- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-848-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-38302-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. S., J. S.
- Atsakovas
- Nordea Bank AB
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11d. nutarties atsisakyti priimti ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo - bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Trikampis žiedas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu dėl draudimo atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus (prevencinis ieškinys), kuriuo prašė uždrausti atsakovui Nordea Bank AB iki BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto byloje nebus parduotas šiai įmonei priklausantis turtas, išieškoti BUAB „Trikampis žiedas“ skolą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo Nordea Bank AB inicijuotą vykdomojo įrašo pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymą atlikimo procedūrą ir BUAB „Trikampis žiedas“ skolos išieškojimą iš ieškovų sutartine hipoteka su pakeitimais įkeisto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovai ginčija atsakovo veiksmus, pradėjus galimai nepagrįstą išieškojimą iš ieškovų turimo hipoteka įkeisto daikto bei siekia uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai atsirasti. Ieškovai ieškinio faktiniu pagrindu nurodė kreditoriaus galimai neteisėtus veiksmus, atliekant skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto daikto, t.y. nepagrįstą išieškojimą. Teismas sprendė, kad ieškovai savo pažeistas teises privalo ginti specialia įstatymo nustatyta tvarka ir kreiptis į teismą tuo pačiu faktiniu ieškinio pagrindu, vadovaudamiesi CK 4.194¹ straipsnio nuostatomis, ginčydami veiksmų teisėtumą, o ne su prevenciniu ieškiniu. Dėl to ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nes tokiam ieškiniui įstatymo nustatyta speciali tvarka (CK 4.194¹ str. 6 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai A. S. ir J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog siekdami apginti savo teises ieškovai kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydami uždrausti bankui vykdyti BUAB „Trikampis žiedas“ skolos išieškojimą iš ieškovų turto iki BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto byloje nebus parduotas šiai įmonei priklausantis turtas. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį, konstatavęs, kad, toks ieškinys turi būti nagrinėjamas specialia CK 4.194¹ straipsnyje numatyta tvarka. Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką. Šiuo atveju teismas ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad jo nuomone, ieškovai pateikė neteisingą teisinio santykio kvalifikavimą. CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis numato, kad, kreditoriui nepagrįstai pradėjus išieškojimą arba pareiškus nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Koks tiksliai reikalavimas turi būti suformuluotas, paminėta teisės norma nenurodo. Ieškovai šiuo atveju į teismą ir kreipėsi ieškinio teisenos tvarka, vadovaudamiesi CK 4.194¹ straipsniu ir pareikšdami ieškinį dėl draudimo kreditoriui atlikti neteisėtus, ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus. Kadangi ieškovų pareikštas reikalavimas iš esmės atitinka prevenciniam ieškiniui keliamas sąlygas, jis ir buvo parengtas kaip prevencinis ieškinys. Netgi ir tuo atveju, jeigu pareikštas reikalavimas turi būti kvalifikuojamas išimtinai pagal CK 4.194¹ straipsnį ir negali būti kvalifikuojamas pagal CK 6.255 straipsnį, tai nėra ir negali būti pagrindu apskritai atsisakyti priimti pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti ieškovų pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, aiškiai nenurodant, koks gi tokiu atveju ieškinys turi būti pateikiamas ir koks reikalavimas pareiškiamas, neužtikrino ieškovų teisės į tinkamą gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu konstatavęs, kad toks ieškinys (ginčas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nutartyje nurodo, jog ieškovai prevenciniu ieškiniu netinkamai gina savo teises, kadangi turėtų reikšti ieškinį pagal jame įvardintą faktinį pagrindą – kreditoriaus galimai neteisėtus veiksmus, atliekant skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, o proceso įstatymas nereikalauja iš besikreipiančio į teismą asmens teisinio ginčo kvalifikavimo.
CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius, teismas atsisako priimti ieškinį. Vienas iš jų - kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Būtent šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ir atsisakė priimti ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį nurodytu pagrindu.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 str.)
Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantai, įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, nes tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar besikreipiančio asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas yra teisingas, ir koks įstatymas turi būti taikomas konkrečiu atveju (CPK 270 str. 4 d.).
Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 2 d., 138 str.). Be to teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1 d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.). Tuo tarpu atsisakyti priimti ieškinį, kaip jau minėta, teismas gali tik konstatavęs vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai toks ieškinys (ginčas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t.y., kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį iš esmės dėl to, kad ieškovai pateikė neteisingą teisinio santykio kvalifikavimą, t.y. skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, nes tokio pobūdžio ginčams yra skirta speciali procedūra, numatyta CK 4.194¹ straipsnyje.
Skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijos įvirtintos CK 4.194¹ straipsnyje. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju ieškovai, nurodę faktines aplinkybes ir pateikę jas pagrindžiančius duomenis, kad hipotekos kreditorius yra pradėjęs išieškojimo procedūras, turėjo teisę ginčyti tokių kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka, kaip šiuo atveju ir padarė. Įstatymas nenustato jokios supaprastintos ginčo dėl hipotekos kreditorius veiksmų teisėtumo nagrinėjimo tvarkos, toks ginčas, kaip jau minėta, nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškovų reikalavimo, pateikto pagal CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytą gynybos būdą. Juo labiau, kad prevencinis ieškinys taip pat yra nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, todėl jo pareiškimas neprieštarauja CK 4.194¹ straipsnio nuostatoms. Atitinkamai reikalavimas uždrausti hipotekos kreditoriui atlikti tam tikrus veiksmus neprieštarauja CK 4.194¹ straipsnio 6 dalyje apibrėžtai įkaito davėjo teisei ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą. Vien aplinkybė, kad ieškovai konkrečiu atveju siekia ir pripažinti atsakovo (hipotekos kreditoriaus) veiksmų neteisėtumą, ir uždrausti šiuos neteisėtus veiksmus tęsti, nereiškia, kad ieškinio reikalavimas iš esmės yra ydingas ir neatitinkantis CK 4.194¹ straipsnio reikalavimų. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nenurodė, koks gi ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti pateikiamas ir koks reikalavimas turi būti pareiškiamas (CPK 137 str. 3 d.).
Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškovų A. S. ir J. S. ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio formos ir turinio atitikties CPK nuostatoms įvertinimas, jo priėmimas ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovų A. S. ir J. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.