Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei Rasai Vainutienei, teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., g. (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas: 1) 1998-01-06 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., 322 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2003-10-09 Šiaulių m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 231 str. 2 d. 3125 Lt bauda; 2004-11-23 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi nesumokėta baudos dalis – 1654,20 Lt pakeista į 6 paras arešto, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2009-10-30 apie 4.00 val. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju atvežęs V. B. prie namo, Dobilo g. 6a, Šiauliai, V. B. išlipus iš taksi automobilio papurškė V. B. į akis dujų, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. L. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-10-30 d. buvo iškviesti du „TAXI“ automobiliai prie sporto mokyklos „DELFINAS“. Į vieną automobilį įsėdo V. B. draugas, o į jo automobilį įsėdo V. B.. Kadangi gatvė, kurioje gyvena V. B., buvo pasagos formos, jis iš karto nerado namo, kuriame gyvena V. B.. V. B. buvo neblaivus, reiškė pretenzijas, kad ilgai yra vežiojamas, tyčiojosi, įžeidinėjo, reikalavo direktoriaus telefono, sudavė jam per ausis. Parvežus namo V. B. norėjo atsiskaityti, bet jis pinigų neėmė. Išlipdamas V. B. smarkiai trenkė durelėmis, dar spyrė į automobilį. Išlipęs apsižiūrėti jis pamatė V. B. stovintį kovinėje parengtyje, atrodė, kad šis pasiruošęs pulti. Tuomet jis atsitraukęs papurškė į akis dujų ir išvažiavo.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad 2009-10-30 d. įsėdo į taksi automobilį, pasakė adresą ir atsilošė. Vairuotojui sustojus ne prie jo namo jis paprašė nuvežti namo. Kadangi vairuotojas pasakė, kad jis neatpažįsta savo namo ir liepė lipti iš automobilio, jis paskambino policijai ir pasakė, kad vairuotojas neveža jo namo. Taksistas paėmė jo telefoną ir pasakė policijai, kad keleivis girtas. Jis pasiėmė savo telefoną, toliau bekalbant su policija pamatė savo namą. Išlipant paklausė, kiek skolingas. Vairuotojas pasakė „lauk iš mašinos“. Kai jis išlipo iš automobilio vairuotojas išlipęs papurškė jam į akis dujų ir išvažiavo. Kovinės padėties nebuvo, jis vairuotojo mušti neketino. Nuo dujų negalėjo atmerkti akių, jas smarkiai griaužė. Tada iškvietė policiją. Akis jam labai skaudėjo, vyko į ligoninę, kur akis jam praplovė. Jis prašo iš įmonės priteisti 5000 Lt - už skausmą 2500 Lt ir už pažeminimą 2500 Lt žalos.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad įvykio vakarą vyras žadėjo grįžti vėlai. Prieš grįžtant jis paskambino. Ji stovėjo prie lango ir laukė. Vėliau pamatė, kad vyras išlipo ir apėjo apie automobilį. Kas tiksliai nutiko, ji nematė. Nusileidusi laiptais žemyn ji išėjo į lauką, kur prie vartelių pamatė sėdintį vyrą. Vyrui skaudėjo akis. Jie iškvietė policiją, policija sakė kviesti greitąją. Atvykusi greitoji suleido vaistus ir vyrą išvežė į ligoninę. Ir vėliau vyrui skaudėjo akis, jis negalėjo perskaityti laikraščių.

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį pažįsta. Apie įvykį jis žino tik tiek, kad 2009-10-30, apie 4 val. ryto, iš „Delfino“ iš plaukimo mokyklos V. B. išvyko į namus su vienu taksi, jis - su kitu. Prieš tai jie turėjo susitikimą su draugais. V. B. buvo išgėręs, tačiau sąmoningas, kokia buvo jo būklė jis nežino. Tą kartą pirtis lygtais buvo, bet jis į ją nėjo, o ar ėjo V. B. - jis nežino. Ryte V. B. jam paskambino ir pasakė, kad jam buvo papurkšta dujų. Kitą dieną jis su V. B. susitikęs nebuvo, jo akių nematė. V. B. jam telefonu papasakojo kas įvyko ir klausė kokį taksi jie kvietė. Jis su V. B. pažįstamas nuo 2004 m., tačiau nepastebėjo, kad šis pavartojęs alkoholį, būtų piktybiškas ar kaip kitaip nusiteikęs.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad kaltinamasis J. L. yra jo darbuotojas, nukentėjusiojo iki 2009-10-30 įvykio nepažinojo. Apie įvykį jis sužinojo ryte, kai jam paskambino nukentėjusysis ir prašė atvykti pasikalbėti. Jis jau buvo informuotas, kad tuo adresu buvo du iškvietimai, pirmo iškvietimo metu niekas neišėjo, tada taksi buvo kviečiamas antrą kartą. Iškvietimai yra registruojami. J. L. jam papasakojo, kad nukentėjusysis V. B. išlipdamas trenkė durelėmis, spyrė į automobilį, po ko atsistojo į kovinę stovėseną, todėl J. L. pavartojo dujas, kurių poveikis yra tramdomasis, laikinas, valandai ar dviem. Jis ir J. L. kitą dieną po įvykio apie 13-14 val. atvyko pas V. B., kuris savo darbo vietoje buvo neblaivus, tai matėsi iš elgesio, sklido alkoholio kvapas. Jis bandė su V. B. kalbėtis, šis aiškino visai kitas aplinkybes, taip pat sakė, kad kvietė greitąją pagalbą, buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam plovė akis. V. B. nebuvo įmanoma susikalbėti, kadangi jis tik reikalavo iš vairuotojo 1500 Lt ir šaukė „duokit pinigus ir viskas“. Kadangi su V. B. nebuvo įmanoma susikalbėti, jie išėjo. Tą kartą V. B. reikalavo iš vairuotojo 1500 Lt, o dabar iš jo įmonės prašo 5000 Lt. J. L. jo įmonėje dirba apie 1,5 metų, nusiskundimų negauta. Jo firma (duomenys neskelbtini) lizingu yra įsigijusi automobilius Škoda Oktavia, 2008 m. gamybos. Su vairuotojais yra sudarytos materialinės atsakomybės sutartys dėl automobilių. Automobilių bamperiai yra plastmasiniai, po šio įvykio ant J. L. automobilio įbrėžimų nebuvo. Įmonėje taksi vairuotojams nėra duota nurodymų turėti dujų balionėlius, tačiau visi taksi vairuotojai juos turi, kuriuos nusiperka patys. Juos naudoja retai.

Teisme apklaustas specialistas J. S. parodė, kad ašarinės dujos paprastai pasižymi trumpalaikiu poveikiu. Jei dėl dujų papurškimo asmuo būtų pristatytas į ligoninę, tai galėtų būti nustatinėjamas sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nukentėjusiojo būklė buvo pakankamai gera, nes jis nesulaukęs gydytojo konsultacijos pasišalino iš priėmimo skyriaus. Sužalojimo pasekmių šiai dienai nustatyti neįmanoma.

Iš viešosios įstaigos „Šiaulių apskrities ligoninė“ pažymos (b.l. 50) matyti, kad V. B. ligoninės akių skyriuje lankėsi 2009-10-30 d. 5.30 val., med. slaugytoja suteikė pirmąją pagalbą, gydytojo nelaukė.

Iš specialisto išvados (b.l. 54) matyti kad V. B. kūne sužalojimų nebuvo rasta.

Vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas pripažįsta, kad J. L. V. B. išlipus iš taksi automobilio papurškė šiam į akis dujų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokią teismo išvadą patvirtina įrodymai, kuriuos teismas ištyrė teismo posėdžio metu, t.y. kaltinamojo dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo V. B. ir liudytojos O. B. parodymai, duomenys apie nukentėjusiojo apsilankymą ligoninėje ir specialisto parodymai teisme. Netiesiogiai apie faktą duomenys atsispindi ir liudytojų R. G. bei V. K. parodymuose. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina faktines aplinkybes, jog V. B. į akis buvo papurkštos dujos, dėl kurių poveikio jis jautė fizinį skausmą.

J. L. teisme pripažino savo objektyvius veiksmus, tačiau teigė, kad dujas nukentėjusiajam į akis papurškė siekdamas gintis nuo gresiančio nukentėjusiojo puolimo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, nes jų byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys. Be to, net ir įvertinus kaltinamojo parodymus akivaizdu, kad toks J. L. elgesys neatitiko būtinosios ginties požymių. Tiek pats kaltinamasis pripažino, tiek teismas nustatė, kad nukentėjusysis V. B. įvykio metu buvo pakankamai girtas, kaltinamojo lauke nepuolė, neturėjo ir nenaudojo jokiu grėsmę kaltinamajam keliančių įrankių, dėl ko blaiviam ir fiziškai stipresnio sudėjimo asmeniui J. L. nebuvo jokio reikalo gintis. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo teisme nurodytas tariamas pavojingas nukentėjusiojo išreikštas kėsinimasis nebuvo realus ir akivaizdus, iš tariamo kėsinimosi intensyvumo, jėgų santykio, kėsinimosi metu nenaudotų jokių priemonių, galimos žalos dydžio ir kitų aplinkybių kaltinamajam J. L. nurodytoje situacijoje aiškiai nebuvo reikalo gintis ir nebuvo pagrindo purkšti dujas nukentėjusiajam į akis.

Atsižvelgiant į J. L. atliktus smurtinius veiksmus, tikslą ir nukentėjusiajam sukeltas pasekmes – patirtą fizinį skausmą – kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

J. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką J. L. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. J. L. praeityje teistas, tačiau jam teistumas išnykęs, ką vertinant pripažintina, kad jis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, buvo baustas ir įvykio metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, išsituokęs, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tokios nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į įstatymo nuostatas (BK 55 str.) verčia teismą J. L. parinkti ir skirti švelniausią bausmės rūšį, dėl ko teismas jam skiria viešuosius darbus.

Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 39-40), kuriuo prašė teismo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos teismas pripažįsta pagrįstomis nurodytas nukentėjusiojo neturtinės žalos aplinkybes dėl fizinio skausmo, išgyvenimų ir nepatogumų, ką įrodo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, dalykas ir objektas, į kuriuos buvo pasikėsinta. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį ir pripažintinos pagrįstomis. Kita vertus teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo patirtas neturtinės žalos turinys pasireiškė ir liekamaisiais reiškiniais, specifiniu ypatingumu, ilgo skausmo kančia, be to, užfiksuotas ir byloje liko nenuginčytas faktas, kad nukentėjusysis po suteiktos pirmosios pagalbos nelaukė gydytojo konsultacijos ir iš ligoninės savavališkai pasišalino. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad V. B. prašoma priteisti neturtinės žalos suma 5000 litų yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, neadekvati padarytos neturtinės žalos turiniui, todėl priteisdamas iš kalto asmens neturtinę žalą teismas šią sumą žymiai mažina iki dydžio, kuris atitiktų padarytas nusikalstamos veikos pasekmes, nustatytus neturtinės žalos požymius bei turinį, J. L. kaltę ir civilinio atsakovo turtinę padėtį, taip pat padarytos turtinės žalos dydį. Įvertinus tai, kad J. L. yra kaltas ir nukentėjusiajam žalą padarė tiesiogiai vykdydamas savo darbines pareigas, teismas pripažįsta, kad žala priteistina iš J. L. darbui nusamdžiusio juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) – kurio atstovė teisme civilinį ieškinį pripažino iš dalies.

Atsižvelgiant į pareikštą V. B. prašymą ir teisės normų nuostatas (BPK 103-106 str.) teismas mato pagrindą iš J. L. išieškoti V. B. kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokatės Kristinos Pugačienės, dalyvavusios byloje jo atstove, paslaugoms už atstovavimą ir dokumentų surašymą apmokėti – viso 1600 Lt litų (2010-04-12 d. kvitas LAT Nr.501899 ir 2010-10-11 d. kvitas LAT Nr.501921).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 303 str., 305 str., 307 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) V. B. priteisti 400 (keturis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš J. L. V. B. priteisti 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) litų kaip išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.