Kauno apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.3; 34.4.8;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.vasario 25 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovės atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei, atsakovei V. V., jos atstovui advokatui Linui Šarkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-155-540/2009 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams V. V. ir V. L. bei trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.), o taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai jas pritaikė (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.), dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2, 3, 4 punktus, kadangi priėmė nemotyvuotą sprendimą, laikė nustatytomis aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai įvertino įrodymus, neargumentavo, kodėl atmetė įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas (CPK 329 str. 2 d., 4 p.), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ginčo testamentas sudarytas ir pasirašytas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, jo turinys neatitinka tikrovės, ir notarės R. S. negalėjo būti patvirtintas, kadangi, atlikdama notarinius veiksmus, ji pažeidė Notariato įstatymą bei CK normas. Teismas, pažeisdamas CPK 176, 177 str. 1 ir 2 d. d. ir 185 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, o taip pat CPK 270 str. 4 d., visiškai neanalizavo testatoriaus V. L. testamento turinio atitikimo jo sudarymo aplinkybėms ir sąlygoms, todėl neteisingai laikė nustatytomis aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos.

Dėl testamento sudarymo ir pasirašymo teisėtumo

Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 str., 185 str.), visiškai neanalizavo liudytojų V. R., I. Ž., M. L. parodymų, o taip pat atsakovų V. V., V. L. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimų, todėl visiškai ignoravo esančius prieštaravimus tarp minėtų liudytojų, atsakovės V. V. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimų dėl 2006 11 14 testatoriaus V. L. testamento sudarymo aplinkybių ir sąlygų. Nei vienas iš liudytojų ir atsakovų, išskyrus notarę R. S., nepatvirtino, jog sudarant testamentą iš patalpos buvo pašalinta atsakovė V. V., kuri, beje, pati parodė, jog dalyvavo sudarant testamentą. Taip pat nei vienas iš išvardintų asmenų nepatvirtino, jog testatorius V. L. išreiškė valią, kad testamentas būtų sudarytas ir patvirtintas dalyvaujant liudytojams, įpėdinei V. V.. Tačiau visi minėti liudytojai, t.y. V. R., L Ž., M. L. bei atsakovė V. V. teisme patvirtino, jog notarė R. S. patvirtino testatoriaus V. L. testamentą, kuris buvo sudarytas jiems visiems bei pagal atsakovo V. L. paaiškinimus ir jo žmonai dalyvaujant ir būnant vienoje patalpoje su testatoriumi, dėl ko jo testamento turinys buvo jiems visiems žinomas. Niekas iš išvardintų asmenų nepatvirtino, jog testatorius V. L. asmeniškai prašė V. R., jog šis už jį pasirašytų testamentą. Pats liudytojas V. R. pareiškė, jog testatorius jo neprašė, kad pasirašytų testamentą, bet prieš dvi dienas jo prašė atsakovės V. V. dukra Erika. Tokiu būdu darytina išvada, jog 2006 11 14 notarė R. S. patvirtino V. L. testamentą, kuris buvo sudarytas dalyvaujant įpėdinei atsakovei V. V. bei liudytojams V. R., I. Ž., M. L., atsakovo V. L. žmonai nesant testatoriaus prašymui dėl šių asmenų dalyvavimo jam sudarant testamentą, bei kuris buvo už jį pasirašytas kito asmens, nesant testatoriaus prašymo.

Padaręs klaidingą išvadą, teismas neatsižvelgė į CK 5.28 str. 3 d., pagal kurią informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali, bei Notariato įstatymo 14 str. 1 d. ir 6 d., pagal kurias notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, ir tik sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Taigi notarė R. S. neužtikrino atliekamo su testatoriumi V. L. notarinio veiksmo slaptumo, nes sudarant ir pasirašant testamentą nesant testatoriaus sutikimo dalyvavo atsakovė V. V., atsakovo V. L. žmona, bei liudytojai V. R., I. Ž., M. L., kas galėjo įtakoti ir paskatinti testatorių neišreikšti savo tikrosios valios. Kad testatorius neprašė liudytojų V. R., L Ž., M. L., atsakovės V. V., atsakovo V. L. žmonos dalyvavimo sudarant ir tvirtinant testamentą, patvirtina ta aplinkybė, jog ginčo testamento tekste nėra užrašo, jog testatorius V. L. prašė sudaryti ir patvirtinti testamentą dalyvaujant liudytojams. Taip pat testamento tekste nėra užrašo, kad visi šie paminėti asmenys dalyvavo sudarant ir patvirtinant testamentą, nėra jų visų parašų notaro patvirtintame testamente, o tai neatitinka tikrovės. Esantis testamente užrašas, kad testamentas pasirašytas, dalyvaujant liudytojams M. L. ir I. Ž. taip pat neatitinka tikrovės, kadangi šie liudytojai dalyvavo ir testatoriui sudarant testamentą.

Nors ginčo testamento turinyje nėra užrašyta, jog sudarant ir pasirašant testamentą dalyvavo testatoriaus įpėdinė atsakovė V. V., bei netiesiogiai (per savo žmoną) dalyvavo kitas įpėdinis atsakovas V. L., kurių naudai buvo surašytas testamentas, ši aplinkybė byloje neabejotinai įrodyta anksčiau paminėtų liudytojų bei atsakovų parodymais ir paaiškinimais. Akivaizdu, jog testamentas sudarytas, pažeidžiant Notariato įstatymo 47 str. 4 d., kuri imperatyviai nurodo, jog liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai. Darydamas klaidingą išvadą, jog testamentas sudarytas ir pasirašytas tinkamai, teismas neteisingai įvertino įrodymus, kuo pažeidė CPK 185 str., bei nesivadovavo Notariato įstatymo 47 str. 4 d., nors privalėjo tai padaryti.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog notarė R. S. neturėjo teisės patvirtinti ginčo testamento, kadangi toks patvirtinimas pažeidžia Notariato įstatymo 48 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas normas, pagal kurias notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus; testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.

Už testatorių V. L. pasirašė liudytojas V. R. dalyvaujant liudytojoms I. Ž., M. L.. Teismas klaidingai laikė, jog ginčo testamentas sudarytas ir pasirašytas tinkamai, kadangi neteisingai aiškino ir taikė CK 5. 28 str. 3 d. ir 5.29 str., o taip pat Notariato įstatymo 47 str. 1 d., o taip pat 32 str. 2 d. Sutinkamai su CK 5.28 str. 3, 6 d. testamentą pasirašo pats testatorius notaro ar kitų pareigūnų, turinčių teisę tvirtinti testamentus, akivaizdoje. Taigi, testatoriaus parašas yra vienas iš svarbiausių testamento rekvizitų, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamos palikėjo valios pareiškimą. Iš šios taisyklės numatyta išimtis - CK 5.29 str., pagal kurį nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Panašiai tokią situaciją reguliuoja ir Notariato įstatymo 47 str. 1 d., o taip pat 32 str. 2 d. Sistemiškai aiškinant CK 5.29 str., o taip pat Notariato įstatymo 47 str. 1 d., o taip pat 32 str. 2 d. darytina išvada, jog kitas asmuo gali pasirašyti už įpėdinį tik esant tokioms sąlygoms: 1) asmuo pats negali pasirašyti dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių, išskyrus neveiksnumą; 2) asmuo turi paprašyti pasirašyti už jį kitą asmenį; 3) kitas asmuo pasirašo ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento.

Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., neteisingai įvertindamas jau minėtus liudytojų V. R. (b.l. 73-74) bei I. Ž. (b.l. 75-76), M. L. (b.1.74-75) parodymus, atsakovės V. V. paaiškinimus (b.l. 67-69), ginčo testamento tekstą, ignoravo teisme nustatytą labai svarbią anksčiau minėtą faktinę aplinkybę, jog testatorius V. L. V. R. neprašė už jį pasirašyti testamento. V. R. nurodė, kad prieš dvi dienas tai prašė padaryti V. dukra E., o 2006 11 14 pasirašyti už testatorių nurodė notarė R. S., (b.l. b.l. 73-74). Be to, V. R. tvirtina nežinojęs, kodėl testatorius pats negali pasirašyti, ir testamente, pasirašęs už testatorių, pats kartu nenurodė priežasties, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento, nors to reikalauja CK 5.29 str. ir Notariato įstatymo 32 str. 2 d. Darytina išvada, jog ginčo testamentą pasirašė netinkamas asmuo, notarė R. S. neturėjo teisės tvirtinti tokio testamento, o tai reiškia, jog ginčo testamentas nepasirašytas ir negali būti pripažintas galiojančiu. Teismas padarė priešingą išvadą, kadangi neteisingai aiškino ir taikė CK 5. 29 str. bei netaikė Notariato įstatymo 32 str. 2 d.

Dėl negalėjimo pasirašyti testamentą

Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 176, 177 str. 1, 2, 4, 180 str., 185, 218 str.), visiškai nenustatinėjo svarbios faktinės aplinkybės, ar 2006 11 14 sudarant testamentą testatorius V. L. tikrai dėl regėjimo, amžiaus bei sveikatos būklės negalėjo pats pasirašyti ginčo testamento, o visiškai nepagrįstai laikė nustatyta, jog šią aplinkybę nustatė notarė R. S.. Tokia teismo išvada visiškai prieštarauja esantiems byloje įrodymams. Teismas rėmėsi pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados prieštaringu 3 punktu „komisija daro prielaidinę išvadą, kad tiriamasis galėjo gebėti suprasti, skaityti, pasirašyti testamentą, tačiau negalėjo pasirašyti dėl sutrikusio regėjimo". Ekspertų komisija peržengė savo kompetencijos ribą, duodami išvadą apie testatoriaus V. L. regėjimo būklę testamento surašymo dieną, kadangi į komisijos sudėtį įtrauktos ir ekspertizę atliko tik psichiatrės ekspertės V. M., J. R. ir S. Š., neturinčios akių gydytojo kompetencijos. Be to testatoriaus medicininiuose dokumentuose duomenų apie testatoriaus regėjimo būklę nėra. Vienintelis šaltinis, kuriuo remiantis buvo padaryta išvada - tai iš šios civilinės bylos atsakovo V. L. paaiškinimai, jog tėvas silpnai matė, kuo ir rėmėsi komisija savo išvadoje. Be to byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po patirto insulto testatoriui V. L. buvo paraližuota kairė pusė, o dešinę pusę jis valdė, pats atsisėsdavo, galėjo naudotis kėde, valgė šaukštu ir šakute, jo būklė buvo stabili. 2006 11 14 susirinkę dėl testamento sudarymo liudytojai V. R., I. Ž., M. L., atsakovė V. V. bei notarė R. S. tvirtina, jog testatorius buvo sąmoningas, sėdėjo, o I. Ž. parodymais, atrodė labai sveikai, juokavo, todėl tvirtinti, jog testamento surašymo dieną pas testatorių buvo kažkokių tai priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti pats testamento, nėra pagrindo, nes tam nėra kokių nors objektyvių įrodymų. Be to testamente parašyta bendro pobūdžio priežastis - liga, dėl kurios testatorius negali pasirašyti testamento pats, tačiau konkreti priežastis nenurodyta, o privalėjusiam ją nurodyti už testatorių pasirašiusiam V. R., ši priežastis buvo nežinoma, todėl jis jos ir neįrašė. Dėl šios priežasties teismo išvada, jog tvirtinant testamentą notarė R. S. nustatė faktinę aplinkybę, dėl kurios testatorius negalėjo pasirašyti testamento (amžius, liga, sveikatos būklė), nepagrįsta, nemotyvuota, prieštarauja esantiems byloje įrodymams, kadangi padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles (CPK 185 str.).

Dėl V. L. testamentinio veiksnumo

Teismas nepagrįstai pripažino, jog testatorius V. L. turėjo testamentinį veiksnumą. Šiai išvadai pagrįsti teismas suteikė prioritetinę reikšmę prieštaringai pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadai bei suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymams bei atsakovų paaiškinimams. Ekspertizės išvada negali būti laikoma tiesioginiu įrodymu dėl to, jog išvada, kad testatorius galėjo gebėti suprasti, skaityti, pasirašyti testamentą, yra prielaidinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog „Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai“. Teismas, gavęs prielaidinę eksperto išvadą, turėjo vadovautis, bet nesivadovavo CPK 179 str. ir pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Teismas to nepadarė. Atvirkščiai, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ir jos atstovo prašymą apklausti liudytoją V. S. (b.1.65-66), prijungti prie bylos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, apklausti liudytoją A. N. bei paskirti teismo medicininę ekspertizę dėl testatoriaus regėjimo (b.l. 139-140). Be to, teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, laikė įrodymu su šia byla visiškai nesusijusį 2006 07 13 testatoriaus sudarytą įgaliojimą (b.l. 98), neva patvirtinantį testatoriaus apsunkintą galimybę pasirašyti, nors pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, jog „Pakaunės PSPC asmens sveikatos istorijoje yra 2006 06 28 yra įrašas, kad „ligonis rastas lovoje, tačiau gali atsikelti, kairės pusės galūnių judesiai sutrikę, tačiau galūnes dešinę koją ir ranką valdo gerai, paruoštą susmulkintą maistą gali valgyti pats, su pagalba gali naudotis tualeto kėde" (b.l. 122).

Dėl testatoriaus psichinės būklės

Teismas nepagrįstai laikė, jog testatorius testamento sudarymo dieną turėjo testamentinį veiksnumą. Teismas šališkai vertino esančius byloje įrodymus, kadangi visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovės R. S. parodymų (b.1.66-67), apie tai, kad 2006 metais tėvo suvokimas blogėjo, testamento sudarymo dieną testatorius nesuvokė aplinkos, nusišnekėdavo, norėjo eiti į darbą, nors nedirbo, nesiorientavo aplinkoje ir pan. Teismas visiškai ignoravo pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aprašomoje dalyje padarytą 2006 01 26 įrašą medicinos dokumentuose, kad 2006 01 26 gydytojas iškviestas į namus, tiriamasis neorientuotas laike, savyje, naktį nemiega. Diagnozė: kraujagyslinė demencija, nukreiptas psichiatro konsultacijai. Daugiau duomenų apie šį epizodą nėra (b.l. 121-123). Ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog demencijos požymių pas testatorių buvo ir savaime jie neišnyko. Tai, jog jis nebuvo pristatytas psichiatro konsultacijai, nereiškia, jog tokių epizodų pas testatorių negalėjo būti daugiau ar nuolatinai. Ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodyta, jog 2006 05 30 – 2006 06 09 testatorius buvo gydomas po insulto, ir jam buvo konstatuotas likęs tam tikras suvokimo deficitas. Gydytojai neurologai A. G. ir A. Z. parodė, kad testatorius buvo gydomas nuo neurologinės ligos, o psichikos tyrimas jam nebuvo atliktas. Be to, gydytoja A. Z. paaiškino, jog suvokimo deficitas pas tokius ligonius atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų, kuomet ji tai gerėja, tai blogėja, gali pablogėti per vieną dieną. Tą patį parodė ir gydytoja psichiatrė A. A., kuri buvo 2006 06 28 gydytojų komisijoje namuose apžiūrint testatorių V. L. dėl nuolatinės priežiūros pažymos. Demencijos nekonstatavo, tačiau išsamesnio tyrimo pas psichiatrą testatoriui atlikta nebuvo (b.l. 109). Be to, liudytojas V. D. parodė, kad testatorius kalbėjo ir rišliai ir nerišliai, jam buvo leidžiami vaistai, būdavo, kad neatpažindavo žmones (b.l.76).

Visos šios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog testatorius testamento pasirašymo dieną galėjo būti tokios būsenos, kuomet nesuvokė atliekamų su juo notarinių veiksmų esmės ir prasmės ir neišreikšti dėl to savo tikrosios valios.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytą V. L. testamentą, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – apeliacinį skundą atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad nenustatyta, jog testatorius V. L. buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, taigi testatorius suprato testamento reikšmę ir jo turinį bei testamentas buvo pasirašytas kito asmens esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo, todėl testamento pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti nėra pagrindo.

Tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra visiškai pagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, turėjo pagrindą pripažinti, kad byloje nėra pateikta duomenų apie V. L. psichinę būseną, kuri būtų ribojusi jo gebėjimą išreikšti savo valią, pilnai suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti testamento sudarymo metu. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi Teismo psichiatrijos pomirtinės ekspertizės, atliktos 2009 01 13 – 2009 03 23, akte nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas sprendime kažkodėl nurodė, kad nenuginčijus pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto ir teismui nekilus abejonių dėl akto teisėtumo, teismas vadovaujasi minėtu aktu. Ekspertų išvados yra neprivalomos teismui, jų nuginčyti byloje dalyvaujantys asmenys taip pat neprivalo. Tokias išvadas teismas vertina kaip ir kitus įrodymus. Šioje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti ekspertų padarytoms išvadoms, kad nėra duomenų apie tai, jog testamento sudarymo metu 2006 m. lapkričio 14 d. V. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, o patirtas išeminis insultas ir medikų konstatuotas suvokimo deficitas, bendra sveikatos būklė ir vartojami vaistai negalėjo įtakoti jo valią.

Nepagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino, kad testatorius V. L. sudarant testamentą aiškiai išreiškė savo valią, suprato testamento reikšmę ir jo turinį, ir kad testamentas buvo pasirašytas kito asmens esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo.

Pagrįstai ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 str., 185 str.), visiškai neanalizavo liudytojų V. R., I. Ž., M. L. parodymų, o taip pat atsakovų V. V., V. L. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimų, todėl visiškai ignoravo esančius prieštaravimus tarp minėtų liudytojų, atsakovės V. V. ir trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimų dėl 2006 11 14 testatoriaus V. L. testamento sudarymo aplinkybių ir sąlygų.

Nei vienas iš liudytojų ir atsakovų, išskyrus tretįjį asmenį notarę R. S., nepatvirtino, jog sudarant testamentą iš patalpos buvo pašalinta atsakovė V. V., kuri ir pati parodė, jog dalyvavo sudarant testamentą. Taigi netikėti pačios atsakovės V. V. paaiškinimu apie jos dalyvavimą sudarant testamentą, nėra pagrindo. Tai prieštaravo Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Tai, kad sudarant testamentą be testatoriaus prašymo dalyvavo atsakovė V. V., kuri pagal liudytojos I. Ž. parodymus visą laiką sėdėjo prie tėvo, t.y. testatoriaus, leidžia vertinti, kad testatoriui galėjo būti daromas poveikis. Tokio vertinimo tikimybę padidina dar ir tai, kad liudytojas V. R. netgi negalėjo nurodyti, kas sakė testamento turinį.

Abejonių apie aiškiai išreikštą testatoriaus valią, kam jis nori palikti turtą, teisėjų kolegijos nuomone, kelia ir ta aplinkybė, kad tik atsakovė V. V. ir testamentą tvirtinusi notarė R. S. nurodė, jog testatorius motyvuotai paaiškino, kodėl turtą palieka tik dviem vaikams. Liudytojai V. R., I. Ž. ir M. L. to nepatvirtino.

Notariato įstatymo 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad notaras gali tvirtinti testamentus dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo testatorius. Kad tokį prašymą būtų išreiškęs pats testatorius, byloje įrodymų taip pat nėra.

Taip pat nei vienas iš testamento sudarymo metu ir vietoje buvęs asmuo nepatvirtino, jog testatorius V. L. išreiškė valią, kad jo testamentą pasirašytų V. R., nors tai ir nurodyta pačiame testamente. V. R., apklaustas bylos nagrinėjimo metu liudytoju, nurodė (b.l.73-74), kad testamento pasirašyti V. L. jo neprašė, tą padaryti jam nurodė notarė. CK 5.29 straipsnis numato, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą už jį gali pasirašyti notaro ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. V. R. priežasties, dėl ko nepasirašė testatorius nenurodė, dar daugiau, teisme paaiškino, jog jis net negali vertinti, ar V. L. galėjo pasirašyti. Nors testatoriaus negalėjimo pasirašyti priežastį turėjo nurodyti pasirašantis už testatorių asmuo, kaip matyti iš paties testamento (b.l.6) tai buvo padaryta iš anksto, notarei parengus testamento blanką, nesuprantama dėl kokių priežasčių įvertinus, kad testatorius būtent dėl ligos negalės pasirašyti.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog testatorius testamento pasirašymo dieną V. L. galėjo ir nesuvokti atliekamų su juo notarinių veiksmų, atliekamų be jo prašymų bei valios, esmės ir prasmės, o dėl to ir neišreikšti savo tikrosios valios. Kada testatorius nepaveda, kad testamentą už jį pasirašytų kitas asmuo, o šis pasirašo sandorį, būdamas pakviestas kito asmens iniciatyva ir ne testatoriaus prašymu, tai toks testamentas kaip vienašalis sandoris pripažintinas nepasirašytu ir negali būti notaro tvirtinamas, o patvirtintas tampa niekiniu ir negalioja nuo patvirtinimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.29 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.

Priimant naują sprendimą, ieškinį patenkinant, ieškovei iš atsakovų priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.(CPK 93 ir 98 str.).

Iš atsakovų valstybei priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 83,75 Lt pašto išlaidos, taip pat 131 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio teismas neįpareigojo ieškovę sumokėti paduodant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytą V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Kauno rajono I-ojo notarų biuro notarės, R. S.; notarinio registro Nr.2-12686.

Priteisti iš atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1550 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 107,74 Lt (vieną šimtą septynis litus ir 74 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300)).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.