Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovoLietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštą ieškinį atsakovui L. B. žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje ieškovasnurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. nustatyta, kad L. B. (duomenys neskelbtini), buvusiame aerodrome, išmetė į aplinką automobilio „Renault 19", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) seną draudimo liudijimą, dėl ko nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka.

Už Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin.. 2011, Nr. 57-2721) 7 p. reikalavimų pažeidimą atsakovas nubaustas 100 Lt administracine bauda pagal LR ATPK 51³ str. 1 d.

Šiuo administraciniu teisės pažeidimu atsakovas L. B. padarė žalą aplinkai, kuri paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1)1- 397 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d, įsakymo Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintos metodikos 31 punktą. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingas atliekas -500 Lt, kuris taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

Aplinkai padarytos 500,00 Lt žalos L. B. neatlygino. Pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui buvo išsiųsta registruotu paštu 2014-02-19.

Ieškovas reiškia ieškinį gindamas viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 str. 2 d. numato, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017; 2011, Nr. 85-4124) 3 str. 1 d. 10 p. numato, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 8-192, 2012, Nr. 16-692) ieškovas yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra Aplinkos ministerija (7 p.), pagrindinis Departamento uždavinys - siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (2 p.). Departamentas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, taip pat teikia ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (12.3 p.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92- 2872; 2010, Nr. 84-4409) nustato Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų (toliau -Programa) šaltinius bei jų naudojimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau- AARPĮ) 3 str. 1 d. Programos lėšas sudaro, lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal AARPĮ 2 str. 2, 3 d. Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje, o Programos priemones tvirtina ir programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 22-750; 2011, Nr. 5-175) nuostatomis, Programos lėšos surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus, iš atsakovo L. B. 500,00 Lt žalos aplinkai atlyginimo lėšos, skirtos valstybei, turi būti pervestos į ieškovo Departamento Programos lėšų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 914010042502234315 DNB bankas.

Prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Lt (penkių šimtų litų 0 ct) žalos aplinkai atlyginimą valstybei.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš 2014-01-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 12, AM Nr. 078198 matyti, kad2014-01-10 nustatyta, kad atsakovas 2013 m. vasarą (duomenys neskelbtini) ribose, buvusiame aerodrome išmetė į aplinką iki 1m³ nepavojingų atliekų. Atsakovas kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino. Iš 2014-01-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12 AM 103879 matyti, kad atsakovas nubaustas 100,00 Lt administracine bauda už pažeidimą numatytą LR ATPK 51³ str. 1 d.. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo dokumento surašyto 2014-02-28 matyti apskaičiuota aplinkai padaryta žala. Iš R. J. paaiškinimo matyti, kad jis perleido savo automobilį ,,Renault 19“, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovui. Iš L. B. paaiškinimo matyti, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą. Iš 2014-02-18 pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių Nr. 37 matyti, kad ieškovas atsakovo pareikalavo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Duomenų, kad žala atlyginta nėra.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikiskitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.

Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: atsakovas padarė žalą aplinkai, žala padaryta neteisėtais veiksmais, yra priežastinis ryšys tarp žalos aplinkai ir atsakovo neteisėtų veiksmų (aplinkos užteršimo). Todėl atsakovas privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidis, t. y. 72,00 Lt žyminis mokestis.

Teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, buveinės adresas LT-44279 Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 12, kodas 190742290, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT914010042502234315,AB DNB bankas, banko kodas 40100,naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00ct) žalos aplinkai atlyginimo.

Priteisti iš L. B. bylinėjimosi išlaidų, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.