Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB „Swedbank“ ieškinys teisme buvo priimtas (2010-12-02), išsiųstas atsakovui atsiliepimui pateikti. Atsakovui P. S. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui išsiųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su pašto atžyma „išvyko“. Dėl šios priežasties teismo 2010-12-23 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, nurodant pagal CK 2.16 ir 2.17 straipsnių nustatytas taisykles atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą bei pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas 2011-01-17 gavo ieškovo AB „Swedbank“ prašymą, kuriame nurodė, atsakovas nevykdė pareigos informuoti ieškovą apie adreso pasikeitimą bei deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, kad ėmėsi visų prieinamų priemonių atsakovo adresui sužinoti. Atsakovo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atsakovui pareiškė pagal šią paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).

Iš ieškovo prašymo matyti, kad ieškovas nustatytu terminu trūkumų nepašalino, t.y. nenurodė pagal CK 2.16 ir 2.17 straipsnių nustatytas taisykles atsakovo P. S. gyvenamosios vietos bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas taip pat buvo įpareigotas, jeigu jam nežinoma atsakovo faktinė gyvenamoji vieta – pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (pvz., kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena), taip pat įrodymus, kad paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta ar jo turto buvimo vieta yra Vilniaus rajone, tačiau jis to nepadarė.

Nors ieškovas, šalindamas trūkumus, savo procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovui registruotu paštu siųstas pranešimas deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl to neaišku, nei kada šis laiškas atsakovui buvo siųstas ir ar jis iš vis buvo siųstas minėtu adresu ir įteiktas adresatui. Juo labiau, kad minėtu adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai, kaip nurodyta teismo 2010-12-23 nutartyje, grąžinti neįteikti, su pašto darbuotojų žyma „Išvyko“. Taigi, minėtu adresu atsakovas šiuo metu (ieškinio pateikimo metu) tikrai negyvena (negyveno).

Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas adresu Peteliškių g. 12 – 63, Vilniuje, gyvena ar negyvena.

Taip pat ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta ar jo turto buvimo vieta yra Vilniaus rajone. Tai, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo išvadai, jog paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta yra būtent šiuo adresu. Šiuo atveju yra svarbūs ir paties atsakovo vieši pareiškimai apie jo gyvenamąją vietą. Iš byloje esančios 2007-06-12 Ego kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 03-002095-EG (b.l. 5 - 6) matyti, kad atsakovas yra nurodęs savo gyvenamosios vietos ir susirašinėjimo adresą (duomenys neskelbtini). Šis jo pareiškimas yra padarytas vėliau, nei atsakovo gyvenamosios vietos duomenys nustatyti Gyventojų registro tarnyboje, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad net ir paaiškėjus, jog atsakovas negyvena adresu (duomenys neskelbtini), sprendžiant klausimą, kuri yra paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta, akivaizdu, kad pagal šiuo metu teismui pateiktus duomenis, atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta nėra Vilniaus r., ji būtų adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas patenka į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo veiklos teritoriją. Nors asmenį, kurio faktinė gyvenamoji vieta pasikeičia, teisės aktai įpareigoja deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau jam šios pareigos nevykdant, CPK 30 str. 1 d. taikymo prasme nėra pagrindo laikyti, kad jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra būtent Gyventojų registro tarnyboje nurodytas adresas. Taip pat ir tai, kad atsakovas būdamas sutartiniuose santykiuose su ieškovu jo laiku neinformavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, neeliminuoja ieškovo pareigos kreipiantis į teismą ieškinyje nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą (CPK 135 str. 1 d., 111 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-08 konsultacijoje Nr. A3-103 (Teismų praktika Nr. 21, 275 – 276 psl.) yra nurodęs, kad per teismo nustatytą terminą ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų ir pagal CK 2.16, 2.17 straipsnių taisykles nenurodžius atsakovo gyvenamosios vietos, ieškinio pareiškimas turi būti paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį palikti nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 11 p., 2 d.). Ieškovui išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka pagal atsakovo faktinę gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str., 297 str. 2 d.). Jeigu atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, tai ieškinys gali būti pareiškiamas pagal paskutinę atsakovo žinomą gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)), t.y. Vilniaus m. 3 apylinkės teismui, ar pagal jo turto buvimo vietą (CPK 30 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 – 291 str., 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., teisėjas

nutarė:

Ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui P. S. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 d. nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.