- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2FB-518-808/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske bank A
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: Danske bank A/S Lietuvos filialas, M. S., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Gelvora“, D. G., BAB „Snoras“, AB „TEO LT“, G. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) bankroto administratorių paskirti UAB „Skolvalda“.
Pareiškėjas nurodė, kad iki krizės buvusio ekonomikos pakilimo metu pajamų didėjimas, optimistiniai savo finansinės padėties bei palankios skolinimosi sąlygos paskatino pareiškėją imti paskolas sunkvežimiu pirkti bei vystyti IĮ „Būdas“, t. y. pareiškėjas ėmė paskolas transporto priemonei pirkti, gerinti bei įsiskolino kitiems kreditoriams už telekomunikacijų paslaugas ir pagal ATPK protokolus. Teigė, kad 2008 m. kilus krizei, sumažėjus transporto priemonės kainai bei pareiškėjo pajamoms kas yra ne kas kita kaip finansinės krizės bei jos netinkamo valdymo padarinys, t. y. tai, ko pareiškėjas negalėjo numatyti. Pareiškėjas nurodė, kad nebegalėjus grąžinti kreditoriams įsiskolinimų, pagal prisiimtus kreditus, buvo pradėti priverstiniai išieškojimai, ko pasėkoje buvo parduotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas. Tačiau net ir pardavus žemės sklypą bei sunkvežimį dėl tuo metu buvusio ekonominio nuosmukio metu, gautų pajamų neužteko padengti visus įsiskolinimus. Pagal šio pareiškimo prieduose pateikiamą lentelę, bendra pareiškėjo skola kreditoriams yra 60 906,54 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad nėra žinomos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje numatytos sąlygos dėl kurių pareiškėjui nebūtų galima iškelti bankroto bylos.
Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu. Teigė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nenurodė jokių sveikatos problemų, tačiau neieško jokio papildomo pajamų šaltinio ar geriau apmokamo darbo. Šios aplinkybės patvirtinta faktą, kad Pareiškėjas nėra suinteresuotas mokėti susidariusias skolas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, dėl ko susidarė ypač didelė 55 092,38 Eur skola kreditoriams D. G. ir G. M., o tik deklaratyviai nurodė skolos faktą. Taip pat nėra pateikta jokių dokumentų patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų dėjęs bent minimalias pastangas padengti susidariusius skolinius įsipareigojimus. Šiuo atveju, iškėlus bankroto bylą pareiškėjui, susidarytų situacija, kad asmuo elgdamasis neatsakingai ir turėdamas galimybę numatyti šios bylos kontekste atsirandančias pasekmes, visada būtų pripažįstamas sąžiningu dėl savo nemokumo susidarymo priežasčių. Toks pareiškėjo elgesys, suinteresuoto asmens vertinimu, neatitinka rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto. Taip pat nurodė, kad M. S. elgesys, negali būti vertinamas kaip atsakingas ir sąžiningas elgesys suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjo skolos yra susidariusios per ilgą laikotarpį tik dėl jo neatsakingo, tyčinio ir aplaidaus elgesio, neturint tikslo įvykdyti savo įsipareigojimus.
Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Teismas priima nutartį iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas yra nurodę, kad jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma bendrai yra 60 906,54 Eur. Skola sudaro skoliniai įsipareigojimai Danske bank A/S Lietuvos filialui, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai, UAB „Gelvora“, D. G. ir G. M. ir BAB „Snoras“.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis pareiškėjo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis pareiškėjo vardu nekilnojamo turto Lietuvoje nėra registruota.
Bylos duomenimis pareiškėjas turi banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke, tačiau joje pinigų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013-04-30 dirba MB „Vitonas“, gauna pajamas 380 Eur. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti, byloje nėra. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamos gaunamos kaip darbo užmokestis nėra iš esmės priklausomos nuo pareiškėjo, dėl ko vien aplinkybė, jog pareiškėjo pajamos yra mažos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas siekia nuslėpti savo tikrąsias bei realiai galimai gaunamas didesnes pajamas. Taigi, šiuo metu pareiškėjas gauna mažas pajamas iš darbo užmokesčio, palyginus su turimais pareiškėjo skoliniais įsipareigojimais yra nepakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamos) faktiškai šiuo metu įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų negali, t. y. pareiškėjas šiuo metu yra nemokūs.
Savo ruožtu fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog: „Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. (...) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (...) Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. (...) Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Teismas pažymi, kad remiantis pareiškėjo paaiškinimais pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra vienintelės jo pajamos. Teismo manymu skoliniai pareiškėjo įsipareigojimai iš esmės susidarė siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą ir patvirtinus kreditorinius reikalavimus, nemokus fizinis asmuo rengia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriame, be kita ko, nurodo planuojamas gauti pajamas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Nurodytą planą fizinis asmuo pateikia teismo paskirtam bankroto administratoriui, kuris parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir pateikia ją fiziniam asmeniui bei kreditoriams (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), kurie sprendžia dėl pritarimo nurodytam planui. Plano tvirtinimo teisė suteikta teismui, kuris plano tvirtinimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo metu nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus ir nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, yra visos sąlygos pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui. Vėliau, nagrinėjant pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, bus sprendžiama, ar nurodytas planas atitiks nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. ar toks planas nepažeis skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės galimybę gauti tikslesnius-išsamesnius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir tiksliau nustatyti pareiškėjos turtinę būklę. Tuo atveju, jei pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus ir dėl to planas gali būti neįvykdytas, bankroto administratorius turi kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bankroto administratoriui taip pat kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje pateiktus duomenis atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos (skolininkės), nei jos kreditorių interesų – pareiškėja ir toliau liktų faktiškai nemoki, nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti visų kreditorių reikalavimų. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, t. y. abi šalys (skolininkė ir kreditoriai) siektų atkurti pareiškėjos mokumą, kuris atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad iš esmės turimi skoliniai pareiškėjų įsipareigojimai yra atsiradę dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių, nesant jokių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, galėjusių nulemti pareiškėjų nemokumą. Pareiškėja, siekdama nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodama savo kreditorius bei pradėdama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjams iškeltina bankroto byla (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Skolvalda“, suinteresuotieji asmenys kitų kandidatūrų nepasiūlė. Prie pareiškimo pridėtas UAB „Skolvalda“ sutikimas atlikti bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis), leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas, Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas (FAB 13 straipsnio 7 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, lėšų suma sudarys iki 400 Eur. FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nustatytina 200 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas prašė teismo patvirtinti 325 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Byloje yra pateiktas būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavimas, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui 145 Eur, už komunalines paslaugas 20 Eur, maistui skiria 150 Eur ir avalynei bei aprangai – 10 Eur.
Teismo vertinimu, būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavime nurodytos sumos nėra nepagrįstai didelės, atitinkančios būtiniesiems pareiškėjų poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus pareiškėjo prašomą 325 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įvertinus gaunamas šiuo metu pareiškėjo pajamas, akivaizdu, jog kreditoriams taip pat galėtų būti skirta tam tikra pinigų suma finansinių įsipareigojimų dengimui. Todėl teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjo prašomą būtiniausiems jos poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, pareiškėjų kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas turi nepilnametį vaiką – sūnų A. S., gimusį 2000 m., tačiau sūnui šiais metais sukanka 18 metų. Atsižvelgiant į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 325 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
I. M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.
Paskirti M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi UAB „Skolvalda“, j. a. k. 125778138, S. M. g. 21-10, Vilnius, asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-JA155.
Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą, kurią bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 325 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį M. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.