Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-163-806/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-20752-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)

2022 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

kaltinamajam N. S. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. S. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. S. palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. N. S. kaltinamas tuo, kad jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas prieš nukentėjusiuosius fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarant didelę žalą nukentėjusiųjų teisėms ir dėl savanaudiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021 m. birželio 24 d. apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su O. (O.) Š., kartu užėjo pas nukentėjusiuosius S. L. ir T. Č. (T. Č.) į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydami tariamą N. S. teisę, kad T. Č. dėl N. S. prarasto automobilio yra skolingas 300 eurų, ginčijamą T. Č., norėdami gauti nurodytą pinigų sumą, nukentėjusiojo T. Č. ir bejėgiškos būklės nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, t. y. N. S. reikalaudamas sumokėti 300 eurų kojomis ir rankomis sudavė sėdinčiam kambaryje ant sofos nukentėjusiajam T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į galvą, po ko, paėmęs rankomis už galvos, trenkė ją (galvą) į sieną bei abejomis kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Po to O. Š. atsisėdo šalia nukentėjusiojo T. Č. ir viena ranka laikydamas už kaklo, kita ranka sudavė T. Č. nenustatytą kiekį smūgių į veidą. Nukentėjusiajai S. L., kuri sėdėjo tame pačiame kambaryje ant sofos, bandant kviesti telefonu pagalbą, O. Š. paėmęs žirkles dūrė pastarajai į kairę ranką, sugriebė už plaukų ir tempė bei paėmęs antklodę uždėjo jai ant galvos ir smaugė. Tuo tarpu N. S. atsinešė iš virtuvės peilį, po ko O. Š., N. S. nurodymu, nukentėjusiajam T. Č. užmovė ant galvos pagalvės užvalkalą ir N. S., pridėjęs turėtą rankoje peilį T. Č. prie kaklo, grasino kaklą nupjauti bei jį ir S. L. užmušti. Po to O. Š. turėtomis žirklėmis dar dūrė T. Č. į petį, kelią ir šoną. Tokiu būdu ir veiksmais veikdamas bendrai su O. Š. padarė nukentėjusiajam T. Č. nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžius su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, muštines žaizdas kairio užausio srityje, panosės - dešinės nosies šnervės srityje, poodines kraujosruvas žanduose, krūtinėje (tris), dešiniame šone (dvi), nugaroje, dešiniame žaste (septynias), žaizdas dešiniame petyje, dešiniame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei dešimt dienų. O nukentėjusiajai S. L. padarė odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, odos įbrėžimą kairiame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Taip bendrais veiksmais su O. Š. savavaldžiavo ir dėl savanaudiškų paskatų nukentėjusiajam T. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

2. Kaltinamajam N. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskelbta jo paieška. 2022 m. balandžio 27 d. kaltinamasis N. S., vykdant minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį, sulaikytas. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skundu kaltinamojo gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartį.

3.1. Skunde kaltinamojo gynėjas akcentuoja, kad suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti įstatyme įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų.

3.2. Nurodoma, kad į teismo posėdžius, vykusius 2022 m. balandžio 1 d. 9.30 val. ir 2022 m. balandžio 19 d. kaltinamasis neatvyko, nes galimai jam buvo žinoma, kad posėdžiai neįvyks dėl kito kaltinamojo O. S. vengimo dalyvauti procese. Visuose kituose posėdžiuose N. S. dalyvavo. Be to, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, N. S. įsiteisėjo ir vykdytinas teismo nuosprendis dėl arešto bausmės. Todėl, pasak kaltinamojo gynėjo, nėra jokio pagrindo taikyti jam papildomą procesinę prievartos priemonę – suėmimą. Asmuo, kuris nuteistas arešto bausme, turi teisę vykti į pataisos namus bausmės atlikimui. Būnant suimtam, apribojamos jo teisės atlikti paskirtą bausmę be papildomų suvaržymų (dirbti laisvės atėmimo įstaigoje, dalyvauti socialinės integracijos programose, mokytis ir t. t). Suimtieji asmenys laikomi skirtingomis nei nuteistieji sąlygomis. Atliekant arešto bausmę, asmens laisvė ir taip bus apribota ir jis visada galės būti pristatomas į teismo posėdžius.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, o kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas –skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam paliktas nepakeistas teismo nutartimi paskirtas suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas paliekamas galioti.

5. Būtina suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 121 straipsnio 2 dalis). Nors šiuo atveju žemesnės instancijos teismas tokių duomenų analizės skundžiamoje nutartyje neatliko, tačiau, susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, darytina išvada, jog N. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą pagrindžiantys duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, kitoje bylos medžiagoje. Taigi, darytina išvada, jog nustatant kardomąsias priemones BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kaltinimams pagrįsti pakankamumo kriterijus, nors skundžiamoje nutartyje ir nebuvo įvertintas ir analizuotas, tačiau nepažeistas.

6. Vadovaujantis BPK 119 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės yra skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti anksčiau minėtų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų suėmimo sąlygų turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo pagrindų.

7. Nagrinėjamu atveju N. S. kaltinamas galimai padaręs dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Už inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą sankcijoje numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus regiono apylinkės teismas galėjo paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant ar pratęsiant šią kardomąją priemonę pakanka nustatyti bent vieno iš jų buvimą.

8. Skundžiama nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas kaltinamajam N. S. paliko galioti paskirtą suėmimą ir nustatė jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo advokato skunde, šį suėmimo skyrimo pagrindą teismas nustatė pagrįstai, jis nėra išnykęs. Skundu ginčijamas nustatytas suėmimo paskyrimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija žemiau pasisako dėl šio kaltinamojo gynėjo advokato skunde nurodyto argumento.

9. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu pasirašytinai supažindintas su kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygomis ir jam žinoma kardomosios priemonės vykdymo tvarka ir galinčios kilti pasekmės už jos nesilaikymą. Į teismo posėdžius, numatytus 2022 m. balandžio 1 d. 9.30 val. ir 2022 m. balandžio 19 d. 14.00 val., kaltinamasis neatvykdavo, galimybės su juo susisiekti visais žinomais kontaktais nebuvo, todėl kaltinamojo buvimo vieta teismui buvo nežinoma. Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo nutartimi buvo pagrįstai nustatyta, kad kaltinamasis N. S. pasislėpė nuo teismo, kas leido teismui pagrįstai padaryti išvadą, kad yra duomenys, turintys realų pagrindą ir leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pats kaltinamasis N. S. dėl šių aplinkybių apylinkės teismui paaiškino, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų ir sužinojęs, kad yra kviečiamas atlikti arešto bausmę bei bijodamas abstinencijos, pasišalino iš gyvenamosios vietos, gyveno miškuose, automobilyje, turėjo tikslą pirmiau atsikratyti priklausomybės, bijojo, kad bausmės atlikimo vietoje jo būsena dėl abstinencijos bus nepakeliama. Pastebėtina, kad kaltinamojo gynėjas skunde nurodė šiam kaltinamojo paaiškinimui priešingas aplinkybes, jog kaltinamasis neatvyko į nurodytus teismo posėdžius, nes galimai jam buvo žinoma, kad posėdžiai neįvyks dėl kito kaltinamojo O. S. vengimo dalyvauti procese. Tokie kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai kaip prieštaraujantys kaltinamojo paaiškinimams iš esmės neanalizuotini, nes pats kaltinamasis N. S. teismui nurodė slapstęsis siekdamas išvengti kitoje byloje jam paskirtos bausmės ir dalyvavimą šioje byloje vykusiuose posėdžiuose akivaizdžiai ignoravo.

10. Gynėjas skunde akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo N. S. įsiteisėjo ir vykdytinas teismo nuosprendis dėl arešto bausmės kaltinamajam. Todėl, pasak kaltinamojo gynėjo, nėra jokio pagrindo taikyti jam papildomą procesinę prievartos priemonę – suėmimą. Su tokia kaltinamojo gynėjo pozicija aukštesnysis teismas nesutinka. Kaip minėta, kaltinamasis N. S. šioje byloje nesilaikė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, nusiėmęs apykoję pasišalino iš gyvenamosios vietos, be to, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Nors, kaip nustatyta, kaltinamajam N. S. ankstesniu teismo nuosprendžiu yra paskirta arešto bausmė, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šis teismo nuosprendis jau yra pradėtas vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam N. S. suėmimas nustatytas trims mėnesiams. Taigi, net ir tuo atveju, jei N. S. atlikinėtų kitoje byloje paskirtą arešto bausmę – 38 paras, tai, atsižvelgiant į bylos apimtį, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis N. S. nuo šio teisminio proceso nepasislėps. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi pagrįstą pagrindą manyti, kad nepalikus kaltinamajam N. S. galioti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, egzistuoja didelė rizika, kad jis, likęs laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamajam pabėgus ir (ar) pasislėpus nuo teismo užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu N. S. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo kaltinamojo N. S. teises, tačiau šiuo atveju teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti ir BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis N. S. gali bėgti arba slėptis nuo teismo, todėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas nebūtų pakankamas. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo advokato skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119–122, 130 straipsniais,

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. S. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam N. S. paliktą nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtą suėmimą ir nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.