Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei L. D. ir jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.), išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. D. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji su atsakovu pradėjo artimai bendrauti 2010 metais, būdama nepilnametė. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. D.. Atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tačiau tėvystės įregistruoti nenorėjo. Atsakovas aplankė ieškovę gimdymo namuose, atnešė vaikui keletą rūbelių. Šiuo metu atsakovas visai neskiria sūnui išlaikymo. Berniukas turi specialiųjų poreikių, turi nešioti akinius. Ieškovė nedirba, nes augina mažametį vaiką, gauna socialines pašalpas, turto neturi.

Atsakovas A. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas 2012-05-29 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (16 b. l.), patikslintas ieškinys įteiktas 2012-09-13 (61 b. l.). Teismo šaukimai į parengiamuosius bei teismo posėdžius atsakovui įteikti (19, 30, 47 b. l.). Atsakovo atvesdinti į teismo posėdį nepavyko (54, 62 b. l.). Atsakovas proceso eiga nesidomėjo, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Atsakovui žinoma apie teismo procesą, jeigu jis abejotų savo tėvyste, reikštų prieštaravimus. Prašomas priteisti 350 Lt kas mėnesį išlaikymas yra pagrįstas, tačiau kelia abejonių reikalavimas dėl didesnio išlaikymo priteisimo po to, kai vaikui sukaks septyneri metai. Pasikeitus vaiko poreikiams būtų galima reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šiuo metu neįmanoma numatyti būsimų vaiko poreikių. Institucijos atstovė mano, kad ieškinį tenkinti tikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Iš byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 791425, akto įrašo Nr. 3030, matyti, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė L. D., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (7 b.l). Ieškovės paaiškinimus, kad ji artimai bendravo su atsakovu iki vaiko gimimo ir jam gimus, atsakovas tėvystės neneigė, patvirtina liudytojo R. D. parodymai.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo iki Emilio gimimo, santykiai kurį laiką tęsėsi ir vaikui gimus, atsakovas tėvystės neneigė, iš pradžių domėjosi sūnumi. Liudytojo parodymai informatyvūs, nuoseklūs, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. L. D. medicininiuos dokumentuose (gimdymo istorijoje), išreikalautuose iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų, esantys įrašai patvirtina, kad ieškovei gimusio vaiko tėvas yra 22 metų amžiaus. Byloje surinktų įrodymų visuma (ieškovės paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytinai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai buvo artimi, vieši, atsakovas lankėsi gimdymo namuose, sūnų pripažino nuo pat gimimo, nors tėvystė įteisinta nebuvo.

Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas tėvystės nepaneigė. Rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, liudytojo parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažįsta ir laiko save E. D. tėvu nuo sūnaus gimimo. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011-09-11, tėvas yra atsakovas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

E. D. gyvenamoji vieta nuo 2011-09-26 deklaruota kartu su motina ieškove L. D. (10 b. l.). Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Atsakovas neišreiškė jokio pageidavimo, jog E. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytoju apklausto R. D. parodymų matyti, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, tarp jų emocinio ryšio nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir E. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. D. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių suvestinę, kurioje nurodyta ieškovės manymu vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma kas mėnesį – 1228 Lt (68 b. l.). Ieškovė teigia nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 210 Lt maistui, 123 Lt higienos reikmenims, 162 Lt sveikatos stiprinimui, 315 Lt rūbams ir avalynei, 95 Lt lavinimo priemonėms, 179 Lt akiniams, 74 Lt vaistams, 140 Lt už darželio paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad E. D. turi specialiųjų poreikių, jam reikalinga nešioti akinius (78 b. l.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės sūnaus tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši: abu nedirba, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (8, 9, 44-45, 46, 65-67 b. l.). Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius nepateikė. Ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 350 Lt sūnaus išlaikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas E. D. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-23) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio E. D. atstovė L. D. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Baigiamosiose kalbose ieškovės atstovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir atsisakius reikalavimo priteisti didesnę išlaikymo sumą nuo to momento, kai vaikui sukaks septyneri metai, teismas dėl šio reikalavimo išsamiau nepasisako.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 3150 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 2011-09-11–2012-05-22 laikotarpį skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį priteisimo (CPK 185, CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 384 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 221 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 142 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.). Be to, valstybei iš atsakovo priteistina 400 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 391, 443 str., 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti nepilnamečio E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-23) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 3150 Lt (trys tūkstančiai šimtas penkiasdešimt Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2011-09-11–2012-05-22 laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečio E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę L. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 384 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturi šimtai Lt) ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Sprendimas išlaikymo dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytinas skubiai.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.