Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokėsi Vilniaus statybininkų rengimo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

2015-01-26 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;2015-11-19 Palangos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. –paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. –paskirta 8mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;2016-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;2016-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., - paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-14 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d.,2016-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė subendrinta su 2016-07-15 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais,2016-10-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendžiu ir 2014-09-14 nutartimi paskirta (subendrinta) 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta A. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu . Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2015-08-18 apie 11:59 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į kirpyklos UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužrakintą tarnybinę patalpą, ir iš ten padėtos darbuotojos T. K. rankinėje esančios piniginės pagrobė 150 eurų grynųjų pinigų, po ko, nešinas pagrobtais pinigais pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą – T. K. priklausantį 150 eurų vertės turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis A. S. teismo posėdyje iš dalies prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus. Paaiškino, kad nesutinka su kaltinime nurodyta pinigų suma. Teigė, kad ėjo iš kiemo, važiavo į kirpyklą. Durys buvo atidarytos, užėjo į kirpyklą, joje nieko nebuvo. Užėjo į patalpas, pasiėmė piniginę ir rado joje 17 eurų su centais. Tuomet pasišalino. Tuos pinigus vėliau išleido maistui. Tai įvyko pernai metais, buvo rytas. Tuo metu jis lankėsi pas močiutę, kuri gyvena Justiniškių g. 31, Vilniuje. Tenai praėjus pro bromą yra kirpykla, norint į ją patekti, reikia pakilti laiptais. Kai jis pateko į kirpyklą, joje buvo dvi moterys, viena sėdėjo ant kėdės, kita lyg tai kirpo. Tarnybinės patalpos durys buvo atidarytos, rankinukas ir piniginė buvo apdėti ant kėdės. Teigė, kad ten buvo du rankinukai, jis pinigus paėmė tik iš vieno jų. Piniginė, kurią paėmė, buvo lyg tai raudona, delno dydžio, pailga. Jis atidarė ją ir iš vieno skyriaus paėmė 10 eurų su centais. Kas dar buvo piniginėje netikrino, buvo atidaręs tik tą vieną skyrelį. Pagalvojo, kad jį išgirdo ir išėjo. Kai Buvo kirpykloje, pamatė patalpos duris atidarytas ir pagalvojo, kad joje galima ką nors pavogto. Per kirpyklą į tas patalpas stengėsi praeiti nepastebėtas. Patalpa nuo įėjimo buvo už 3-4 metrų. Ten, kur buvo rankinė, buvo patalpa ir šalia patalpa, kur viską daro (kerpa ir pan.). Jis suprato, kad ta patalpa, kur buvo rankinė, yra tarnybinė. Piniginėje buvo iki 20 eurų pinigų. Buvo 5 eurų kupiūra ir metaliniai pinigai. Pinigus vogė, nes norėjo valgyti. Tuomet gyveno vienas, mama juo rūpinosi, bet nelabai. Mama nedirba, prižiūri vaikus – sesei 9 mėn., broliui 3 metai, namuose buvo pinigų trūkumas, močiutė irgi pinigų neturėjo. Savo veiksmus vertina blogai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė analogiškas aplinkybes, kurias patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 39, 43-48).

Apklausta kaip nukentėjusioji T. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną 10 val. ryte ji klientei dažė plaukus. Kadangi nebuvo karšto vandens, todėl vaikščiojo jo virinti su arbatinuku. Išgirdo veriantis duris, durų skambutis tuo metu neveikė, todėl jis neskambėjo. Išgirdusi veriantis duris pasižiūrėjo, bet nieko nepastebėjo. Išėjus klientei, atėjo kita klientė. Tada ji nusprendė patikrinti savo telefoną, ar kas nors neskambino. Nuėjusi į tarnybines patalpas pamatė, kad rankinė išversta, piniginė ištraukta. Iš pradžių pagalvojo, kad tai padarė klientė, nes ji buvo nuėjusi į tualetą. Po to galvojo, kad taip negali būti, nes ta klientė gydytoja. Atvažiavus šeimininkė pažiūrėjo vaizdo įrašus ir pasakė, kad matosi, kaip buvo įėjęs vaikinas. Nukentėjusioji pati vaizdo įrašo nematė. Į kirpyklą yra įėjimas, reikia praeiti pro manikiūro stalą, paėjus kairiau yra uždaras poilsio kambarys, kuris rakinamas, bet jos niekada jo nerakino. Kai pamatė išverstą rankinę, nukentėjusioji iš karto patikrino piniginę, nes buvo pasidėjusi sulenktus pinigus atskirai mokesčiams. Buvo 150 eurų 3 kupiūros po 50 eurų. Kai patikrino piniginę, pinigų joje nebuvo, viskas buvo atsegta, buvo likę tik keli smulkūs centai. Prie piniginės buvo ir telefonas, kuris nebuvo paimtas. Prie 150 eurų piniginėje buvo smulkūs metaliniai pinigai, apie 6 eurai, jie nebuvo paimti. Tuo metu poilsio kambario durys buvo atidarytos, nes ji kaitė arbatinį, virino vandenį, todėl vaikščiojo pirmyn ir atgal. Piniginė buvo atsegtoje rankinėje, kuri buvo padėta ant kėdės. Kai ją pamatė, tai rankinė buvo atsegta, o piniginė padėta ant viršaus. Direktorė žiūrėjo vaizdo įrašą ir pasakojo, kad matosi, kaip lenda pro turėklus, o ne lipa laiptais, kaip užeina į saloną, prieina prie manikiūro stalo, apžiūri ir tada į pagalbinę patalpą nueina. To kambario kamera nefiksuoja, labiau į duris kamera nusukta. 150 eurų buvo skirti sumokėti mokesčiams – už telefono, telefono sąskaitą ir už butą. Už butą moka per pusę su mama. Atlyginimą jai išmoka apie 15 d., bet suma būna įvairi, nes priklauso nuo klientų. Šių metų rugpjūtį uždirbo 500 eurų, šį mėnesį uždirbo 250 eurų. Nebuvo piniginėje apie 20 eurų, iš viso piniginėje neturėjo po 10 eurų kupiūrų. Civilinio ieškinio reikalavimo T. K. atsisakė, pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, jai buvo išaiškinto teisinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad byla bus nutraukta šioje dalyje ir nukentėjusioji negalės pareikšti ateityje tapataus ieškinio.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 17).

Iš 2015-08-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. K. kreipėsi į policiją, nurodydama, jog 2015-08-18 nuo 10:50 val. iki 12:15 val. iš piniginės, buvusios UAB „A.“ neužrakintose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavogta 150 eurų grynųjų pinigų. Apklausta kaip liudytoja T. K. paaiškino, kad 2015-08-18 apie 10:50 val. ji dirbo kirpykloje su kliente. Kitų klientų nebuvo. Apie 11:15 val. atėjo kita klientė ir lauke laukiamajame. Apie 12:15 val. jai reikėjo paskambinti ir ji nuėjusi į tarnybines patalpas pamatė, kad prasegta jos rankine ir išversta piniginė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pamatė, kad jame užfiksuota, kaip į kirpyklą užėjo vaikinukas, kuris nebuvo klientas ir jis buvo prie tarnybinių patalpų. Ji jo dirbdama nematė ir net negirdėjo. Piniginėje pasigedo 150 eurų. Kiti daiktai iš piniginės nebuvo paimti. Klientų vagyste neįtaria. Tarnybinės patalpos tuo metu nebuvo užrakintos.

Apsūrėjus grožio salono patalpas, nustatyta, kad salonas yra namo 1 aukšte, įėjus yra priimamasis, dešinėje įėjimas į kirpyklos patalpas bei manikiūro patalpas. Kairėje pusėje prieš manikiūro vietą yra durys į tarnybinės patalpos, jų spyna be pažeidimų, Viduje kairėje stovi spinta, kėdės bei kampe stalas. Dešinėje kampe yra kriauklė, skalbimo mašina ir kėdė. Bendra tvarka nepažeista. Salone įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 1-5).

Iš 2015-10-16 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta T. K. piniginė, kuri yra moteriška, raudonos spalvos, 175 mm ilgio, 90 mm pločio, 35 mm storio, užsegama iš šono. Piniginėje yra 7 skyriai, iš kurių du užsegami užtrauktuku, taip pat skyrius, susidedantis iš 6 skyrių mokėjimo kortelėms sudėti (b. l. 21-25).

2015-08-21 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu A. Č. pateikė ikiteisminiam tyrimui kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuris buvo apžiūrėtas surašant 2015-08-21 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas yra iš dviejų dalių, pirmoje dalyje matosi vaizdo kamera, nustatyta į kirpyklos fojė. Įraše matosi tiek įėjimas į kirpyklą, tiek fojė, tiek lauko laiptai su atitvarais. Vaizdo įraše nurodyta 2015-08-18. 11:57 min. 20 s. įraše matosi, kad kirpyklos darbuotoja nueina į kairę pusę, o 11 val. 57 min. 50 s. prie kirpyklos salono prieina jaunuoli, kuris neina laiptais, o perlipęs atitvarus ir apžiūrėjęs pro lanką kirpyklos salono vidų, prieina prie įėjimo durų. 11 val. 59 min. 00 s. jaunuolis įeina į kirpyklos salono vidų, eina lėtai, slėpdamasis prieškambario tamsoje. Ėjęs į fojė stebi tą kirpyklos salono pusę, kur yra kirpyklos darbuotoja, ir 11 val. 59 min. 40 s. nueina į dešinę, apžiūrinėdamas daiktus, kurie guli ant stalo, esančio fojė, bei dingsta iš kameros matomumo ribos. Jaunuolis apie 14-16 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, plaukai trumpi, tamsaus atspalvio, jis apie 1,75 -1,80 m ūgio. 12 val. 00 min. 30 s. jaunuolis išeina iš dešinės pusės į kirpyklos fojė, vėl pažiūrėdamas į tą pusę, kur yra kirpyklos darbuotoja, išeina iš kirpyklos besislėpdamas prieškambario tamsoje, išėjęs perlipa laiptinės turėklus ir pasišalina į kairę pusę apie 12 val. 00 min. 57 s. (b. l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios T. K. paaiškinimais, apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga. A. S. 2015-08-18 apie 11:58 val. užėjo į kirpyklą, esančią Viršuliškių g. 69, Vilniuje, pateko į neužrakintas tarnybines kirpyklos patalpas ir iš ten buvusios T. K. rankinės, joje esančios piniginės pagrobė 150 eurų pinigų, po to pasišalino iš kirpyklos. Kaltinamasis prisipažino ir paaiškino, kad jis ėjo pro kirpyklą ir į ją užėjo tikslu ką nors pavogti. Užėjęs į kirpyklą matė dvi moteris, kurių viena kirpo. Jis matė, kad kirpykloje yra patalpa, kur teikiamos kirpyklos paslaugos ir kita patalpa, t. y. tarnybinė patalpa. Jis užėjo į tarnybinę patalpą tikslu ką nors pavogti, iš joje buvusios rankinės, paėmė piniginę ir iš piniginės paėmė grynuosius pinigus bei pasišalino. Kaltinamasis nesutiko, jog jis pagrobė būtent 150 eurų pinigų, jis teigė, kad piniginėje buvo apie 17 eurų – 10 eurų kupiūra, 5 eurų kupiūra ir metaliniai pinigai. Tačiau teismas mano, kad nukentėjusiosios paaiškinimais yra įrodyta, kad iš piniginės A. S. pagrobė būtent 150 eurų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais, kadangi jos paaiškinimai yra nuoseklūs. Kaip nurodė posėdyje, ji iš matymo pažinojo kaltinamąjį, taigi, ji neturėjo jokio tikslo iš jo pasipelnyti, be to, bylos nagrinėjimo metu atsisakė ieškinio reikalavimo.

Nors kirpykla yra įstaiga, teikianti viešąsias paslaugas, kuriomis gali pasinaudoti bet kas, taigi ir į kirpyklą užeiti gali bet kas, tačiau patalpa, kurioje buvo palikta rankinė su pinigine, yra tarnybinė patalpa, joje klientai nesilanko ir neturi teisės be atskiro darbuotojų leidimo lankytis. Kaip teismo posėdyje paaiškino kaltinamasis, jis suprato, kad kirpyklą sudaro dvi patalpos – ta kurioje viskas vyksta, t. y. teikiamos kirpyklos paslaugos, ir kita, tarnybinė patalpa. Taigi jis suprato, kad neturi teisės užeiti į šias patalpas, o kadangi į jas pateko be kirpyklos darbuotojų leidimo ir turėdamas tikslą ką nors pavogti, taigi jis įsibrovė į svetimą, UAB „A.“ kirpyklos patalpą, todėl A. S. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.

Kaltinamasis A. S. šioje buvo byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38-39).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant bausmę atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

A. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas vieną kartą už tokio paties nusikaltimo padarymą ir šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo laikotarpiu, be to, po to buvo teisiamas už analogiškų nusikalstamą veikų padarymą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 65-67), pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, nedirbantis, iki suėmimo mokėsi statybininkų rengimo centre A. S. priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre nesigydė, tačiau gydytas psichiatrijos ligoninėje 2010-05-13 – 2010-05-24, diagnozė: hiperkinetinis elgesio sutrikimas, tačiau iš specialisto išvados Nr. 89TPK-364/2015 matyti, kad poreikio skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (b. l. 78). Iš VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro charakteristikos matyti, kad šiame centre A. S. mokėsi nuo 2015-09-01 10 klasėje pagal pagrindinio ugdymo programą su profesinio mokymo pradmenų programa. Mokinys siekia būti savarankiškas, todėl derindamas mokslą ir darbą praleidžia itin daug pamokų, dėl to kenčia mokymosi rezultatai. Ji atrodo jautrus, neramus, tokį elgesį aiškina šeimyninėmis ir asmeninėmis problemomis. Mokykloje taktiškas, mandagus, santykiai su grupės mokiniais draugiški. Močiutė ir brolis apie A. S. elgesį informuojami. A. S. mokyklą lanko tvarkingais drabužiais, turi priemones mokymuisi, tačiau ne visada naudojasi (b. l. 81).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis nusikalto bausmės atlikimo metu, kad šiuo metu jau yra teisiamas 8 kartą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama patenkinamai, kitas bylos aplinkybes, kad asmuo sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. S. laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi 2016-10-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjęs, todėl šioje byloje paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu nubendrintina.

T. K. šioje byloje pareiškė 150 eurų dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam A. S. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji atsisakė ieškinio reikalavimo. Jai buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi būti priimtas, o byla šioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo A. S. 28,95 euro antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje A. S. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad jis yra suimtas kitoje byloje. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios yra nesuderinamas su jos teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Prie bylos esantį kompaktinį diską su vaizdo medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. S. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį radėjus vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.

Priimti T. K. atsisakymą nuo šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 428,46 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš O. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.