Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1013-129/2008 pagal pareiškėjos K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., J. L., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl atskyrimo nuo tėvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos K. G. atskirasis skundas tenkinamas.

Civilinis procesinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyvendinti subjektines procesines teises ir pareigas bei pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 str. 1 d.). Veiksnumas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas privalo atsisakyti priimti neveiksnaus asmens ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 7 p.), tačiau jei ieškinys vis dėlto buvo priimtas, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu ( CPK 296 str. 1 d. 2 p.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. rezoliucija priėmęs K. G. pareiškimą nagrinėti, išsiuntęs jo nuorašus dalyvaujantiems byloje asmenims, gavęs suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, neskyrė bylos nagrinėti teismo posėdyje, pasirengimo nagrinėti bylą metu rašytinio proceso tvarka 2009 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškimą dėl atskyrimo nuo tėvo, rūpybos nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo paliko nenagrinėtu. Nurodė, jog, remiantis LR CPK 296 str. 1 d. 2 p., pareiškimas buvo paduotas fizinio asmens, neturinčio visiško civilinio veiksnumo, todėl K. G. negalėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių apgynimo. Byloje nustatyta, jog pareiškėja K. G. yra gimusi 1994 m. birželio 4 d., todėl turinti dalinį veiksnumą, numatytą LR CK 2.8 str. Nepilnamečiai, sulaukę 14 metų, įgyja dalinį veiksnumą, patys atsako pagal savo sutartines prievoles (CK 2.8 str.), todėl nepilnamečiai procesine prasme veiksnūs tiek, kiek jie turi materialųjį veiksnumą materialiuosiuose teisiniuose santykiuose, iš kurių kilo ginčas. Jei į teismą kreipiasi ribotai veiksnus asmuo (nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų), teismas kiekvienu tokiu atveju turi išsiaiškinti, ar ginčas susijęs su tokio asmens teisėmis, kurios yra apribotos, galbūt toks asmuo materialiųjų teisinių santykių, kurie buvo pagrindas kilti ginčui, atžvilgiu yra veiksnus, tuomet jis yra veiksnus ir procesiniu teisiniu atžvilgiu ir byla turi būti nagrinėjama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, remiantis LR CK 3.182 str. 1 d., prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, prokuroras, todėl nepilnametės pateiktą pareiškimą teismui traktavo kaip netinkamą būdą savo teisės kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, veikti savo iniciatyva, priimdamas sprendimus privalo pirmiausiai prioritetiškai siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus. Subjektai, numatyti LR CK 3.182 str. 1 d., negynė nepilnametės K. G. teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi, todėl K. G. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl tėvo atribojimo bei gyvenamosios vietos, rūpybos nustatymo su močiute savo iniciatyva. Teismas, vadovaujantis vaiko interesų apsaugos prioriteto principu bei būdamas šeimos bylose aktyvus, gali kreiptis į atitinkamą instituciją dėl atstovo paskyrimo nepilnamečiui, turinčiam ribotą veiksnumą ir neturinčiam įstatyminio atstovo byloje (CPK 40 str. 1 d.), taip pat savo iniciatyva gali įtraukti kompetetingą subjektą dalyvauti byloje nepilnamečio pusėje, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kuri gali dalyvauti byloje suinteresuotuoju asmeniu ir aktyviai ginti vaiko interesus. Tai, kad nepilnamečio vaiko, turinčio ribotą veiksnumą, teisė kreiptis į teismą nėra apribota, įtvirtina LR CK 3.164 str. 2 d.: „ jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucija, o nuo keturiolikos metų - ir į teismą“. Pirmosios instancijos teismas, užuot savo iniciatyva šalinęs pareiškimo trūkumus ir užtikrindamas galimybę pareiškėjai ginti pažeistas teises, numatytas JTO Vaiko teisių konvencijoje, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, itin formaliai vertino subjektų grupę, galinčių pateikti prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, bei K. G. galimybę kreiptis į teismą dėl teisėtų interesų gynimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjos interesus byloje atstovauja advokatas, paskirtas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2008-01-09 Nr. (1.7)-S-1982-08, kuris turi užtikrinti pilnavertį nepilnametės pareiškėjos interesų atstovavimą procese. Ribotas asmens veiksnumas neturi būti suvokiamas kaip kliūtis tokiam asmeniui ginti savo teises teisme, tokiu būdu jis būtų diskriminuojamas kitų subjektų atžvilgiu. Kai įstatymo įgalioti subjektai nesikreipia į teismą dėl nepilnamečio asmens teisių gynimo, remiantis CK 3.164 str. 2 d., jis pats, turėdamas tinkamą CPK prasme atstovą, gali įgyvendinti teises civiliniame procese. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartis yra nepagrįsta, formali, užkertanti kelią pareiškėjai K. G. ginti savo teises teisme, todėl naikinama, o jos atskirasis skundas tenkinamas, civilinė byla grąžinama toliau pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.