Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2009 m. lapkričio 26 d. apie 22.00 val., Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) pastato, sužalojo nukentėjusįjį A. N., tai yra, suduodamas nukentėjusiajam A. N. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau keturių smūgių, padarė jam stuburo kaklinės dalies 6 ir 7 slankstelio kompresinius lūžius, nubrozdinimus nosies ir kairio momens srityje, smakro sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes stuburo krūtininės dalies 6 ir 7 slankstelių lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, vakare apie 22 val. su draugais V. R. ir A. K. užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Norėjo atsigerti alaus. Nusipirkę alaus, bokalus pasidėjo ant stalo ir nusprendė išeiti į lauką parūkyti. Grįžę iš lauko, pamatė, kad prie stalo sėdi nukentėjusysis, o vienas alaus bokalas išgertas. Paklausė, kodėl šis išgėrė alų, tačiau pastarasis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Tada jam pasakė nupirkti kitą bokalą alaus vietoj išgertojo. Tuomet jis (A. N.) nuėjo prie baro ir vietoj alaus nusipirko čipsų. Jam (A. N.) pasakė, kad jei turi pinigų traškučiams, tai galėjo nupirkti ir alaus, bet nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją ir pasakys, kad jį nori sumušti. Kodėl nukentėjęs sakė, kad iškvies policiją, nelabai suprato, galbūt galvojo, kad jie jį apšmeiš. Tai pasakęs, nukentėjęs išbėgo į lauką. Tada Jis (A. B.) susižvalgė su draugais, paėmė čipsų pakelį, išnešė į lauką ir liepė nukentėjusiajam jį pasiimti. Tada nuketėjusysis trenkė per čipsų pakelį ir viskas pabiro ant žemės, juodu susikibo, susimušė. Kadangi A. N. sudavė vieną smūgį, jam taip pat sudavė, abu nuvirto ant žemės. Bandė atsistoti, bet nukentėjusysis laikėsi už striukės, todėl stodamasis susiplėšė striukę. Po to jam (A. N.) spyrė ir gali būti, kad pataikė į nugarą. Į galvą nukentėjusiajam sudavė, kol dar nebuvo nugriuvę ant žemės. Susitarė su nukentėjusiuoju ir Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo. Atsiprašė nukentėjusiojo, labai apgailestauja, kad įvyko toks konfliktas.

Nukentėjusysis A. N. paaiškino, kad 2009-11-26 apie 22 val. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, žaidė mėtydamas strėlytes. Buvo truputį išgėręs degtinės ir bokalą alaus. Suprato, kad lauke buvo sumuštas už tai, kad išgėrė kaltinamojo alų. Mano, kad tą vakarą išgėrė savo, o ne kaltinamojo alų. Kaltinamasis kažką pasakė, bet ką tiksliai, neprisimena, tada jis pasakė, kad iškvies policiją. Išėjo į lauką. Matė, kad iš paskos išėjo ir kaltinamasis. Kai atsisuko, pajuto smūgį į žandikaulį, o paskui į stuburą. Smūgis buvo iš nugaros tarp menčių. Po smūgio į nugarą neteko sąmonės, nugriuvo. Kai atsigavo, iškvietė policiją. Susitarė su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad 2009 m. lapkričio mėnesį dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Pamena, kad per klaidą buvo išgertas alaus bokalas. Tai buvo 2009-11-26 apie 19-20 val. Nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, bet ar daug išgėrė, pasakyti negali. Mano, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko, nes pastarasis per klaidą nugėrė kaltinamojo alų. Kaip nukentėjusysis nugėrė alų, nematė. Kiek pamena, vienas bokalas buvo ant baro, o vaikinai sėdėjo prie stalo. Nukentėjusiojo bokalas buvo ant baro. Apie tai, kad tą vakarą lauke vyko muštynės nieko negirdėjo.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad įvykis galėjo būti 2009-11-26 vakare. Tuo metu kartu su A. B. ir V. R. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, gėrė alų. Išėjo parūkyti, o kai grįžo, neberado alaus. Pamatė, kad prie nukentėjusio stovi du bokalai - vienas išgertas, o kitame - pusę bokalo alaus ir pusę putų. Pagalvojo, kad nukentėjusysis paėmė ir susipylė alų. Dar barmenės paklausė, kur yra alus, tačiau ji nieko negalėjo pasakyti. Paklausė nukentėjusio, ar jis paėmė alų, tačiau šis pasakė, kad ne, todėl pradėjo su juo ginčytis. Po to nukentėjusysis išėjo ir paliko nusipirktus čipsus. Jis nepripažino, kad išgėrė alų. Ar kaltinamasis prašė atpirkti alų, neprisimena. Kai nukentėjusysis išėjo, A. B. paėmė traškučius ir juos jam nunešė. Nukentėjusiajam išėjus iš baro, A. B. išėjo iš paskos už kokios 1 minutės laiko, o atgal grįžo už kelių minučių. Grįžęs pasakė, jog susikibo su nukentėjusiuoju, bet smulkiau nieko neaiškino.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad su draugais A. K. ir A. B. nuėjo į alaus barą Gvazdikų takas 1, Šiauliai, buvo apie 22val. Nusipirkę alaus, išėjo parūkyti. Jiems grįžus, pamatė, kad nekentėjusysis į savo bokalą įsipylė jų alaus ir gėrė. Jis pradėjo juos įžeidinėti, palikęs traškučius spruko lauk. A. B. norėjo jam atiduoti traškučius, išėjo paskui jį į lauką, grįžęs pasakė, kad jie susikibo.

Iš specialisto išvados Nr. G 1720/09(04) matyti, kad joje konstatuota, jo A. N. dėl padarytų kūno sužalojimų: stuburo kaklinės dalies 6 ir 7 slankstelio kompresinių lūžių, nubrozdinimų nosies ir kairio momens srityje, smakro sumušimo, sukėlusio lokalų skausmingumą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes stuburo krūtininės dalies 6 ir 7 slankstelių lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b. l. 11).

Iš 2009-11-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip A. N. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5140i“, kurio klaviatūra sulaužyta, telefonas be viršutinio dangtelio (1 tomas, b. l. 21).

Iš 2009-12-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota A. N. pateikto mobilaus ryšio telefono apžiūra (1 tomas, b. l. 22-23).

Iš 2009-12-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog A. N. atpažino A. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė 2009-11-26 (1 tomas, b. l. 30-33).

Iš 2010-02-10 akistatos protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog suvedus į akistatą A. N. ir V. R., jie pasiliko prie savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 tomas, b. l. 49-50).

Iš 2010-02-10 akistatos protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog suvedus į akistatą A. N. ir A. K., jie pasiliko prie savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 tomas, b. l. 49-50).

Iš 2009-11-27 asmens blaivumo testo Nr. 4673 matyti, kad jame užfiksuota, jog A. B. tą pačią dieną 00 val. 36 min. nustatytas 0,84 promilės girtumas (1 tomas, b. l. 64).

Iš 2010-02-10 akistatos protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog suvedus į akistatą A. N. ir A. B., jie pasiliko prie savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 tomas, b. l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra sužalojus nukentėjusiojo A. N. sveikatą, yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, už kurį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėto straipsnio dalį kyla, kai žmogui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 25 d. ryte, Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) pastato, tarp A. B. ir A. N. kilo konfliktas, kurio priežastis buvo kaltinamojo priekaištai nukentėjusiajam dėl neva šio bare išgerto bokalo alaus. Po to, žodinis konfliktas peraugo į fizinės jėgos panaudojimą, kurio metu A. B. tyčia suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. N. sveikatą. Kaltinamojo kaltę, padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo A. N., liudytojų D. V., A. K., V. R., paties kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo gauta specialisto išvada bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais nenuginčijamai nustatyta, kad A. B. tyčia suduodamas nukentėjusiajam, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 1720/09(04) nurodyta, jog A. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais keturių smūgių poveikių pasekoje, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sveikatos sutrikdymą sudaro neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas. Tai pasireiškia pavojinga kito žmogaus sveikatai veika. Be to turi atsirasti padariniai, tai yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir turi būti priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad visi sužalojimai buvo padaryti dėl fizinio-smurtinio poveikio į nukentėjusiojo kūną. Toks poveikis buvo padarytas neteisėtais smurtiniais A. B. veiksmais – dėl smūgių sudavimo A. N.. Būtent dėl suduotų smūgių ir atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas – stuburo kaklinės dalies 6 ir 7 slankstelio kompresiniai lūžiai, nubrozdinimai nosies ir kairio momens srityje, smakro sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Akivaizdu, kad paminėtas poveikis buvo tyčinis – A. B. sąmoningai, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. B. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (1 tomas, b. l. 89), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 93-96), nedirbantis (1 tomas, b. l. 97-98), duomenų neigiamai charakterizuojančių jį nėra, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsiprašė nukentėjusiojo A. N. ir su juo susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti. Todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. B. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. N., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.). Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti A. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Kadangi nukentėjusysis A. N. bei kaltinamasis A. B. susitarė, kad A. B. 1000 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą atlygins iki 2014 m. liepos 1 d., kiekvieną mėnesį mokėdamas į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą po 200 Lt, toks nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos patvirtintinas (BK 38 str. 1 d. 2 p., 3 d.).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtas procesas dėl nusikaltimu padarytos 1296,64 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo nutrauktinas, nes civilinis ieškovas ir kaltinamasis A. B. susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 38 str. 1 d. 2 p.).

Kardomoji priemonė – namų areštas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str. A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinus sprendimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d. nustatyta tvarka, ir sprendžiant dėl jo baudžiamosios atsakomybės, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-10-24 iki 2012-01-13.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. palikti galioti kardomąją priemonę – namų areštą.

Patvirtinti susitarimą tarp nukentėjusiojo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, ir kaltininko A. B. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriuo A. B. įsipareigojo iki 2014 m. liepos 1 d. atlyginti A. N. 1000 litų turtinę žalą ir 5000 litų neturtinę žalą dalimis kiekvieną mėnesį mokėdamas į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą po 200 Lt.

Patvirtinti susitarimą tarp civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir kaltinamojo A. B., dėl nusikaltimu padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pagal kurį kaltinamasis A. B. įsipareigojo nusikaltimu padarytą 1296,64 Lt žalą atlyginti per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo 2012 m. sausio 17 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į civilinio ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą po 21,64 Lt.

A. B. išaiškinti teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdymo be pateisinamų priežasčių pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtą procesą dėl žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.