Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-26 · Administracinė byla Nr. I-5077-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-26
Bylos Nr.
I-5077-968/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5077-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05818-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. N. su skundas (b. l. 1–3), kuriuo prašoma iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas bei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už pareiškėjo teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę pažeidimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, kuriose nebuvo pakankamai baldų, o atvykus į LAVL jam nebuvo sudarytos galimybės nusiprausti po dušu. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją ir Departamentą, tačiau departamentas neišnagrinėjo dalies jo skunde nurodytų aplinkybių, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į efektyvią gynybą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 32–35) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas nuo 2015-08-14 iki 2015-08-21 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos bei palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 m² ir kurioje yra įrengtos 7 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas pareiškėjui buvo kompensuotas, sudarant galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Pacientų maudymasis LAVL organizuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 257 punktu, atvykusiems į ligoninę ne iš pataisos įstaigų pacientams sudaroma galimybė nusiprausti po dušu; kitiems, t. y. atvykusiems iš pataisos namų pacientams, atliekamos tik higienos procedūros, o į dušą jie vedami pagal bendrą grafiką. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime (b. l. 72–74) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo jam teiktą skundą, todėl teigti, kad pareiškėjo teisė į efektyvią teisinę gynybą buvo pažeista, nėra pagrindo. Pareiškėjas teismo neprašo panaikinti LAVL ir Departamento sprendimų, o siekia tik prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių įrodymų dėl jam kilusios žalos bei jos dydžio.

Departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 100 Eur neturtinę žalą, kurią kildina ir LAVL veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų; taip pat 100 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš Departamento veiksmų, pastarajam tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo pateikto skundo.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Dėl pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų.

7. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-08-21 buvo laikomas LAVL Vidaus ligų skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m² ir palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 m² (b. l. 36, 45) (LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas palatos Nr. 3 plotas laikytinas rašymo apsirikimu). Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas LAVL buvo gydomas 7 dienas (7 lovadieniai).

8. Taisyklių 11¹.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau iš byloje pateiktos LAVL 2015-07-17 pažymos Nr. BD-984 (b. l. 45) bei atsiliepime pateiktos informacijos matyti, jog kameros tipo palatoje Nr. 3 yra įrengtos 6 lovos, o palatoje Nr. 1 – 7 lovos. Nagrinėjamu atveju LAVL bei neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma. Palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas ginčo laikotarpiu neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui gydantis LAVL 7 dienas buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m² plotą.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95). Taigi, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

10. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo laikymo LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, nes valstybė pagal teisės aktus 7 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

11. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

12. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad jam atvykus į LAVL nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 40 punkto reikalavimus. Pastarojoje teisės normoje nustatyta, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše. Taigi matyti, kad ši higienos norma yra susijusi su naujai į laisvės atėmimo vietas atvykusių asmenų sanitarine apžiūra ir švarinimu. Tuo tarpu asmenų, jau esančių pataisos įstaigose, prausimosi duše tvarka yra reglamentuota Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas į LAVL 2015-08-14 atvyko iš Vilniaus pataisos namų (b. l. 36), t. y. iš pataisos įstaigos, taigi minėta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40 punkte nurodyta sanitarinio švarinimo procedūra pareiškėjui turėjo būti atlikta būtent Vilniaus pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, pakartotinis šios procedūros atlikimas pareiškėjui atvykus į LAVL, t. y. iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nebuvo reikalingas. Tuo tarpu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte įtvirtinta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po dušu pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta LAVL direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 nustatyta Pacientų naudojimosi dušu tvarka bei grafiku (b. l. 41–44), ginčo dėl to šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų atmestini, kaip nepagrįsti.

13. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad LAVL palatose nebuvo įrengta pakankamai spintelių bei kabyklų viršutiniams drabužiams, o įrengti baldai buvo seni ir sulūžę.

13.1. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius dėl netinkamo palatų aprūpinimo baldais bei šių baldų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-29 raštas Nr. 13(15.10)-2-16197 (b. l. 30), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat nėra gavęs M. N. skundų.

13.2. Gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad palatoje Nr. 3 yra 6 lovos, 6 spintelės ir 3 pakabos, o palatoje Nr. 1 – 7 lovos, 7 spintelės ir 7 pakabos (b. l. 45). Taigi konstatuotina, kad palatos Nr. 1 aprūpinimas baldais atitiko teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu palatoje Nr. 3 trūko kabyklų viršutiniams rūbams kabinti.

14. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą bei trukmę (7 dienos), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl LAVL padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 70 Eur.

Dėl Departamento veiksmų.

15. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: pareiškėjas 2015-08-14 ir 2015-08-19 skundais dėl minimalaus ploto normos palatose Nr. 1 ir Nr. 3 neužtikrinimo bei galimybės nusiprausti po dušu atvykus į LAVL nesuteikimo kreipėsi į LAVL direktorių (b. l. 80–81, 82–83); LAVL 2015-09-08 sprendimu Nr. 7-508 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 78–79); pareiškėjas 2015-10-07 skundu kreipėsi į Departamento direktorių, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-08-21 LAVL nebuvo užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40 punkto reikalavimai bei minimali palatos ploto norma (b. l. 75–76); Departamentas 2015-11-12 sprendimu Nr. 2S-5209 pareiškėjui nurodė, kad LAVL administracija privalo užtikrinti, kad atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) būtų sudaryta galimybė nusiprausti duše (b. l. 85).

16. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas 2015-11-12 sprendimu Nr. 2S-5209 netinkamai nagrinėjo jo skundą, nes nepasisakė dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių, t. y. dėl ploto trūkumo palatose. Dėl tokio Departamento neveikimo esą buvo pažeista pareiškėjo teisė į efektyvią gynybą, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 Eur.

17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas Departamento 2015-11-12 sprendimo Nr. 2S-5209 teisės aktų nustatyta tvarka teismui neskundžia, neprašo jo panaikinti ir (ar) įpareigoti Departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2015-10-07 skundą, t. y. Departamento veiksmų, nagrinėjant minėtą pareiškėjo skundą, iš esmės neginčija, siekia tik prisiteisti neturtinę žalą dėl neva netinkamų Departamento veiksmų (neveikimo).

18. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo skundas Departamente buvo užregistruotas, įvertintas ir dėl jo priimtas sprendimas, t. y. dėl pareiškėjo skundo buvo atliktos visos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, todėl konstatuoti kokius nors netinkamus Departamento veiksmus ar neveikimą bei, atitinkamai, pareiškėjo teisės į efektyvią gynybą pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjui esant nepatenkintam Departamento 2015-11-12 sprendimo Nr. 2S-5209 turiniu, jis šį sprendimą turi teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už pareiškėjo teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę pažeidimą, atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. N. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. N. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas