Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena (duomenys neskelbtini) (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2020 m. birželio 12 d. apie 10.55 val., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame autobuse “ (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusiame (duomenys neskelbtini) kaimo stotelėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ laikotarpiu, įspėtas autobuso vairuotojo V. Č. dėl nedėvimos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir pasakius, kad nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nebus vežamas, tyčia, dešine ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. Č. į veidą, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Č. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 12 d., buvo išgėręs alaus. Jam labai reikėjo nuvykti į miestą nupirkti šuniukui maisto. Autobusas vyko maršrutu (duomenys neskelbtini). Jis autobusu norėjo važiuoti į Jonavą, veido kaukę pamiršo namuose. Į autobusą įlipo be kaukės ir gražiai prašė vairuotojo pavežti. Vairuotojas nesutiko, ir jis išlipdamas sudavė vairuotojui smūgį ranka į veidą. Sudavus smūgį, ant nukentėjusiojo veido matėsi sudavimo žymės. Smūgis nebuvo labai stiprus. Autobuse tuo metu buvo 3–4 žmonės, jie matė tokį jo elgesį. Supranta, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir kad sutrikdė jo sveikatą. Taip pat supranta , kad tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, šokiravo aplinkinius. Po smūgio sudavimo vairuotojui jis išlipo iš autobuso. Vairuotojas jį sulaikė, iškvietė poiliciją. Atvykus policijos pareigūnams jis prisipažino dėl įvykio. Atvykę policijos pareigūnai viską surašė ir jį paleido. Autobusas nuvažiavo gal po 15-20 minučių, visiems autobuse esantiems žmonėms teko laukti kol atvyks pareigūnai. Savo elgesį vertina blogai. Kaltu prisipažįsta, pasikarščiavo. Nedažnai taip elgiasi. Nelabai girtumas turėjo įtakos tokiam jo poelgiui. Jam nustatė 1,55 promilės girtumą. Būdamas blaivus, gal būtų pasiėmęs kaukę iš namų. Retkarčiais padirba pas ūkininką, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš atsitiktinių darbų ir gaunamos pašalpos. Supranta, kad pasielgė blogai, dėl to gailisi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Su Valstybinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu 109,07 eurų ir su Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos civiliniu ieškiniu 431,08 euro sutinka, ieškinių neatlygino.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 290, 291 straipsnių tvarka, teismas paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. 11.21 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056“ J. Ž. nustatytas 1,55 promilės girtumas (b. l. 114-116);

2020 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) kaimo ženklą esančioje autobusų stotelėje matomas stovintis keleivinis autobusas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Autobuso viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 19-23);

nukentėjusiojo V. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju - konduktoriumi. 2020 m. birželio 12 d. darbą pradėjo nuo 06.30 val. Tą dieną vairavo UAB Jonavos autobusai autobusą “M. B.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), o tikslas buvo (duomenys neskelbtini) pagrindinė autobusų stotis. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo 10.30 val. Apie 10. 55 val. autobusas “M. B.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo (duomenys neskelbtini)autobusų stotelėje. Autobuse buvo apie 8 keleivius. (duomenys neskelbtini) stotelėje į autobusą įlipo jam nepažįstamas asmuo. Toje stotelėje įlipo tik jis vienas. Tas asmuo buvo su ūsais, apie 1 m 70 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Asmuo padavė jam pinigus ir pasakė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini). Dar neišmušęs kvito pasakė šiam asmeniui užsidėti veido kaukę, nes jis jos neturėjo, arba buvo jos neužsidėjęs ant veido (2020 m. birželio 12 d. dar galiojo karantinas ir buvo privaloma dėvėti veido kaukę). Asmuo jam pasakė, kad kaukės neturi. Tada jis pasakė, kad be kaukės jo neveš. Asmuo nusikeikė, paėmė pinigus ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvą. Viskas vyko staiga ir keleivių akivaizdoje, bet ar keleiviai matė įvykį, ar ne, jis neatkreipė dėmesio. Sudavęs smūgį jam į veidą asmuo pabėgo pro atidarytas autobuso įėjimo – išėjimo duris. Jis pasivijęs šį asmenį sulaikė, paprašė keleivių iškviesti policiją. Po suduoto smūgio pajuto, kad jo dešinė akis ėmė tinti, jos negalėjo atmerkti, todėl nuvyko į VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, po to buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas. Jam išaiškinta teise pareikšti civilinį ieškinį (b. l. 31-32, 36-38);

2020 m. birželio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš pateiktų atpažinti 6 asmenų foto nuotraukų nukentėjusysis V. Č. atpažino J. Ž., kaip asmenį, kuris 2020 m. birželio 12 d. autobuse sudavė jam vieną smūgį į galvą (b. l. 40-47);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad V. Č. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 12 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52);

liudytojos A. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. važiavo autobusu (duomenys neskelbtini). Prieš pietus (tikslaus laiko nepamena), (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje į autobusą įlipo senyvo amžiaus jai nepažįstamas vyras. Jis įlipo vienas, jokie kiti keleiviai su juo neįlipo. Autobuse buvo keletas keleivių, bet kiek, neprisimena. Tuo metu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir buvo privalu uždarose vietose, taip pat viešajame transporte, dėvėti veido kaukes. Žmogus, įlipęs į autobusą padavė pinigus, tačiau vairuotojas neišmušė kvito ir pasakė jam „užsidėk kaukę“. Tas žmogus ėmė ieškoti kažko savo rankinėje, bet nerado, matomai neturėjo su savimi. Tada autobuso vairuotojas sakė „gyvuly, greičiau ieškok“. Kažkoks pokalbis tarp jų buvo, sakė vairuotojas, kad be kaukės jo neveš, sakė tai įsakmiu tonu, liepė išlipti. Tas žmogus dar kažką atsakė, bet po to su dešine ranka sudavė vieną smūgį vairuotojui į galvą ir išlipo iš autobuso. Vairuotojas išlipo iš autobuso ir bėgo paskui tą žmogų. Ji mano, kad pats vairuotojas kaltas, nes tas žmogus nesiginčijo su vairuotoju, o vairuotojas nepagarbiai jį skubino, pavadino gyvuliu (b. l. 55-57).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Tiek paties kaltinamojo J. Ž. parodymais, tiek nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad J. Ž. nebuvo jokios priežasties smurtauti nukentėjusio atžvilgiu. Teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam V. Č. pasakius, kad kaltinamasis karantino laikotarpiu, autobuse, privalo būti su veidą ir nosį dengiančia kauke, kaltinamasis J. Ž., suduodamas smūgį ranka į veidą, norėjo dėl menkavertės dingsties, parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusį, jį pažeminti, suprato, kad tokias veiksmais trikdo visuomenėje nustatytą tvarką ir rimtį ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis ne tik padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veika atlikta viešoje vietoje - viešajame transporte, kuriame buvo ir daugiau žmonių, šviesiu paros metu, dėl šio konflikto kilo tam tikro lygmens sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, ja neabejotinai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Anksčiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamojo J. Ž. veika buvo tyčinė, padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas.

Teismas, parinkdamas J. Ž. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei BK 55 straipsnio nuostatomis. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas bei laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, smurtinio pobūdžio, taip pažeidžiant viešąją tvarką ir rodant nepagarbą aplinkiniams, tačiau veika nesukėlė rimtesnių sužalojimų nukentėjusiajam V. Č.. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad J. Ž. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl darytina išvada, kad J. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 129), VšĮ Jonavos pirminės sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 122-123). Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis retkarčiais uždarbiauja pas ūkininkus, registruotas Užimtumo tarnyboje, turtinės žalų civiliniams ieškovams neatlyginęs, tačiau sutinka ją atlyginti. Individualizavus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, į BK 55 straipsnio nuostatas, t.y. kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas sprendžia, kad laikantis BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, numatytą BK 284 straipsnio sankcijoje, be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus. Nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, įvertinus jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsį, nustatytinas bausmės dydis mažesnis už šios bausmės vidurkį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamasis bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo įsitikinimu šie įpareigojimai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 109,07 eurų žalos, kilusios dėl nukentėjusiojo V. Č. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l 84-85). Tarp nusikalstamos veikos bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, civilinis ieškinys įrodytas, pagrindas ir dydžiai nustatyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo civilinio ieškinio pripažinimu, todėl vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, civilinio kodekso 6.263 straipsniu, tenkintinas.

Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys prašant atlyginti 431,08 eurų dydžio žalos, kurią sudaro, Č. V. socialinio draudimo išmokėtos lėšos dėl patirto sužalojimo ir nedarbingumo (b. l 94-95). Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o J. Ž., tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo V. Č. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, susijusią su ligos pašalpos išlaidomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo civilinio ieškinio pripažinimu, laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam J. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti byloje nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. Ž. per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. Ž. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. Ž. per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. Ž. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 109,07 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 7 euro centus) žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 431,08 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 7 euro centus) žalai atlyginti.

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).