- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-587-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00035-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria E. P. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 18 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjas G. B. 2021 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą E. P. (toliau – E. P.) atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91- ANR_N-263-2021 dėl to, kad E. P. 2021 m. vasario 6 d. 4.15 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos nariais ir (ar) namų ūkio piliečiais, t. y. E. B., I. M., D. M. ir L. J., taip pat paliko savo gyvenamąją vietą be rimtos priežasties, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 2.1.8.1. ir 2.1.8.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. Taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir transporto priemonei neatlikta techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 424 straipsnio 2 dalyje. E. P. nutarimu paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 500 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartimi E. P. skundas dėl Institucijos 2021 m. vasario 18 d. nutarimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui E. P. atstovas advokatas Sigitas Balaišis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną E. P. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teisme turėjo būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino jų prieštaravimų, nevertino įrodymų šaltinių patikimumo, nesiėmė pareigos ištirti kitus, institucijos į bylą nepateiktus, įrodymus. E. P. atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju dominavo išankstinis nusistatymas E. P. atžvilgiu, kas trukdė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą.
3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai ir nemotyvuotai nesirėmė liudytojų, kurie buvo tiesioginiai įvykio dalyviai, E. B., D. M. ir E. P. teisme duotais parodymais, kad automobilio E. P. nevairavo, už automobilio vairo nesėdo. E. P. atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas išankstinę nuomonę, neįvertino liudytojo E. P. rašytinių parodymų patikimumo. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. P. patvirtino, jog nematė, kad E. P. būtų sėdęs už automobilio vairo, vairavęs automobilį. Tą E. P. patvirtino teisme kelis kartus, nors akivaizdžiai buvo spaudžiamas duoti tokius parodymus, kokius būtent surašė policijos pareigūnė. Pasak E. P. atstovo, apylinkės teismas neįvertino ir kitų E. P. apklausos protokole nurodytų duomenų, kas akivaizdžiai parodo apklausos nepatikimumą – apklausos protokole detaliai nurodyti įvykio dalyvių vardai ir pavardės, automobilio markė ir valstybinis registracijos numeris, nors teisme E. P. nurodė, kad įvykio dalyvių jis nepažįsta, vardų ir pavardžių nežino, automobilio duomenų nežino ir nematė, buvo naktis. E. P. apklausos protokolas buvo surašytas taip, „kaip reikėjo“ policininkei, tam tikri duomenys jam buvo sudiktuoti, o ne fiksuoti realus parodymai.
3.3. E. P. atstovo teigimu, yra akivaizdu, kad jau Institucijos nutarime konstatuojami tikrovės neatitinkantys duomenys, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo jį ištirti. Skunde teigiama, kad Institucijos nutarimas priimtas apklausus tik vieną įvykio dalyvį – E. P., kurio parodymus neobjektyviai surašė policijos pareigūnė. Teisme apklausti liudytojais E. B. ir D. M. paneigė E. P. kaltę. Pirmosios instancijos teismui atsisakius prie nagrinėjamos bylos prijungti kitų įvykio dalyvių I. M. ir L. J. rašytinius paaiškinimus, tiesioginiai įvykio liudininkai nebuvo apklausti. Pasak E. P. atstovo, tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų apklausa yra svarbus ir objektyvus informacijos šaltinis, todėl teismas turėjo pareigą juos apklausti.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog E. P. prisipažinimas, kuris buvo užfiksuotas policijos automobilyje, yra svarus kaltės įrodymas. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija skunde nesutinkama nurodant, kad: 1) apklausiant E. P., nebuvo rašomas joks protokolas ir įstatymo nustatyta tvarka fiksuoti parodymai; 2) kalbėdamas su policijos pareigūnais, E. P. nežinojo ar yra atliekamas tyrimas dėl galimo administracinio nusižengimo, ar tyrimas bus pradėtas; 3) kalbantis su E. P., policijos pareigūnai neišaiškino jam procesinės padėties, teisių ir pareigų, nepaaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus ar sakyti byloje tiesą; 4) E. P. sąmoningai pateikė melagingą informaciją, siekdamas, kad policininkai kuo greičiau „išvažiuotų“ (taip policininkai ir padarė). E. P. atstovas nurodo, kad policijos pareigūnų darytame įraše, kurį pirmos instancijos teismas vertino kaip svarų įrodymą, net nėra aišku su kuriuo iš įvykio dalyvių kalbasi pareigūnė, todėl, pasak jo, kyla pagrįstų abejonių ar tai buvo E. P.. Patys policijos pareigūnai (I. S., M. B.) nurodė, kad apklausė visus dalyvius, kvietėsi po vieną pasikalbėti, o visi tik „mykė“, o pats E. P. pateikė skirtingas versijas.
3.5. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. E. P. atstovo teigimu, tariamo nusižengimo metu nebuvo draudžiama kontaktuoti daugiau nei vienos šeimos ūkiui ar palikti gyvenamąją vietą pagalbos suteikimo atvejais, paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, vykstant pasivaikščioti atvirose vietose (LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.3; 2.1.8.1.3 p.). Skunde teigiama, kad E. P. veiksmai buvo nukreipti į pagalbos suteikimą pažįstamam asmeniui, šaltą žiemos naktį patekusiam į bėdą (važiuodamas su automobiliu nuslydo nuo kelio ir užklimpo sniege). E. P. atsiliepė į prašymą suteikti pagalbą ir elgėsi pilietiškai. Kontaktas su kitais asmenimis vyko atviroje vietoje. Be to, teisės aktai tariamo nusižengimo metu nedraudė viešose atvirose vietose būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis (LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. p.). Bylos tyrimo ir nagrinėjimo pirmos instancijos metu nebuvo nustatyti duomenys, kad vienu metu viešoje vietoje kontaktavo didesnė nei 5 asmenų grupė, nes atvykus į įvykio vietą E. P., D. M. sėdo į automobilį šildytis ir su kitais asmenimis nekontaktavo. Apklausti policijos pareigūnai (I. S., M. B.) taipogi negalėjo nurodyti ar patvirtinti, kad vienu metu kontaktavo daugiau nei 5 asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šališkai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino jų prieštaravimų, nevertino įrodymų šaltinių patikimumo, nesiėmė pareigos ištirti kitus, institucijos į bylą nepateiktus, įrodymus.
5. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir anksčiau aptartų ANK normų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė.
7. Nagrinėjamu atveju E. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį buvo patrauktas už tai, kad jis, 2021 m. vasario 6 d. 04.15 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos nariais ir (ar) namų ūkio piliečiais, t. y. E. B., I. M., D. M. ir L. J., taip pat paliko savo gyvenamąją vietą be rimtos priežasties, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 2.1.8.1. ir 2.1.8.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. E. P. administracinėn atsakomybėn taip pat buvo patrauktas ir pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir transporto priemonei buvo neatlikta techninė apžiūra.
8. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, jog E. P. padarė nurodytus administracinius nusižengimus.
Dėl ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalies, ANK 424 straipsnio 2 dalies
9. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
10. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_P-305-2021 esančio liudytojo apklausos protokolo, apklausiamas E. P. nurodė, kad 2021 m. vasario 6 d., jam bebūnant namuose, apie 03.33 val. į „Messenger“ programėlę paskambino E. P. ir paprašė jo (E. P.), kad atvažiuotų ištraukti automobilį, nes yra užklimpęs. Nurodė vietą, kurioje yra užklimpęs. E. P. nurodė, kad jam nuvykus į vietą, ten jis rado stovinčius penkis piliečius: E. P., E. B., I. M., D. M. ir L. J.. Liudytojas nurodė, kad bandant ištraukti sniege užklimpusį automobilį, pirmą kartą už vairo sėdosi E. B., tačiau automobilio ištraukti nepavyko. Tuomet prie automobilio vairo sėdo E. P., tačiau automobilio ištraukti nespėjo, kadangi atvyko policijos pareigūnai. E. P. nurodė, kad nežinojo, jog E. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, nes ne vieną kartą buvo matęs jį (E. P.), važiuojantį automobiliu. Iš toje pačioje byloje esančio E. P. paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo matyti, kad pats E. P. neneigė, jog policijos pareigūnams jis nurodė, kad vairavo automobilį, tačiau jo teigimu, jis tik pajuokavo, nes pamatė, jog pareigūnai yra jauno amžiaus. E. P. teigimu, jis net negalėjo pagalvoti, kad jo juokai sukels tokias pasekmes. Tačiau teismo vertinimu, tokia E. P. pozicija laikytina visiškai nelogiška. Akivaizdu, kad asmuo tokiais savo parodymais tiesiog siekia išvengti jam kylančios atsakomybės. Kaip jau nurodyta anksčiau, liudytojas E. P. nurodė aplinkybę, kad automobilį vairavo E. P.. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog policijos pareigūnai būtų darę spaudimą minėtam liudytojui, kad šis duotų tikrovės neatitinkančius parodymus. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 31) E. P. policijos pareigūnei ir pats nurodė, kad vairavo automobilį. Jis nurodė, kad automobilis tiesiog dar nėra perregistruotas jo vardu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas E. P. jau pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad atsisako savo parodymų, jog keletą metrų pavilko E. P. vairuojamą automobilį. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepamena, jog E. P. būtų sėdęs prie automobilio vairo. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo posėdžio metu E. P. duoti parodymai yra siekis padėti E. P. išvengti atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 dalį bei ANK 424 straipsnio 2 dalį. Visiškai kritiškai vertintina paties E. P. pozicija, kad apie tai, jog jis pats vairavo automobilį, policijos pareigūnams jis pasakė tik norėdamas pajuokauti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnės ir E. P. pokalbis, matyti, kad pareigūnė kalba ir apie tai, kad E. P. jau ir praeityje važinėjo neturėdamas tam teisės. Akivaizdu, kad E. P. puikiai supranta koks yra pareigūnų darbas, kokiu tikslu jie asmenims uždavinėja tam tikrus klausimus, todėl nėra jokio logiško paaiškinimo E. P. teiginiams, kad atsakinėdamas policijos pareigūnams jis tiesiog sumąstė pajuokauti, tikėdamasis, kad pareigūnai supras jo juokus. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, duotais teisme. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad liudytojui E. P. būtų daromas poveikis dėl melagingų parodymų davimo. Be to, akivaizdu tai, kad asmenys, susirinkę išstumti automobilį iš pusnies, yra draugai, todėl teismo vertinimu, savo parodymais jie siekė padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad E. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 dalį bei ANK 424 straipsnio 2 dalį.
Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies
12. Skunde taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. E. P. atstovo teigimu, tariamo nusižengimo metu nebuvo draudžiama kontaktuoti daugiau nei vienos šeimos ūkiui ar palikti gyvenamąją vietą pagalbos suteikimo atvejais, paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, vykstant pasivaikščioti atvirose vietose (LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.3; 2.1.8.1.3 p.). Teismas tokiu skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vertinant administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 14 d.) matyti, kad minėto nutarimo 2.1.8.1.2. papunktyje nurodyta, kad yra draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. 2.1.8.3. punkte numatyta, kad draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų. Įvertinus aptartus minėtu nutarimu nustatytus ribojimus darytina išvada, kad administracinio nusižengimo metu buvo draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Akivaizdu, kad siekiant ištraukti pusnyje esantį automobilį, jo vairuotojas galėjo kreiptis į techninę tarnybą. Nors asmuo ir nurodė, kad neturi tam finansinės galimybės, tačiau pabrėžtina, kad norėdamas paprašyti draugų pagalbos, jis galėjo susisiekti su vienu asmeniu, turinčiu automobilį, ir tokiu būdu karantino reikalavimai nebūtų pažeisti, tačiau vienoje vietoje buvo susirinkę net 6 asmenys, kaip nurodė ir patys liudytojai, kai kurie iš jų šildėsi sėdėdami viename automobilyje, todėl darytina pagrįsta išvada, kad tokiais savo veiksmais asmenys pažeidė tuomet galiojusius karantino reikalavimus.
13. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįsta sprendimą atmesti E. P. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo. E. P. kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, jog policijos pareigūnai asmenims darė spaudimą dėl parodymo davimo. Skunde apygardos teismui nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. P. atstovo advokato Sigito Balaišio apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.