Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-18 · Civilinė byla Nr. e2-14747-1067/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
e2-14747-1067/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
UAB „Advesa“
Kategorijos
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-14747-1067/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12128-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.4.; 3.4.1.11.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Justė Visakavičienė,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei UAB „Advesa“ dėl sumokėtos kainos už negautą prekę priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 248,64 Eur sumokėtos kainos už negautą prekę, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, būdama vartotoja, 2017 m. gegužės 16 d. su atsakove UAB „Advesa“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovės internetinėje parduotuvėje www.allparts.lt už prekę sumokėdama visą kainą 248,64 Eur (įskaitant pristatymo kaštus). Vis dėlto ieškovė prekės negavo, nors atsakovė gavo visą prekės kainą bei užmokestį už jos pristatymą, todėl atsakovė laikytina pažeidusi pirkimo – pardavimo sutartį. 2017-05-24 ieškovė, įžvelgdama sukčiavimo požymius su pareiškimu kreipėsi į policiją, tačiau policija nurodė, jog tarp šalių susiklostė civilinio pobūdžio santykiai ir ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovė per savo teisinius atstovus kreipėsi į atsakovę su reikalavimu, kuriuo nurodė, jog sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį nutraukia, ir pareikalavo grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Į šiuos ieškovės veiksmus atsakovė nesureagavo. Duomenų, kad už sumokėta prekę atsakovė būtų grąžinusi ieškovei pinigus, byloje nėra.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tarp vartotojo, perkančio daiktą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir verslininko, profesionaliai besiverčiančio ūkine komercine veikla, sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnis, 6.350 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė profesionaliai verčiasi prekyba (Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 3 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Taigi tarp šalių yra susiklostę vartojimo prikimo – pardavimo teisiniai santykiai, šiems teisiniams santykiams taikomi Civilinio kodekso, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus (Civilinio kodekso 6.228 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnis).

Civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus (vartojimo sutartis – tai sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33).

Vartotojas disponuoja Civilinio kodekso 6.359 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti, arba parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, nes nustatytu terminu ieškovei nepristatė prekės, už kurią ieškovė buvo sumokėjusi (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 248,64 Eur ieškovės sumokėtos kainos už negautą prekę.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 259, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Advesa“ 248,64 Eur ieškovės sumokėtos kainos už negautą prekę, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 256,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. S..

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Justė Visakavičienė