Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. B. (R. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas R. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 21 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi šis skundas atmestas, konstatavus, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, jog būtų galima daryti išvadą, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. R. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas, kaip tai pagrįstai savo skunde nurodo ir apeliantas, taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais R. B. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi 2023 m. rugsėjo 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog, atlikdamas bausmę, nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), turi įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, jo atžvilgiu vykdomųjų raštų pataisos įstaigoje nėra gauta. Nuteistasis lanko įvairias programas, atlieka užduotis, projektus, dalyvauja individualiose konsultacijoje su resocializacijos skyriaus specialistu, sporto turnyruose, laikosi bausmės atlikimo vietoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nėra baustas, pateiktais duomenimis 2023 m. spalio 23 d. gavo paskatinimą už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Šios aplinkybės, kaip ir duomenys apie jo palaikomus ryšius su artimaisiais (mama, seserimis, sūnumi ir sugyventine), laisvėje turimą gyvenamąją vietą, neabejotinai turi būti ir, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, buvo vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir yra teigiamai R. B. pokyčius apibūdinančių duomenų, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šie duomenys taip pat neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Susipažinus su Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog Komisijos bei žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė aplinkybių visuma. Pateiktos Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus, šis teistumas yra septintas, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka trečią kartą. Ankstesnių teistumų atveju jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Atlikus vertinimą nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, be to, jam nustatytas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys, kuris neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę: nepastovi gyvenamoji vieta, lėšų valdymo sunkumai, užsiima veikla, kuri skatina nusikalstamumą, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir smurto naudojimas alkoholio įtakoje, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, nusikalstamo elgesio pateisinimas. Apylinkės teismas, kaip ir Komisija, atsižvelgė į tai, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys gali būti siejamas su paviršutinišku požiūriu į jo įvykdytas nusikalstamas veikas ir bei negebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Nors nuteistasis ir kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažįsta ir gailisi, tačiau iš esmės kaltina nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad apeliantas linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš savo netinkamo elgesio nepasimoko, stokoja problemų identifikavimo ir jų sprendimo įgūdžių, o Socialinio tyrimo išvados duomenimis destabilizuojančios aplinkos įtaka nuteistojo elgesiui išlieka itin aktuali. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas vertino vien tik neigiamai jo asmenybę apibudinančius duomenis, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, buvo atsižvelgta ir į nuteistojo riziką nusikalsti mažinančius veiksnius, kurie susiję su gyvenimo sąlygomis bei galimybe įsidarbinti, tačiau atkreipė dėmesį, jog problemų dėl gyvenamosios vietos bei teigiamos darbinės motyvacijos jis neturėjo ir iki jam padarant tyčinius nusikaltimus. Iki nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis taip pat turėjo gyvenamąją vietą (kartu su sugyventine gyveno jos tėvų namuose), taip pat dirbo (Socialinio tyrimo išvados duomenis dirbo nuo 2006 m. sausio 16 d. su pertraukomis, nuo 2018 m. gegužės 14 d. vertėsi individualia veikla statybų sektoriuje), tačiau tai neįtakojo vien teisėto nuteistojo elgesio, ir sprendė, kad su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtiniam paleidimui nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą bei prasmingą užimtumą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad paskutinė jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su finansinės naudos siekimu, todėl nėra jokių garantijų, kad būdamas laisvėje, nuteistasis net ir gaudamas darbines pajamas, nesusidurs su finansiniais sunkumais ir tai neįtakos jo nusikalstamo elgesio. Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo pateikta (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma apie galimybę nuteistajam įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti, darbo turėjimas ir gaunamos darbinės pajamos nebuvo pakankamas veiksnys apsaugantis R. B. nuo nusikalstamo elgesio.

12. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad svarstydamas galimybę taikyti R. B. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į neatliktos bausmės dalį, kuri taip pat negali būti sumenkinama. Pažymėtina, kad priešingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis, neatliktos bausmės dalis nors ir buvo vertinta, tačiau ne ši aplinkybė pirmiausia nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistajam likusia neatlikta bausmės dalimi, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė apskritai turėtų būti ignoruojama. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir duomenys ir jų visumoje priimamas sprendimas.

13. Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Vien tai, kad apeliantas bausmės atlikimo metu įsitraukė į socializacijos procesą bei tai, kad yra stebima teigiama jo rizikos veiksnių valdymo dinamika, dar nesudaro besąlyginio pagrindo asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Nepakanka vien konstatavimo, kad nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o to, įvertinus visas kitas Komisijos bei apylinkės teismo akcentuotas aplinkybes, šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nepagrįstai dar kartą vertino jo ankstesnius teistumus ir tokiu būdu buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą ir dvigubo nebaudžiamumo principas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė yra vertinama visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų duomenų visumoje ir tai leidžia daryti išvadas dėl nuteistojo asmenybės. Šių duomenų tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad R. B. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu, jokiais objektyviais duomenimis neparemti nuteistojo samprotavimai bei subjektyvi nuomonė nėra pagrindas laikyti, kad apylinkės teismas pažeidė įstatymų nuostatas ar priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą sprendimą aptariamu klausimu.

15. Skunde taip pat prašoma įvertinti nuteistajam sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei 2023 m. gruodžio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimą perkelti nuteistąjį į lengvąją grupę. Pažymėtina, kad remiantis (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus vyriausios specialistės aukštesnės instancijos teismui pateiktais duomenimis, nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 16 d. ir jo pagrindu parengta 2023 m. rugsėjo 25 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 15 d. dėl galimo nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų švelninimo (perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę) buvo atliktas dar vienas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau nesant tam pagrindo, Socialinio tyrimo išvada nebuvo rengta. Atlikus šį vertinimą ir lyginant jį su ankstesniu 2023 m. rugsėjo 16 d. vertinimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo naikinti pagrįstos apylinkės teismo nutarties. Tuo tarpu nuteistojo pabrėžiama teigiama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dinamika, buvo įvertinta laisvės atėmimo vietos administracijos ir priimtas viršininko sprendimas palengvinti nuteistajam kalinimo sąlygas.

16. Jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis ginčytų apylinkės teismo priimtą sprendimą, skunde nėra pateikta, o nurodytieji nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisija bei apylinkės teismas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie turėtų būti panaikinti, o nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. (R. B.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.