Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-09-21 · Administracinė byla Nr. eI2-3976-554/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-21Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
eI2-3976-554/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00700-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas
G. L.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-3976-554/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00700-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 24.7;(S)25.2; 25.8; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,nedalyvaujant pareiškėjui G. L.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 26 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R1-34(AG1-27/12-2020) dalyje, kuria skundas patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. L. skundą atmesti visiškai.

Atsakovas skunde nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) priėmė sprendimą Nr. 21R1-34 (AG1-27/12-2020) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 153076 (toliau – ir Sprendimas Nr. 153076) dalyje dėl kompensacijos neskyrimo G. L. už 2019 m. gruodžio mėn.; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 62-16-8 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta neskirti kompensacijos G. L. už 2019 gruodžio mėn.; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal G. L. 2020 m. sausio 2 d. prašymą. Likusioje dalyje skundą nusprendė atmesti.

Atsakovas pabrėžė, kad Komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Nurodė, kad 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko, nepatekusio į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją (toliau – ir Kompensacija) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. Sprendimu Nr. 153076 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui Kompensacijos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. vasario 3 d. Socialinės paramos skyrius raštu Nr. 62-18-21, kuriame nurodytas teisinis pagrindas, sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. Taip pat nurodyta, jog priimant sprendimą buvo atsižvelgta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. 35-20-32 pateiktą informaciją, kuri patvirtinta, jog pareiškėjo sūnus yra nepatekęs į vieną pageidaujamą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 2019 m. birželio 17 d., o į kitą laukiantis eilėje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog teisę į Kompensaciją įgis tada, kai pareiškėjo sūnus bus nepatekęs 6 mėnesius į abi pageidaujamas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Akcentavo, kad mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-553 (toliau – Aprašas) (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 2 punktas numatė, jog šiuo aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti vaikų ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose prieinamumą, sudarant galimybę vaikus, nepatekusius į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose. Aprašo 4 punktas numatė, jog Kompensacija skiriama ir išmokama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigą, tėvų (globėjų), kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos yra deklaruota Kauno mieste. Aprašo 5 punktas reglamentavo, jog Kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama Kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti. 2019 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Aktualios redakcijos Aprašo 5 punktas reglamentuoja, jog Kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abeju švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Aprašo 7 punkte numatyta, jog Kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama Kompensacija, turėjo teisę ją gauti. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog Kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama Kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.

Pažymėjo, jog naujos redakcijos Aprašo įsigaliojimo vėlesnė data buvo numatyta siekiant Kauno miesto gyventojus ir kitus asmenis iš anksto informuoti apie naujų nuostatų įsigaliojimą. Aprašo pakeitimai yra paskelbti Teisės aktų registre, todėl apie jų priėmimą pareiškėjas galėjo žinoti ir jokie pareiškėjo lūkesčiai, kad jis ir nuo 2020 m. sausio 1 d. galės kreiptis dėl Kompensacijos skyrimo, negalėjo susiformuoti. Be to, apie pasikeitusią Kompensacijų mokėjimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas asmeniškai, žinutėje atkreipiant dėmesį, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi privačių darželių kompensavimo tvarka, bei nurodant internetinės svetainės adresą, telefono numerį ir kt. kontaktinius duomenis, jeigu pareiškėjui iškiltų neaiškumų dėl Kompensacijų gavimo tvarkos.

Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją jau galiojant naujos redakcijos Aprašo nuostatoms, todėl privalėjo atitikti prašymo pateikimo dieną galiojančias Aprašo nuostatas. Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis ankščiau, t. y. iki naujos redakcijos Aprašo įsigaliojimo dienos (2020 m. sausio 1 d.), tačiau nesikreipė. Taigi, savo teisės laiku ir tinkamai nerealizavo. Atsakovas vadovavosi pareiškėjo prašymo padavimo ir atsakovo sprendimo priėmimo momentu galiojančio Aprašo nuostatomis, kadangi senos redakcijos Aprašo galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., juo vadovautis nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Pabrėžė, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į teisės akto leidėjo valią ir ginčą reglamentuojančias teisės normas aiškino pažodžiui. Akivaizdu, jog teisės akto, dėl kurio taikymo yra kilęs ginčas, leidėjo valia buvo mažinti gyventojų piktnaudžiavimą Kompensacijų gavimo atžvilgiu ir tuo tikslu griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. siaurinti subjektų ratą, kompensacijų mokėjimo terminus ir mokamus dydžius, todėl būtų visiškai nelogiška, jeigu siekdamas sumažinti Kompensacijų mokėjimą asmenims leidėjas būtų siekęs mokėti Kompensacijas už praeitą laikotarpį. Priimant teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas aktualios redakcijos Aprašas, ir numatant aiškiai apibrėžtą jo įsigaliojimo datą, jame nėra jokių išlygų ar nuostatų apie Kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, atitinkantiems senos redakcijos Aprašo kriterijus, kurie kreipsis jau galiojant aktualios redakcijos Aprašui. Kompensacijų skyrimo bei mokėjimo nereglamentuoja joks aukštesnės galios teisės aktas, Savivaldybei nėra prievolės kompensuoti tėvams nevalstybines švietimo įstaigas lankančių jų vaikų mokamo mėnesinio mokesčio dalį. Savivaldybė šias lėšas skiria iš savo biudžeto, todėl neabejotinai tik Savivaldybės kompetencija priimti su šių Kompensacijų skyrimu susijusius teisės aktus, apibrėžti subjektų ratą, nustatyti mokėjimo terminus ir kt.

Pareiškėjas G. L. prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 3 d, sprendimo Nr. 21R1-34(AG1-27/12-2020), priimto ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko, nepatekusio į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymo nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-27/12-2020 (toliau – Komisijos byla), b. l. 3–4). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 62-16-8 nusprendė neskirti pareiškėjui Kompensacijos už sūnų laikotarpiu nuo 2019 m gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. (Komisijos byla, b. 1. 16). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 153076 nusprendė neskirti pareiškėjui Kompensacijos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (Komisijos byla, b. l. 7). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 62-18-21 informavo pareiškėją, kad pareiškėjui Kompensacija neskirta, kadangi pareiškėjo sūnus nepatekęs į vieną pageidaujamą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 2019 m. birželio 17 d., į kitą laukiantis eilėje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bei nurodė, kad teisę į Kompensaciją pareiškėjas įgis, kai vaikas bus nepatekęs 6 mėnesius į abi ikimokyklinio ugdymo įstaigas (Komisijos byla, b. l. 5–6).

Kauno miesto savivaldybės lėšų skyrimą tėvams (įtėviams, globėjams), kurių vaikai lanko Savivaldybėje veikiančias švietimo įstaigas (pagal Juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje nurodytą buveinę arba filialą arba faktiškai vykdomos ikimokyklinio ugdymo veiklos vietą), kurios turi teisę vykdyti ikimokyklinio ugdymo programas ir kurių steigėja nėra valstybė ar Savivaldybė, reglamentuoja Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-533. Aprašo 2 punktas (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) numatė, jog šiuo aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti vaikų ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose prieinamumą, sudarant galimybę vaikus, nepatekusius į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose, o Aprašo 4 punktas numatė, jog Kompensacija skiriama ir išmokama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigą, tėvų (globėjų), kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos, yra deklaruota Kauno mieste. Aprašo 5 punktas reglamentavo, jog Kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti. 2019 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 5 punktas reglamentuoja, jog Kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Aprašo 7 punkte numatyta, jog Kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama Kompensacija, turėjo teisę ją gauti. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog Kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.

Atsakovas Sprendimą Nr. 153076 ir Įsakymą, kuriais pareiškėjui neskirta Kompensacija už 2019 m. gruodžio mėnesį, priėmė nustatęs, kad pareiškėjo vaikas neatitinka Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d., 5 punkte numatytos sąlygos Kompensacijai gauti, jog vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Komisija 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21R1-34(AG1-27/12-2020) patenkino pareiškėjo 2020 m. vasario 5 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Sprendimą Nr. 153076 ir Įsakymo dalį, kuria neskiriama kompensacija už 2019 m. gruodžio mėnesį, taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išmokėti kompensaciją, iš dalies – panaikino Sprendimą Nr. 153076 dalyje dėl kompensacijos neskyrimo pareiškėjui už 2019 m. gruodžio mėnesį, panaikino Įsakymo dalį, kuria nuspręsta neskirti kompensacijos pareiškėjui už 2019 m. gruodžio mėnesį, ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. prašymą. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 26–29). Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, atsakovas savo poziciją skunde iš esmės grindžia argumentais, jog pareiškėjas prašymą dėl Kompensacijos skyrimo pateikė jau galiojant naujai Aprašo redakcijai, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos Aprašo redakcijos, kurios jau negaliojo prašymo padavimo metu, nuostatos.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo vaikas 2019 metų gruodžio mėnesį atitiko iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje numatytas sąlygas Kompensacijai gauti. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar pareiškėjas, nepateikęs prašymo dėl Kompensacijos skyrimo kol galiojo minėta Aprašo redakcija, prarado teisę į Kompensaciją.

Aprašas yra normins teisės aktas, kuriam taikomos bendrosios teisės aktų galiojimo laike taisyklės. Pabrėžtina, jog administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja). Vadovaujantis šiuo teisės principu teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą; 2003 m. rugsėjo 30 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016). Tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje, tiek šiuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje numatyta galimybė tėvams kreiptis dėl Kompensacijos skyrimo už praėjusį laikotarpį (Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d. 5 punktas, aktualios redakcijos Aprašo 7 punktas). Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d. 5 punktas reglamentavo, jog kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti. Naujos redakcijos Aprašo 7 punkte numatyta, jog kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti. Be to, iš Aprašo nuostatų matyti, jog tais atvejais, kai kompensacijos prašoma už praėjusį laikotarpį, vertinama, ar tuo laikotarpiu tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo vaikas 2019 m. gruodžio mėnesį atitiko sąlygas kompensacijai gauti, dėl Kompensacijos skyrimo už minėtą mėnesį pareiškėjas turėjo teisę kreiptis po 2019 m. gruodžio 31 d. ir todėl iš pareiškėjo neturėjo būti reikalaujama atitikti sąlygų, kurių privalomumas Apraše buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Taigi, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad materialinis teisinis santykis, pasireiškęs pareiškėjo vaiko nepatekimu į Savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą ir iš to išplaukusiu poreikiu gauti dalies išlaidų Kompensaciją už ugdymą nevalstybinėje įstaigoje, susiklostė būtent 2019 m. gruodžio mėnesį, todėl atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos skyrimo už 2019 m. gruodžio mėnesį, privalėjo remtis 2019 m. gruodžio mėn. galiojusia Aprašo redakcija (ABTĮ 56 str.).

Atsakovas taip pat nurodo, jog Komisija privalėjo atsižvelgti į teisės akto leidėjo valią griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. siaurinti subjektų ratą, Kompensacijų mokėjimo terminus ir mokamus dydžius. Nors nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, jog priimant naujos redakcijos Aprašą buvo siekiama griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, tačiau tai nekeičia ginčo situacijos teisinio vertinimo. Teismas akcentuoja, jog pagal Aprašo nuostatas asmens atitikimas Apraše numatytoms sąlygoms siejamas ne su prašymo pateikimo data, o su aplinkybe, ar laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nėra numatyta, jog prašymai gauti Kompensaciją, pateikti po 2020 m. sausio 1 d., nagrinėjami vadovaujantis naujos redakcijos Aprašo nuostatomis.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas pabrėžia, jog Komisija 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21R1-34 (AG1-27/12-2020) pagrįstai ir teisėtai panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 153076 dalį dėl Kompensacijos neskyrimo pareiškėjui už 2019 m. gruodžio mėn. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 62-16-8 dalį, kuria nuspręsta neskirti Kompensacijos pareiškėjui už 2019 gruodžio mėn. bei pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. prašymą, todėl atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R1-34 (AG1-27/12-2020) palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius