- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-570-397-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. D., Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Teisėja V.Dapkevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. D., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. ir Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį ir jam skirta (30 MGL) 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmos instancijos teismas nuteisė A. D. pagal BK 245 str. už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra jis 2007 m. liepos 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą paskyrus įpareigojimus, tame tarpe ir įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 6 d. 23 val. 20 min. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-08-17 nuosprendį dėl A. D. neteisingai paskirtos bausmės. Skunde teigiama, kad baudos kaip bausmės paskyrimas A. D., nepadės pasiekti baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41str. 2 d. 4 p.). Nurodoma, kad teismas neatsižvelgė, jog A. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir uždirba tik 300 litų. Be to, A. D. anksčiau teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę susimokėjo pasiskolinęs pinigų. Tad teismas, skirdamas baudą, turėjo įvertinti ir asmens turtinę padėtį, gaunamas pajamas, ko nepadarė.
Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta remiantis LR BK 31 str. Be to, net jeigu nebūtų nustatytas pagrindas taikyti jo atžvilgiu LR BK 31 str. 1 dalies nuostatas, tokiu atveju Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis turi būti pakeistas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 37 str. (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo) ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Pagaliau, net jeigu nebūtų nustatyta nei vieno iš aukščiau nurodytųjų pagrindų baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, apeliantas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti, nes apylinkės teismo paskirtoji bausmė (bauda) yra aiškiai per griežta (aiškiai per didelė ir dėl to neteisinga).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo išėjimo iš buto minėtuoju laiku priežastis (BK 31 str.), nurodytas jo parodymuose, to pasekoje priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nurodytoji jo išėjimo trumpam laikui iš buto priežastis palydint pas apeliantą iki tol viešėjusią draugę, kuri pagrįstai bijojo viena grįžti iki netoliese esančių jos namų, turi būti pripažinta šalinanti jo baudžiamąją atsakomybę.
Apeliantas teigia, kad net jeigu nebūtų pagrindo pripažinti jį nagrinėjamoje situacijoje trumpam pasitraukus iš buto esant būtinajam reikalingumui (dėl jau išskirtųjų priežasčių palydint savo draugę), tai bet kuriuo atveju ta jo veika pagal nurodytąjį baudžiamąjį įstatymą turi būti pripažintina mažareikšme ir jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 37 straipsniu.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, nes neapklausė minėtosios draugės I. U. (duomenys neskelbtini). Dėl paminėtų aplinkybių teismas paskyrė aiškiai per griežtą (ir dėl to neteisingą) bausmę - paskirdamas aiškiai per griežtą bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. LR BK 47 straipsnyje (Bauda) nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą maksimali bauda gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio. Tokiu būdu, apylinkės teismas, paskirdamas beveik maksimalią baudą baudžiamąjį įstatymą pritaikė neteisingai, pažeidė bausmių skyrimo pradmenis. Nurodo, kad būdamas dar gana jauno amžiaus (gim. 1986 m.), yra nevedęs, tačiau šeimą sukurti ruošiasi greitu laiku, neteistas, gyvena tvarkingai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pagal darbo sutartį.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir prokuratūros skundą tenkinti, nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė nuteistojo skundą patenkinti ir atmesti prokuratūros skundą.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros skundas ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius BK 245 str. numatytą nusikalstamą veiką. Paties fakto, kad buvo pažeistas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas būti tam tikru laiku namuose nuteistasis neginčija.
Nuteistasis skunde teigia, kad jis namuose nustatytu laiku nebuvo dėl išskirtinių priežasčių palydint savo draugę, t.y. dėl būtinojo reikalingumo, šis jo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Būtinasis reikalingumas pagal BK 31 straipsnį – tai tokia situacija, kai teisėtai padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį pačiam asmeniui, padariusiam veiką, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Būtinojo reikalingumo situacija, visų pirma atsiranda tada, kai atsiranda realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sąlyga – kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje nėra nei vieno fakto, kuris pagrįstų būtinojo reikalingumo situaciją šiuo konkrečiu atveju. Kaip matyti iš teismo protokolo (b.l.43), nuteistojo draugė yra nepilnametė, tad jai užtrunkant iki nakties ( iki 23 val.) nuteistojo A. D. bute, pastarasis puikiai žinojo apie jam skirtus teismo įpareigojimus nuo 22 val. būti namuose ir apie tai, kad tokiu vėliu metu neturės jokios galimybės palydėti merginos namo, pats sąmoningai sukūrė minėtą situaciją. Nuteistasis apie kokį nors būtinumą lydėti merginą neinformavo ir pas jį 22.30 val. atvykusius policijos pareigūnus. Dėl paminėto, A. D. teiginiai dėl būtinojo reikalingumo laikytini tik deklaratyviais, siekiant išvengti įstatymo numatytos atsakomybės. Nustačius, kad nuteistasis pažeidė jam teismo nustatytą įpareigojimą, šių aplinkybių nustatymui jokios įtakos neturi ir liudytojos I. U. apklausa.
BK 37 straipsnis nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, nes BK 37 straipsnyje kalbama tik apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 straipsnis). BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas – ir tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-26 nutartis b/b 2K-238/2005). Remiantis šiais argumentais, nuteistojo motyvas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosiso atsakomybės pagal BK 37 straipsnyje numatytas nuostatas, yra atmestinas.
Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmos insrancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, į nuteistojo asmenybę, į jo pilną prisipažinimą ir gailėjimąsi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuteistasis dirba ir turi pastovias pajamas. Tad teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšis, kolegijos nuomone, yra teisinga ir atitinkanti BK 41 str. numatytą paskirtį ir tikslus. Nuteistajam paskirtąją bausmę keisti griežtesne bausmės rūšimi pakankamo pagrindo nėra. Nėra pagrindo ir švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę, t.y. sumažinti jos dydį. Pirmos instancijos teismas argumentuotai motyvavo aplinkybes, nulėmusias skirtinos baudos dydį, BK 54 str. reglamentuojamų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, ir todėl švelninti ar griežtinti paskirtąją bausmę pagrindo nėra. Nuosprendis teisingas, todėl nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus atmesti.