Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, atsakovui R. D., trečiajam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-15 sprendimu R. D. laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko P. D. atžvilgiu, G. Z. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko P. D. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-10 sprendimu R. D. pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-18 nutartimi nepilnametei P. D. nustatyta nuolatinė globa. Nuolatinė globėja ir turto administratore paskirta G. K.. Atsakovas R. D. dar 2019 m. gruodžio mėnesį teismo prašė pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą, nes planavo grįžti iš Švedijos į Šiaulius nuolatiniam gyvenimui, suremontuoti namą ir auginti savo dukterį P. D.. Tačiau iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas neįvykdė nei vienos savo kaip tėvo pareigos. P. D. augina ir ja rūpinasi globėja (vaiko močiutė), o tėvas, grįžęs į Šiaulius, su vaiku praktiškai nebendrauja, nesidomi vaiko poreikiais, paskambina būdamas neblaivus, ir dar per vaizdo skambučius parodo vaikui jos girtą motiną. Toks tėvo elgesys tik patvirtina, kad jis visiškai nesuvokia, jog savo amoraliu elgesiu, savo nerūpestingumu daro ypatingą žalą dukteriai. Mergaitė globoje auga nuo 2015 metų, iki šiol situacija atsakovo šeimoje nepasikeitė, priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, neišnyko. Tik globėjos iniciatyva duktė palaiko ryšius su tėvais. Pasak globėjos, mergaitė bendrauja su motina, santykiai neblogi, tačiau dėl valdžios ribojimo panaikinimo nei motina, nei tėvas nesikreipė ir nesiekia ateityje kreiptis. Tėvo suinteresuotumas keisti savo požiūrį į tėvystę yra menkas, realių pastangų atsakovas nededa. Vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kiekvieną dieną. Pasak atsakovo, jis siekė grįžti į Šiaulius, suremontuoti namą ir susigrąžinti dukterį, tačiau iki šiol gyvena ir dirba Švedijoje, o grįžęs kelioms savaitėms, vaiką aplanko tik trumpam, visą kitą laiką vartoja alkoholį. Todėl akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų, o gana ilgą laiką užsitęsusi vaiko globa močiutės šeimoje sąlygoja išvadą, kad situacija ateityje nepasikeis. Per laikino ribojimo laikotarpį situacija liko nepasikeitusi, net pablogėjusi, nes atsakovas nuo 2020 metų liepos mėnesio nebemoka vaikui išlaikymo. Pažymėtina, kad būtent laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, jog tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Šiai dienai yra išlikusios CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, todėl nėra pagrindo tęsti atsakovui laikiną valdžios ribojimą, nes nėra duomenų, jog padėtis ateityje pasikeis. Tėvo valdžia R. D. dukters P. D. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko P. D. atžvilgiu.

10. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-05-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovui R. D. laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko P. D. atžvilgiu, o atsakovei G. Z. neterminuotai apribota motinos valdžia, nepilnamečio vaiko P. D. atžvilgiu (b. l. 7-13). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. D. pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas, priteistas išlaikymas dukteriai po 89,10 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 14-19). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-06-18 nutartimi nepilnametei P. D. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatine globėja paskiriant G. K.. 2020-10-09 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 6GVA nurodyta, kad vaikui patinka gyventi senelės namuose, globėja nurodė, kad tėvas dirba užsienyje, grįžęs į Lietuvą vartoja alkoholį, vaikui neturi laiko (b. l. 20-27). 2020-12-23 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad P. D. sveikata rūpinasi globėja, duomenų, kad tėvas R. D. paskutiniu metu domėtųsi mergaitės sveikata, medicininiuose dokumentuose nėra (b. l. 30-31). Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2020-12-07 rašte Nr. (1.12)S-205 nurodyta, kad P. D. pasiekimais pastoviai rūpinasi globėja, aktyviai dalyvauja tėvų susirinkimuose, palaiko ryšį su mokytoja, o R. D. nesidomi dukters mokymosi pasiekimais, su mokytoja susitikęs nebuvo (b. l. 36). 2020-10-26 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 6GPA nurodyta, kad priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta globa, neišnyko. Tėvas šiuo metu yra užsienyje, su vaiku bendrauja minimaliai (telefonu), grįžęs į Lietuvą neaplanko. Tėvai dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo nesikreipė.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

12. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

13. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia dukters P. D. atžvilgiu, kad atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas iš esmės nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad dėl darbo užsienyje jis neturi galimybių aktyviau bendrauti su vaiku ir vykdyti tėvo pareigas. Iš ankstesnių teismo sprendimų matyti, kad atsakovas prašė laikino tėvo valdžios ribojimo, nes siekė grįžti į Šiaulius, suremontuoti namą ir susigrąžinti dukterį. Tačiau bylos medžiaga ir bylos šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas iki šiol važiuoja dirbti į Švediją, o grįžus kelioms savaitėms į Lietuvą, bendravimas su vaiku būna trumpalaikis, vyksta tik globėjos iniciatyva. Globėja taip pat nurodo, kad grįžęs į Lietuvą, atsakovas vartoja alkoholį, su vaiku bendrauja minimaliai, išlaikymą teikia nereguliariai. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovo elgesys būtų pasikeitęs į gerąją pusę, atsakovas norėtų auginti dukterį pats ir galėtų užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, todėl akivaizdu, jog atsakovo elgesys visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų. Sutiktina su ieškovu, kad vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kiekvieną dieną. Be to, atsakovas sutinka su ieškiniu, neprieštarauja, kad jam būtų neterminuotai ribojama tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, finansiškai prie vaiko išlaikymo prisideda nereguliariai. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovo elgesys nėra pasikeitęs iš esmės tiek, kad jis norėtų, galėtų auginti vaiką pats ir kad vaikas norėtų gyventi pas jį, atsakovas iš esmės nusišalinęs nuo savo pareigų dukteriai. Atsakovo suinteresuotumas keisti savo požiūrį į tėvystę yra menkas, realių pastangų atsakovas nededa ir neketina jų dėti ateityje, ilgą laiką užsitęsusi vaiko globa senelės šeimoje sąlygoja išvadą, kad situacija ateityje nepasikeis, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo dukters P. D. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią dukters atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

17. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

18. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 6 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminis mokestis ir 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.