- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-01
- Bylos Nr.
- 1A-385-350-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Eligijus Gladutis, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- P. K., P.
- Nuteistasis
- E. O.
- Advokatai
- Gintautas Gaspariūnas
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8.
2008 m. rugpjūčio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8d. nuosprendžio, kuriuo E. O. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas padaryti plėšimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ( pasikėsinimas padaryti plėšimą iš P. K. ) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams.
Priteista iš E. O. trys šimtai dvidešimt keturi litai 87 cnt turtinės žalos ir aštuoni tūkstančiai litų neturtinės žalos nukentėjusio P. K. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. O. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 4 d., apie 17.00 val. vaistinėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai farmakotechnikei V. S. šaunamuoju ( dujiniu ) ginklu, reikalaudamas atidaryti kasos aparatą ir atiduoti pinigus, pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių netikėtai į vaistinę įėjus ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, dėl ko jis nutraukė savo neteisėtus veiksmus ir pasišalino iš vaistinės.
Taip pat jis, 2008 m. sausio 4 d. apie 17.20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas šaunamuoju ( dujiniu ) ginklu, reikalaudamas žodžiu ir vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam į dešinę koją, o nukentėjusiajam priešinantis, ginklo rankena suduodamas nukentėjusiajam į galvos ir peties sritį ne daugiau trijų smūgių, taip padarydamas muštines žaizdas viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje ir dešinio peties sąnario srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą P. K. turtą - pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis P. K. pasipriešino ir jį sulaikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. O. prašo dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą iš UAB (duomenys neskelbtini) jį išteisinti, remiantis LR BK 23 str. 1 d., BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., o dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą iš P. K. sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad su paskirtomis bausmėmis ir neturtinės žalos dydžiu nesutinka, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Epizode dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą iš UAB (duomenys neskelbtini) teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiosios V. S. parodymais, kuriuos ne visai tinkamai įvertino, t.y. neatsižvelgė į tai, kaip ji matė, jog kažkuriuo momentu jis užkišęs ginklą ramiai išėjo iš vaistinės. Tokiu būdu, jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, t.y. nebeįvykdė nusikaltimo ir žalos niekam nepadarė. Kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą rodo ir tai, kad jam tiek išeinant iš vaistinės, tiek išėjus vyko rami prekyba, aplinkiniams nieko neįtariant apie įvykį. Jis pripažįsta nukentėjusiosios parodymus ir nuoširdžiai gailisi, kad dėl girtumo taip netinkamai pasielgė. Epizode dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą P. K. atžvilgiu, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog jis ginklo nepanaudojo kaip šaunamojo, nes nebuvo užtaisęs, o visi šoviniai buvo rasti jo kišenėje. Nukentėjusiam P. K. jis net nebandė vaizduoti, kad ketina šauti, o pastarasis pamanęs, jog tai žaislinis pistoletas pabandė ginklą iš jo atimti. Jis pilnai pripažįsta nukentėjusiojo P. K. parodymus ir nuoširdžiai gailisi, kad dėl girtumo taip netinkamai pasielgė. Pripažįsta ir sutinka P. K. atlyginti padarytą turtinę žalą bei turėtas išlaidas advokato paslaugoms, tačiau prašo sumažinti P. K. priteistos neturtinės žalos dydį, nes augina penkių metų vaiką, žmonos mėnesinės pajamos yra tik apie aštuoni šimtai penkiasdešimt litų, kitokių pajamų šeima neturi. Taip pat prašo jo nuoširdų prisipažinimą laikyti lengvinančia aplinkybe, nes jis nuo pirmos apklausos pripažino nukentėjusiųjų parodymus, pats viską pasakojo tiek kiek prisiminė dėl savo buvusio girtumo.
Teismo posėdyje nuteistojo E. O. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, pagrįstai pripažino E. O. kaltu padarius du pasikėsinimus įvykdyti plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad apeliantas savanoriškai atsisakė baigti plėšimą UAB (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė nukentėjusioji V. S., E. O. nepagrobęs pinigų iš vaistinės išėjo, kai ten atėjo nenustatyta moteris su vaiku. Šią aplinkybę apeliantas ginčija nurodydamas, jog moterį su vaiku, įeinančius į vaistinę, jis sutiko jau lauke, o be to, net ir tuo atveju, jei moteris su vaiku ir būtų įėję į vaistinę jam ten būnant, jis neturėjo pagrindo išsigąsti šių beginklių asmenų ir yra įsitikinęs, kad, jei būtų neatsisakęs baigti nusikaltimo, pagrasinęs moterims ginklu, turėjo visas galimybes užvaldyti jų pinigus. Šis motyvas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. E. O. į vaistinę įėjo, kai ten jokių pašalinių žmonių nebuvo ir, grasindamas turėtu pistoletu vaistininkei, reikalavo atiduoti iš kasos pinigus. Akivaizdu, jog apelianto tyčia buvo nukreipta į konkretaus svetimo turto - vaistinės kasoje buvusių pinigų užvaldymą ir pašalinių asmenų pasirodymas vaistinėje jam sutrukdė baigti nusikalstamą veiką. Kadangi E. O. turėtas dujinis pistoletas įvykio metu buvo neužtaisytas, jis puikiai suvokė, kad šaudyti negalėjo ir tokiu būdu negalėjo vienu metu kontroliuoti daugiau kaip vieno pašalinio asmens veiksmų. Todėl, vaistinėje atsiradus pašaliniams žmonėms, apeliantui iškilo reali grėsmė būti sulaikytam įvykio vietoje ir būtent tai suvokdamas, jis toliau savo nusikalstamų veiksmų nebetęsė. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo laikyti, jog E. O. baigti nusikaltimą atsisakė savanoriškai. Tai jis padarė dėl to, kad dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nebeturėjo galimybės nusikaltimo užbaigti.
Pagal BK 180 str. 3 d. kvalifikuojama veika, kai plėšimas daromas panaudojant šaunamąjį ginklą. Teismų praktikoje tokiu ginklo panaudojimu laikomas ne tik ginklo kovinių savybių panaudojimas, bet ir grasinimas juo žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu. Tai, kad nukentėjusysis nesuvokia, jog jam grasinama tikru ginklu, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų matyti, kad apeliantas pareikalavo jo atiduoti pinigus, laikydamas į jį nukreiptą pistoletą, todėl akivaizdu, jog E. O. pistoletą naudojo kaip psichinio smurto priemonę, siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią ir tokiu būdu užvaldyti jo turtą, tačiau savo sumanymo neįvykdė dėl to, kad nukentėjusysis aktyviai pasipriešino ir jį sulaikė.
Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino E. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Iš apelianto parodymų viseto akivaizdu, kad faktines nusikaltimų aplinkybes jis pripažino tik po to, kai suvokė, jog nukentėjusiųjų parodymai yra visiškai patikimi ir teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje, jis nurodė, kad nukentėjusioji V. S. visiškai be jokio pagrindo jo išsigando ir, kad jis jos pinigų nereikalavo, o nukentėjusiojo P. K. pats buvo užpultas be jokios priežasties.
Skirdamas bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, dėl padarytos veikos gailisi, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir dėl to mažinti bausmes nėra jokio pagrindo.
Apeliantui paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl jų laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Kadangi nuosprendžiu bendrinant bausmes prie griežčiausios paskirtos bausmės buvo pridėta tik šeši mėnesiai iš ketverių metų šešių mėnesių paskirtos švelnesnės bausmės, nėra jokio pagrindo galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta.
Nukentėjusiajam P. K. priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Sprendimas, kodėl priteista būtent tokia žalos atlyginimo suma, skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai motyvuota ir kolegija su šiais motyvais visiškai sutinka. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į skunde nurodytus motyvus dėl apelianto šeimyninės bei turtinės padėties ir tai įvertino, todėl ir šioje dalyje keisti nuosprendžio nėra jokio pagrindo.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Nuteistojo E. O. apeliacinį skundą atmesti.