Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-215-496/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
2YT-215-496/2018
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01053-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukiėnė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
K. T.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-215-496/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01053-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Puidokienei,

suinteresuotam asmeniui V. K., jo atstovams J. D., advokatui P. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens V. K. savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. T. pareiškimu ir patikslintu pareiškimu (l. 2-3, 56-57) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo mamos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti mamos paliktą turtą.

Suinteresuotas asmuo V. K. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su savarankiškais reikalavimais (l. 75-76) prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. K., ir K. T., po jų motinos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai kartu pradėdami valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą, 229/459 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja K. T. į teismo posėdį neatvyko. Jos atstovė prašo patenkinti K. T. pareiškimą, o suinteresuoto asmens V. K. pareiškimą prašo atmesti. Ji paaiškino, kad K. T. ir V. K. tėvai iš pradžių turėjo sodybą Bogužių kaime. Tėtis mirė apie 1960 metus. Po to apie 1970 metus dėl melioracijos ši sodyba turėjo būti nukelta, mama L. K. gautus pinigus atidavė dukrai N. K. ir ši savo vardu nupirko sodybą (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje L. K. gyveno iki mirties kartu su dukra Natalija. Mamai mirus 1995 metais jokio nekilnojamojo turto nebuvo. Seserys K. T. ir N. K. gerai sugyveno tarpusavyje. N. K. buvo gavusi mamos turto dalį pirkdama sodybą už mamos pinigus ir ji nepretendavo į mamos vardu atkuriamą žemės sklypą. Seserims pasitarus K. T. iš karto po mamos mirties pasiėmė senovinius mamos baldus, kuriuos turi iki šiol. Likusius mamos baldus, kurie buvo menkesnės vertės K. T. išdalino kitiems asmenims. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad N. K. buvo labiau išsimokslinusi ir padėjo Kristinai tvarkyti dokumentus atkuriant žemės nuosavybę mamos vardu. Dokumentai baigti tvarkyti apie 2000 metus. Vėliau, L. K. vardu atkūrus žemės nuosavybę, Natalija padėjo prižiūrėti žemės sklypą, nes ji gyveno arčiau šio sklypo. Brolis V. K. dėl mamos palikimo priėmimo niekada nedalyvavo, su seserimis ir broliu Bronislovu nesitarė, niekuo po mamos mirties nesirūpino. Mamos vardu įregistruoto žemės sklypo dirbimo niekas nė vienais metais nėra deklaravęs. Liudytojas D. parodė, kad žemę (duomenys neskelbtini) padėjo dirbti Natalijai, o liudytoja O. C. padėjo prižiūrėti žemę – pievas (duomenys neskelbtini) - K. T.. N. K. šiuo metu yra mirusi, ji vaikų neturėjo, ji savo turtą pardavė iki savo mirties. Pareiškėja dar turėjo brolį B. K., jis taip pat vaikų neturėjo, yra miręs. B. K. turtą yra paveldėję K. T. ir V. K..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, V. K. nurodė, kad jis palaiko savo pareiškimą. Jis paaiškino, kad pareiškėjos ir jo mama L. K. iki mirties gyveno su jų seserimi N. K.. Dar buvo brolis B. K.. Jis nurodė, kad po L. K. mirties liko žemė ir ūkis, kuriuos valdė sesuo Natalija ir brolis Bronislovas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad K. T. po mamos mirties išnešė visus mamos baldus, o jis po mamos mirties visiškai nieko negavo. Suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad po mamos mirties jam žemė nerūpėjo, jis dėl to niekur nesikreipė, „nenorėjo užsiimti“, o dabar, gavęs dokumentus iš teismo, jis užsinorėjo mamai priklausiusios žemės dalies, jis nenori, kad viskas atitektų vien seseriai Kristinai.

Suinteresuoto asmens V. K. atstovė, dukra, nurodė, kad L. K. žemę valdė pareiškėjos ir jos tėvo sesuo Natalija ir brolis Bronius. Jie gyveno kartu, savo šeimų sukūrę nebuvo. Ji nurodė, kad V. K. dėl žemės niekur nesikreipė, jokių veiksmų neatliko, nieko neprašė, nes mamos paliktą žemės sklypą valdė minėti brolis ir sesuo. V. K. tik padėdavo N. K. tvarkytis šios ūkyje. L. K. vardu žemės sklypas buvo atmatuotas ir perduotas valdyti jau po L. K. mirties. Nurodo, kad K. T. V. K. jokių dokumentų nedavė. Po mamos mirties V. K. jokių daiktų negavo. Po brolio Bronislovo mirties palikimą priėmė ir turtą paveldėjo K. T. ir V. K.. Atstovė nurodė, kad seserų K. T. ir N. K. santykiai buvo labai geri.

Suinteresuoto asmens V. K. atstovas advokatas prašo pareiškėjos prašymą atmesti, o V. K. pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad paaiškinimas apie N. K. susitarimą su K. T. nėra niekuo pagrįstas.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad nėra pradėtos procedūros dėl L. K. palikto turto – žemės sklypo perėjimo valstybei. Nurodo, kad iš rašytinių įrodymų ir asmenų paaiškinimų labiau tikėtina, kad po L. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja R. T., bet ne V. K.. Pats suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad jis po mamos mirties nenorėjo žemės, jokių veiksmų neatliko, ir panoro gauti mamos žemės dalį tik po to, kai gavo K. T. pareiškimą iš teismo. Atstovė mano, kad V. K. nėra atlikęs aktyvių veiksmų mamos palikimui priimti per įstatymo nustatytą terminą, jo pareiškimas nėra įrodytas. Atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog N. K. ir L. K. žemės sklypai buvo labai arti vienas kito, liudytojas Danilevičius galimai aiškino, kad padėjo Natalijai prižiūrėti pačiai Natalijai priklausiusį žemės sklypą.

Suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos - atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose į pareiškimus (l. 32-33, 94-95) nurodė, kad pareiškimams neprieštarauja, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose į pareiškimus (l. 28-29, 99-101) prieštaravimų neišsakė, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

K. T. pareiškimas tenkintinas.

V. K. savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Iš mirties įrašo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (l. 6, 7) matyti, kad L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta (duomenys neskelbtini). Iš archyvo pažymos, mirties įrašo (l.9, 11) matyti, kad L. K. sutuoktinis A. K. buvo miręs anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Archyvo pažyma apie gimimą, santuokos liudijimas (l. 4, 5) patvirtina, kad K. T. yra A. K. ir Liudvikos (taip dokumente) B. K. dukra. Pareiškėjos K. T. ir V. K. nurodomi brolis B. K. ir sesuo N. K. yra mirę 2016 metais. Tai patvirtina mirties liudijimai (l.21, 22).

Kelmės rajono 1-ojo ir 2-ojo notaro biurų pažymos, testamentų registro išrašas, archyvo pažyma (l. 8, 17, 18, 19) patvirtina, kad į L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų ir nėra užvesta paveldėjimo bylų. Palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai K. T. ir suinteresuotam asmeniui V. K. yra reikalingas, siekiant jiems paveldėti mirusios L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), paliktą turtą.

VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (l. 12-13) nurodyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įrašytas turtas: 229/459 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: 2000-06-07 Apskrities viršininko sprendimas, įrašas galioja nuo 2000-09-08. Į bylą yra pateikta kopija Šiaulių apskrities viršininko 2000-06-07 sprendimo Nr. 54-12758 (l. 14-16), pagal kurį L. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,29 ha žemės bendrame 4,59 ha sklype.

Teismas K. T. ir V. K. pareiškimus dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo nagrinėja iš esmės remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01, o L. K. palikimas atsirado 1995 metais.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šioje byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisių: pareiškėja K. T. įrodinėja, kad ji viena faktiniu valdymu priėmė po motinos L. K. mirties atsiradusį palikimą, o suinteresuotas asmuo V. K. prašo nustatyti faktą, kas pareiškėja K. T. ir jis po mamos L. K. mirties priėmė atsiradusį palikimą žemės sklypo faktiniu valdymu. Tačiau V. K. ir jo atstovė pasisakymuose nurodo prieštaringai, vienu metu jie nurodo, kad visą turtą po mamos L. K. mirties priėmė N. K. ir B. K., kitu metu jie nurodo, kad po mamos mirties visą turtą pasiėmė pareiškėja K. T., o jam, V. K., nieko nedavė.

Įvertinant suinteresuoto asmens V. K. ir jo atstovų pasisakymus galima teigti, kad jis nenurodo nei vieno fakto, jog po mamos L. K. mirties per šešis mėnesius jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, siekdamas pradėti valdyti mamos turtą, bet kokią jos turto dalį ar daiktą. Priešingai, jis nurodo, kad po mamos mirties viską paliko Natalijai ir Bronislovui, bei kad viską pasiėmė jo sesuo K. T., o jis pats nesiekė nieko gauti ir jam nieko nedavė. V. K. nurodo, kad jis užsinorėjo paveldėti mamos turto dalį tik gavęs iš teismo dokumentus. Pažyma apie įteikimą (l.64) įrodo, kad K. T. pareiškimas V. K. buvo įteiktas 2017-12-20. Todėl teismas daro išvadą, kad po L. K. mirties jis apie 22 metus neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad faktiškai pradėtų valdyti mamos L. K. paliktą turtą. V. K., pateikęs savarankišką reikalavimą, jam įrodyti nepateikė nė vieno įrodymo. Nors pareiškime (l.75) V. K. nurodė, kad jis rūpinosi žemės sklypu po tėvų mirties, nuvykdavo žemės sklypą apžiūrėti, samdė žmones, kad šie sklypą nušienautų, tačiau teismo posėdžio metu jis tokių pareiškimo teiginių nepatvirtino ir jiems įrodyti jokių įrodymų nepateikė. Be to, L. K. nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo atkurta 2000 metais, t. y. pasibaigus įstatyme numatytam šešių mėnesių palikimo priėmimo terminui. Teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens pareiškimas nėra įrodytas ir jis atmestinas.

Nors V. K. teigia, kad K. T. jam nieko nepasakojo apie mamos paliktą turtą, dokumentų nedavė, jam trukdė, tačiau teismo nuomone palikimo priėmimas yra asmeninė asmens teisė, jis pats, žinodamas apie palikėjo mirtį, turi imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į notarą ar kitas įstaigas, kad surastų turtą ir priimtų palikimą. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (l.122-125) įrodo, kad po brolio B. K. mirties V. K. atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą, bei niekas jam to padaryti nesutrukdė.

Pareiškėjos K. T. atstovė pateikė į bylą baldų nuotraukas (l. 105-107) ir nurodė, kad šiuos baldus ji turi savo namuose, baldai priklausė mamai L. K. ir juos ji pasiėmė ir parsivežė po mamos mirties. Nurodė, kad kitus mamos baldus išdalino kaimynams, bei kitiems norintiems asmenims. Suinteresuotas asmuo V. K. ir jo atstovė patvirtino, kad baldai, kurių fotonuotraukos pateiktos, priklausė mamai L. K. ir juos pasiėmė T. T.. Jie nurodo, kad buvo dar daugiau mamos baldų ir geresnių, senoviškų, kuriuos K. T. yra pasiėmusi ir nežinia kur padėjusi. Tai įrodo, kad pareiškėja K. T. atliko aktyvius veiksmus, siekdama priimti mamos palikimą. 1964 m. civilinio kodekso 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ir išlygomis. Teismas pripažįsta, kad priėmusi mamos L. K. baldus pareiškėja priėmė visą jos palikimą.

Pareiškėjos K. T. atstovė nurodė, kad pareiškėja labai gerai sutarė su seserimi N. K. ir bendrai tarėsi dėl mamos turto pasidalinimo, kad N. K. padėjo K. T. tvarkyti mamos L. K. nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Suinteresuoto asmens V. K. atstovė patvirtino, kad seserų Natalijos ir Kristinos santykiai buvo labai geri. Iš šių parodymų yra labiau tikėtina, kad yra pagrįstas pareiškėjos atstovės aiškinimas apie šių seserų susitarimą dėl L. K. palikim o priėmimo.

Prašymą suteikti 2,29 ha žemės sklypą L. K. vardu 1999-m. spalio mėnesį, diena nenurodyta, pasirašė N. K. (l. 118). Kaip minėta anksčiau žemės nuosavybės teisė L. K. atkurta 2000 metų birželio 7 dieną (l. 14). Suinteresuotas asmuo V. K. patvirtino, kad žemės sklypas mamos L. K. vardu buvo atmatuotas po L. K. mirties. Liudytoja O. C. nurodė, kad K. T. rūpinosi mamai L. K. priklausiusiu žemės sklypu, leido ganyti šiose pievose G., P. Liudytoja A. P. nurodė, kad po mamos mirties K. T. rodė jai mamos žemės sklypą, prašė jos vyro, kad rudenį nušienautų pievas, likusias po ganymo. Liudytojas A. D. nurodė, kad N. K. prašymu jis padėjo dirbti žemės sklypus, šienauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas vertina, kad liudytojų parodymai yra galimai prieštaringi, jie nėra išsamūs, liudytojai nenurodo laiko, kada ir kokius žemės sklypus, kam priklausančius jie padėjo prižiūrėti. Tačiau šie parodymai bylos esmei reikšmės neturi, nes žemės nuosavybės teisė į L. K. žemę, 2,29 ha ploto, buvo atkurta tik 2000 metais, o tuo metu jau buvo pasibaigęs 6 mėnesių palikimo priėmimo terminas po L. K. mirties 1995 metais. Dėl šios priežasties negali būti patenkintas suinteresuoto asmens V. K. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir K. T., po jų motinos L. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai kartu pradėdami valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą - 229/459 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Įvertinant visus surinktus į bylą įrodymus, bei pasisakymus teismas daro išvadą, kad nėra pateikta įrodymų, kad V. K. per šešis mėnesius po mamos L. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti mamos L. K. palikimą, o nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo atkurta, todėl jo pareiškimas atmetamas.

Kadangi pareiškėja K. T. pradėjo valdyti mirusios mamos L. K., turtą (baldus) iš karto po pastarosios mirties, todėl pripažįstama, kad ji palikimą priėmė ( 1964 m. CK 587 str. ), pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai K. T. ir suinteresuotam asmeniui V. K. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant juos 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (l. 23-24, 77-78), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu

nuspr endžia:

K. T. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo mamos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti mamos paliktą turtą

V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukiėnė