- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-932-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio T. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2292-1031/2017, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp D. M. ir D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkų, ieškovės D. M. ir atsakovo D. M., pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodezijos linija“ parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus.
2017 m. rugpjūčio 21 d. šalys Šiaulių apylinkės teismui pateikė taikos sutartį, nurodydami, jog šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą bei atsižvelgia į faktiškai susiklosčiusią žemės sklypų bei statinių naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, į šalių nepilnamečio vaiko interesus, prašė patvirtinti šią taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovės D. M. ir atsakovo D. M. 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą taikos sutartį.
Teismas nurodė, kad šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, sutartyje nurodyta, kad bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolis T. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba bylą išspręsti iš esmės – nustatyti D. M. asmeninio naudojimo teisę visais žemės sklype esančiais statiniais, D. M. nesuteikiant teisės naudotis jais, išskyrus ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje palikti naudojimosi tvarką nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Vykdomojoje byloje buvo areštuotas D. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį antstolis T. U. ketina realizuoti priverstine tvarka. Būtent šio turto naudojimosi tvarka nustatyta D. M. ir D. M. taikos sutartimi, patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-296-776/2016 šalims minėtas turtas (žemės sklypai bei statiniai) priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį. Šalys, galimai tyčia siekdamos apsunkinti būsimą priverstinį turto realizavimą, susitarė dėl proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų neatitinkančios turto naudojimosi tvarkos: D. M. nustatyta asmeninio naudojimosi teisė visais žemės sklype esančiais statiniais, D. M. nesuteikiant teisės jais naudotis, paliekant jam tik 7 m² dydžio iš esmės bevertį ūkinį pastatą, bei galimybę bendrai naudotis gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais – tvora, šuliniu, tualetu. Tokia bendraturčių nustatyta turto naudojimosi tvarka maksimaliai apsunkina D. M. priklausančios turto dalies realizavimą, kadangi potencialus šio turto savininkas iš esmės negalės naudotis įsigytu turtu. Nustatyta turto naudojimosi tvarka akivaizdžiai nepalanki D. M. bei pažeidžia jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. M. prašo antstolio T. U. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis T. U. nepagrįstai gina kitų kreditorių interesus, nes patys kreditoriai teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo neskundė. Žemės sklypo naudojimosi projektas išskirtinai buvo parengtas pagal faktiškai susiklosčiusią tarp bendrasavininkų naudojimosi tvarką, su šia tvarka sutiko ir atsakovas. Priešingai nei teigia antstolis, turto naudojimosi tvarkos nustatymas tik palengvins šio turto priverstinį realizavimą, kadangi būsimi pirkėjai žinos konkrečias dalis, kurias jie perka, tokiu būdu bus palengvintas turto panaudojimas pagal paskirtį ir tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Antstolis nepasisako apie D. M. pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, nes jos reikalavimo suma išieškojimo procese sudaro beveik 8000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto antstolio T. U. atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino D. M. ir D. M. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų bei statinių naudojimosi tvarką tarp bendraturčių D. M. ir D. M..
Antstolis T. U. nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, nurodydamas, jog vykdymo eigoje buvo areštuotas D. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį antstolis ketina realizuoti priverstine tvarka, bendraturčių nustatyta turto naudojimosi tvarka apsunkina D. M. priklausančios turto dalies realizavimą, nes naujas turto savininkas negalės naudotis įsigyta turto dalimi, kuria išimtinai naudojasi D. M..
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-296-776/2016 nutraukė D. M. ir D. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų 2016 m. balandžio 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2.2.1. ir 5.2.2.2. punktuose nurodyta, kad D. M. ir D. M. atitenka po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, dviejų malkinių, sandėlio, ūkinio pastato, pirties bei kiemo statinių. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad, vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu, bendraturčių nuosavybės teisės įregistruotos viešajame registre. Tiek D. M., tiek D. M. nuosavybės teise valdo ½ dalį nekilnojamojo turto, todėl antstolis T. U., vykdydamas priverstinį išieškojimą, turėtų realizuoti tik skolininkui D. M. priklausančią ½ dalį šio turto, tame tarpe ir priklausinių (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
Iš antstolio T. U. 2017-06-13 Patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo matyti, kad antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes D. M. priklausančio turto: ½ dalies žemės sklypo (žemės ūkio) 2,73 ha ploto, ½ žemės sklypo (gyvenamųjų namų statybos) 0,27 ha ploto, ½ gyvenamojo namo, bendras plotas 69,36 m² su priklausiniais (tvartas, daržinė, 2 malkinės, sandėlis, ūkinis pastatas, pirtis, kiemo statiniai). Taigi, antstolis pirmąsias varžytynes paskelbė ne ½ daliai tvarto, daržinės, 2 malkinių, sandėlio, ūkinio pastato, pirties, kiemo statinių, bet visam šiam turtui, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso ir D. M.. Tuo pačiu nepagrįstas ir antstolio reikalavimas nustatyti D. M. asmeninio naudojimo teisę visais žemės sklype esančiais statiniais, D. M. nesuteikiant teisės jais naudotis, išskyrus ūkinį pastatą. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu išieškojimo veiksmai iš D. M. turto Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 1 d. nutartimi yra sustabdyti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Antstolis T. U., iš naujo realizuodamas skolininko D. M. turto dalį, turėtų vadovautis šalių nustatyta ir teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta naudojimosi žemės sklypais ir statiniais tvarka. Nesutiktina su antstolio skundo argumentu, kad bendraturčių nustatyta turto naudojimosi tvarka apsunkina D. M. priklausančios turto dalies realizavimą. Netgi tuo atveju, jeigu varžytynėse skolininkui D. M. priklausanti turto dalis būtų neparduota dėl, apelianto teigimu, netinkamai nustatytos naudojimosi tvarkos, D. M., kaip pirmos eilės išieškotoja, turėtų teisę šį turtą perimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie turto realizavimo apsunkinimą, apeliantas teismui nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.