo biržoje, pašalpos negaus. Mano, kad dabar, kai mokosi, gauna išmokas, tačiau nežino kokio dydžio, nes jo sąskaita užblokuota. Patikslino, kad į sveikatos centrą užsiregistruoti į kursus buvo nuvykęs du kartus, užsiregistravo, tačiau paskirtą dieną į kursus nenuvyko, nes neturėjo lėšų kelionei.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Rolandas Jaudženis nurodė, kad dirba Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje specialistu. Nurodė, kad vykdant kaltinamojo priežiūrą atliko tik pirminius veiksmus, o jo priežiūrą tęsė specialistas Marius Šimkus. Prisimena, kad V. R. neatvyko šaukiamas, todėl jis važiavo pas jį namus, įteikė šaukimą atvykti į probacijos tarnybą. Kai jis atvyko, jis jam išaiškino bausmės ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, sąlygas ir teisines pasekmes. Buvo išaiškinta tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė nekeičiama į kitą, todėl vienintelė teisinė pasekmė – galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas už vengimą ir nevykdymą. Išaiškino, kad gali būti iškelta baudžiamoji byla. V. R. sutiko atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, jis jam įteikė siuntimą. Neprisimena, ar vėliau bendravo su V. R., apie tai turi būti įrašyta plane.

Liudytojas Marius Šimkus nurodė, kad dirba Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje specialistu. Vykdė V. R. priežiūrą. Grįžęs po atostogų perėmė kaltinamojo asmens bylą ir tęsė jo priežiūrą – laisvės apribojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vykdymą. Vykdant priežiūrą asmuo vieną kartą buvo atvykęs į probacijos skyrių. Su priežiūros planu asmenį supažindino Rolandas Jaudženis, jis jam įteikė siuntimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Vėliau, vykdant priežiūrą, kai buvo žinoma, kad V. R. nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose, vieną kartą buvo nuvykęs pas jį į namus pasikalbėti dėl ko jis nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės. Informaciją, kad asmuo nevykdo jam paskirtos priemonės, gavo iš psichologės telefoninio pokalbio metu. Apsilankęs pas V. R. surašė pažymą apie apsilankymą gyvenamojoje vietoje. Buvo aiškinamasi, kodėl asmuo nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose, ar registruojasi darbo biržoje, ar dirba. V. R. paaiškino, kad nedirba, dėl to ir nevažiuoja į programos užsiėmimus, taip pat ir į probacijos tarnybą, nes neturi pajamų, ir atsisako dalyvauti šioje programoje, teigė, kad jam to nereikia. Kadangi jis atsisakė dalyvauti programoje, žodžiu jam buvo paaiškinta, kad jis neturi teisės atsisakyti dalyvauti ir dėl to bus kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodė, kad sausio mėn. buvo nuvykęs į V. R. gyvenamąją vietą, tačiau niekas durų neatidarė, todėl buvo paliktas šaukimas atvykti į probacijos tarnybą, bet niekas neatvyko. Kiek kartų buvo nuvykta, neprisimena, lyg tris kartus. Buvo kreiptasi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. R. buvo paskirtas laisvės apribojimas, bausmė įvykdyta 2018 m. kovo 15 d. Baudžiamojo poveikio priemonę turėjo atlikti iki 2018 m. sausio 20 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimas į kitą baudžiamojo poveikio priemonę negalimas. Kreiptis dėl termino pratęsimo nebuvo tikslinga, nes asmuo atsisakė dalyvauti programoje. V. R. darbo biržoje užsiregistravo 2018 m. vasario mėn. Jis laisvės apribojimo laikotarpiu turėjo pareigą atvykti į probacijos tarnybą atsiskaityti, tačiau jis šios pareigos nevykdė arba aplaidžiai vykdė. Nesikreipė dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo, nes manė, kad jis ją įvykdė. Nurodė, kad asmuo vengė ieškotis darbo, nes į darbo biržą registruotis galėjo ir anksčiau, gauti lėšų, tačiau jis nebandė ieškotis darbo, todėl mano, kad jis piktybiškai nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodė, kad asmuo gali dalyvauti programos užsiėmimuose kitame rajone, bet už tai gali būti mokama. Gali dalyvauti probacijos tarnyboje ar pirminės sveikatos priežiūros centre. Išklausyti programos arčiau kaltinamojo esančios gyvenamosios vietos, nėra galimybės. Be to, V. R. jam nurodė, kad lanko kursus ir tik vėliau, kai buvo pasikalbėta su psichologe, jis sužinojo, kad jis nedalyvavo nė vienuose mokymuose, todėl daro išvadą, kad V. R. jam melavo.

V. R. kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais, įrodymais:

2017 m. birželio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. pripažintas kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2016 m. rugsėjo 25 d.) ir jam paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Pripažintas kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2017 m. balandžio 8 d.) ir jam paskirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (12–15 b. l.).

Iš 2017 m. liepos 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo patvarkymo matyti, jog 2017 m. birželio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjęs 2017 m. liepos 20 d., pateiktas vykdyti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui (toliau ir – Probacijos skyrius) (11 b. l.).

Iš 2017 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. R. 2017 m. liepos 20 d. įregistruotas į probacijos tarnybos registrą (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 lapas).

2017 m. liepos 20 d. šaukimo Nr. (duomenys neskelbtini) šaknelė patvirtina, jog V. R. buvo kviestas 2017 m. liepos 28 d. atvykti į Probacijos skyrių, tačiau neatvyko (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 8 lapas).

2017 m. rugpjūčio 24 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas patvirtina, kad V. R. pirmo atvykimo į Probacijos skyrių metu išsamiai supažindintas su probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat, jog V. R. paaiškintas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 10–12 lapai).

2017 m. rugpjūčio 24 d. Probacijos skyriaus siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog V. R. sutiko atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, jam buvo išaiškinta, jog smurtinį elgesį keičiančią programą jis turi išklausyti iki 2018 m. sausio 20 d. (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 9 lapas).

Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodytų įgyvendintų priemonių ir jų rezultatų matyti:

Vykdyta priemonė – Individualus darbas, atsiskaitymas – 2017 m. spalio 4 d. V. R. Probacijos skyriui nurodė, jog dirba pagal kvitus, į darbo biržą galės įsiregistruoti tik 2017 m. spalio 15 d., pateiks dokumentus. Lanko smurtinį elgesį keičiančią programą, kitas užsiėmimas įvyks 2017 m. spalio 25 d. Skatintas laikytis reikalavimo pradėti dirbti, informuotas apie laisvas darbo vietas Akmenės r. Tikrinimas registruose – 2017 m. spalio 12 d. naujų teisės pažeidimų nepadarė.Tikrinimas registruose – 2017 m. lapkričio 20 d. – 2017 m. lapkričio 17 d. nubaustas už gatvės perėjimą tam neskirtoje vietoje. Naujų ikiteisminių tyrimų nėra. Nedirba. Darbo biržoje nesiregistruoja.Apsilankymas gyvenamojoje vietoje – 2017 m. lapkričio 21 d. – surašyta pažyma.Apsilankymas gyvenamojoje vietoje – 2018 m. sausio 24 d. – buto durų niekas neatidarė.Apsilankymas gyvenamojoje vietoje – 2018 m. vasario 7 d. – buto durų niekas neatidarė. Paliktas šaukimas 2018 m. vasario 9 d. atvykti į probacijos tarnybą.Apsilankymas gyvenamojoje vietoje – 2018 m. vasario 21 d. – buto durų niekas neatidarė.Tikrinimas registruose – 2018 m. vasario 22 d. – 2018 m. vasario 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. Nuo 2018 m. vasario 21 d. įsiregistravo į darbo biržą (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 13–14 lapai).

2017 m. lapkričio 21 d. Probacijos skyriaus vyresniojo specialisto Mariaus Šimkaus pažymoje nurodyta, jog aplankius V. R. jo gyvenamojoje vietoje, jis paaiškino, jog šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, nes nemato tame sau naudos. Į Probacijos skyrių atsiskaityti kaip vykdo bausmę neatvyksta, nes neturi lėšų. Smurtinį elgesį keičiančioje programoje taip pat nedalyvauja, nes neturi lėšų važinėtis. Programoje dalyvauti atsisako (20 b. l.).

2017 m. sausio 24 d. Probacijos skyriaus vyresniojo specialisto Mariaus Šimkaus pažymoje nurodoma, kad 2018 m. sausio 24 d. pokalbio metu VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė Lijana Kalpokienė nurodė, jog V. R. įstaigai siuntimo dalyvauti programoje nepristatė, nedalyvavo nei viename smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmime (23 b. l.).

2018 m. gegužės 4 d. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. R. registravosi VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre psichologės Lijanos Kalpokienės paslaugai ir turėjo atvykti 2017 m. rugsėjo 27 d., trečiadienį, 9.00 val., tačiau neatvyko. Dar kartą V. R. buvo užsiregistravęs ir turėjo atvykti 2018 m. kovo 7 d., trečiadienį, 9.00 val., bet ir vėl neatvyko. Psichologė Lijana Kalpokienė 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. kovo 7 d. dirbo, paslaugas teikė kitiems užregistruotiems pacientams. V. R. įstaigai nėra pateikęs siuntimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (92–94 b. l.).

2018 m. vasario 14 d. Darbo biržos sistemos išrašas patvirtina, jog V. R. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2016-04-16 iki 2017-04-07, darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (31 b. l.).

Lietuvos Darbo biržos Darbo ieškančio asmens – V. R. – atmintinė patvirtina, jog V. R. darbo biržoje registravosi 2018 m. vasario 21 d. (102 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str.

Motyvuojamoji dalis

Pagal susiformavusią teismų praktika, BK 243 straipsnis negali būti taikomas, jeigu asmuo nevengia šios pareigos (šiuo atveju – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose), bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turėdamas galimybę įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sąmoningai to nedaro.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. R. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 243 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Pirmiausia pažymėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo V. R. parodymai teisme, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka jam buvo žinoma, suprantama, taip pat išaiškintos teisinės pasekmės, jei jis jos nevykdys, liudytojo Rolando Jaudženio parodymai, jog jis išsamiai kaltinamąjį supažindino su bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, jam įteikė siuntimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kaltinamasis sutiko baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti, liudytojo Mariaus Šimkaus parodymai, jog nustačius, kad V. R. nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės, 2017 m. lapkričio 21 d. pakartotinai jam žodžiu išaiškino bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką, nurodė, kad jis privalo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vengiant tai atlikti jo atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltinamojo V. R. pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas ir jame nurodytos V. R. atžvilgiu įgyvendintos priemonės, rezultatai, 2017 m. rugpjūčio 24 d. Probacijos skyriaus siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 21 d. Probacijos skyriaus vyresniojo specialisto Mariaus Šimkaus pažyma patvirtina, jog V. R. buvo tinkamai supažindintas su probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, V. R. buvo paaiškintas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo vertinimu šie tarpusavyje derantys ir vienas kitą papildantys įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. R. tikrai gerai suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – atlikimo turinį, tvarką ir terminus, taip pat tai, jog už vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.

Be to, byloje esantys duomenys – 2017 m. sausio 24 d. Probacijos skyriaus vyresniojo specialisto Mariaus Šimkaus pažyma ir 2018 m. gegužės 4 d. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai patvirtina, jog V. R. per teismo paskirtą terminą iki 2018 m. sausio 20 d. nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose. Nors V. R. du kartus registravosi VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre psichologės Lijanos Kalpokienės paslaugai ir turėjo atvykti 2017 m. rugsėjo 27 d., trečiadienį, 9.00 val., bei 2018 m. kovo 7 d., trečiadienį, 9.00 val., tačiau dėl nežinomų priežasčių į užsiėmimus neatvyko, apie tai psichologės, Probacijos skyriaus darbuotojų iš anksto neinformavo. Teismo vertinimu, kaltinamasis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu nebendradarbiavo su Probacijos skyriumi, o po to kai 2017 m. lapkričio 21 d. vyresnysis specialistas Marius Šimkus pakartotinai V. R. išaiškino baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, teisines pasekmes už vengimą ją atliki, jis Probacijos skyriui apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą ar negalėjimą ją vykdyti neatsiskaitė, 2018 m. sausio 24 d., vasario 7 d., vasario 21 d. nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje, į paliktus šaukimus nereagavo, į Probacijos skyrių neatvyko. Teismas tai vertina kaip itin atsainų požiūri į teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą.

Kaltinamasis V. R. 2017 m. lapkričio 21 d. Probacijos skyriui, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose, nes neturėjo pinigų atvykti į užsiėmimus (Naująją Akmenę) iš savo gyvenamosios vietos (Ventos). Tačiau teismas šios priežasties nelaiko objektyvia priežastimi, dėl kurios kaltinamasis negalėjo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonės. 2018 m. vasario 14 d. Darbo biržos sistemos išrašas, Lietuvos Darbo biržos Darbo ieškančio asmens – V. R. – atmintinė patvirtina, jog V. R. nuo 2016-04-16 iki 2017-04-07 buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius, tai reiškia, jog jis darbo biržoje galėjo registruotis jau 2017 metų spalio mėnesį, tačiau V. R. darbo biržoje registravosi tik 2018 m. vasario 21 d. Teismo vertinimu, toks sąmoningas kaltinamojo neveikimas, tai yra vengimas ieškoti darbo, dirbti ar mokytis, tuo labiau įvertinant tai, jog tai atlikti jis privalėjo vykdydamas ir 2017 m. birželio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, patvirtina kaltinamojo psichinį santykį su daroma veika, jog jis suvokė, jog realiai šiuo savo neveikimu jis bando išvengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, teismas kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes vertina kritiškai, nes kaltinamasis teismo posėdžio metu, 2017 m. spalio 4 d. Probacijos skyriuje nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesį pagal kvitus dirbo sezoninį darbą ir nors mažas, tačiau pajamas gaudavo. Anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. R. neveikimas buvo sistemingas, o ne vienkartinio pobūdžio.

Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamasis turėdamas galimybę įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sąmoningai to nedarė, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, inkriminuota veika kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusižengimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, bausmės neatlikus ir teistumui neišnykus per trumpą laiką pakartotinai nusižengė (27–28 b. l.). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (29 b. l.), yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje (102 b. l.), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (33 b. l.). Nekilnojamojo turto neturi, nurodo, jog pajamų negauna, gyvena pas brolį, kuris jam padeda, jo atžvilgiu yra užvesta vykdomųjų bylų.

Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta, ar per švelni.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. R. skiriant griežčiausią iš BK 243 straipsnyje numatytų alternatyvių bausmių – areštą, nustatant bausmės terminą, trumpesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytą šios bausmės termino vidurkį.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam 2018 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (42–43 b. l.).

Kaltinamajam išaiškintina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti 2018 m. vasario 15 d. V. R. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. R., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.