- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- II-50-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00164-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. D.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio(duomenys neskelbtini) , skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16603-2022 (ROIK: 22190139489).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16603-2022 (ROIK: 22190139489) M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 450 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 21 d., 17.40 val., Klaipėdos raj. sav., magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė), 270,00 km, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę tik su joje įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, tačiau vairavo automobilį, kuriame antialkoholinis variklio užraktas nebuvo įrengtas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas M. D. skundas, kuriuo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad prieš 1 metus 5 mėnesius buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau iki to įvykio, per 17 metų vairavimo, jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs. Įvykio dieną, lapkričio 21 d. ryte, jis atvyko į statybos objektą Palangoje bendradarbio G. M. vairuojama transporto priemone. Visą dieną dirbo lauko sąlygomis ir bendradarbis darbo dienos pabaigoje pasijuto itin prastai, jausdamas stiprius peršalimo simptomus, todėl G. M. nebegalėjo vairuoti; dėl šios priežasties vakare, apie 17:40 val., M. D., būdamas blaivus, vairavo automobilį, kuriame nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Vairuodamas jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų; pripažįsta savo kaltę dėl draudimo pažeidimo ir nuoširdžiai dėl to gailisi, paskirtą 450 EUR baudą jau sumokėjo, yra iš esmės atsakingas visuomenės narys, įgijęs vidurinį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine ir namų bendrijos aplinka, seniūnija jį charakterizuoja kaip pavyzdingą ir mandagų asmenį. Nurodo, jog dirba ekskavatoriaus operatoriumi ir statybininku pagal individualią veiklą. Darbo funkcijų atlikimui yra svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, nes vykdydamas individualią veiklą privalo vykti į skirtingus darbo objektus, esančius vakarų ir vidurio Lietuvoje. Netekęs teisės vairuoti, rizikuoja netekti galimybės vykdyti tokią veiklą, o tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Pažymi, kad gyvena Nemakščių miestelyje, iš jo gyvenamosios vietos susisiekimo viešuoju transportu nėra. Jis augina 2 mažamečius vaikus, E. D. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir L. D. (gim. (duomenys neskelbtini) . 6-metis sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o 1 metų ir 10 mėnesių sūnų darbo laiku palieka priežiūrai pas senelius, todėl teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą į mokymo įstaigą ir priežiūrai. Taip pat teisė vairuoti jam reikalinga siekiant pasirūpinti pensinio amžiaus, sergančia žmonos močiute D. S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Dėl suprastėjusio mobilumo ir vienos kūno pusės paralyžiaus jai reikalinga nuolatinė pagalba, pasirūpinant jos gyvenamųjų patalpų šildymu kietu kuru, kasdiene buitimi, mokesčių sumokėjimu, nuvežant į gydymosi įstaigas, nes jai taikomas intensyvus gydymas, o močiutė teisės vairuoti ir automobilio neturi. Be to, rūpindamasis močiutės psichologine sveikata, ją veža ir į miestelio renginius. Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga ir dėl to, kad galėtų papildomai užsidirbti vairuodamas traktorių ir ūkininkaudamas, nes vien mažai apmokamo statybininko uždarbio pragyvenimui nepakanka. Pareiškėjas tvirtina suprantantis, jog teisės vairuoti atėmimas ir dėl to susidarantys nepatogumai yra natūrali padaryto pažeidimo pasekmė, kurios jis nesiekia išvengti, bet yra įsitikinęs, jog ir trumpesnio administracinio poveikio priemonė būtų pakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti ir jomis nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. D. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą. Nurodoma, jog neabejotinai nustatyta, kad M. D. vairavo transporto priemonę, nesilaikydamas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jis nebuvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, prieš bylos nagrinėjimą ar bylos nagrinėjimo metu nepateikė prašymų ir papildomų įrodymų. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tačiau Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Priimant nutarimą buvo įvertinti visi duomenys bei reikšmingos aplinkybės ir M. D. skirta minimalaus dydžio nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui, todėl M. D. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta, tačiau atsiliepimu Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. D. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jau patyrė didelę pamoką ir niekada ateityje taip nebesielgs, dėl savo poelgio labai gailisi. Paskirtą baudą sumokėjo, tačiau prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą. Paaiškino, kad vykdo individualią veiklą, dirba statybininku. Žinojo, kad negali vairuoti automobilių, kuriuose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, tačiau jo automobilyje jis nėra įrengtas, todėl paprastai jis jo nevairuodavo, važiuodavo dirbti į statybos objektą kartu su G. M. ir jo broliu ir vairuodavo kuris nors iš jų. Įvykio dieną į darbą irgi atvyko trise, automobilį vairavo G. M., tačiau vėliau jis pasijuto blogai – pajuto peršalimo požymius (temperatūros pakilimą, akių ašarojimą), todėl nebegalėjo vairuoti automobilio ir parvežti visų namo. Trečiasis kolega išvakarėse buvo vartojęs alkoholio, abejojo dėl savo blaivumo, todėl taip pat negalėjo vairuoti. Visi jie gyvena Nemakščiuose, Palangoje nakvoti neturėjo galimybės, todėl apsisprendė vairuoti jis. Kai sustabdė policija, jiems nenurodė, kodėl pats vairavo, nes viskas vyko labai greit ir dėl streso bei nepatyrimo nieko jiems nepaaiškino. Per teisės atėmimo laikotarpį kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, įvykio metu buvo blaivus. Jo sutuoktinė dirba mokytoja Kražiuose, turi teisę vairuoti ir į darbą važinėja pati. Jie šeimoje augina du mažamečius vaikus. Vyresnysis sūnus lanko mokyklą Nemakščiuose, o mažesnįjį sūnų vežioja pas žmonos tėvus. Tą dažniausiai daro sutuoktinė. Taip pat kartu su sutuoktine rūpinasi ligota, garbingo amžiaus jos močiute.
Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, kad M. D. pažįsta, kartu dirba ir važinėja į statybos objektus. Įvykio dieną jau iš ryto jautėsi blogai, bet vėliau būklė dar labiau pablogėjo – ašarojo akys, pakilo temperatūra, todėl pabijojo važiuoti ir paprašė vairuoti M. D.. Tą dieną iš Nemakščių buvo atvažiavę trise, bet trečiasis kolega iš vakaro buvo šventęs gimtadienį, todėl manė, kad dar gali būti neblaivus. Jis žinojo, jog M. D. negali vairuoti, bet tai buvo būtina, nes kitos galimybės nebuvo. Grįžęs namo į gydytojus dėl sveikatos nesikreipė, nes vykdo individualią veiklą, nedarbingumo pašalpos negauna, todėl kitą dieną, išgėręs vaistų, ėjo į darbą, nes kitaip prarastų pajamas. Kai sustabdė policija, jis nesakė, jog negali vairuoti dėl sveikatos. Ar tokią aplinkybę nurodė M. D., nežino.
Liudytojas N. S. teismo posėdyje parodė, jog įvykį atsimena. Paaiškino, kad vykdė tarnybinę užduotį ir važiavo nustatytu maršrutu automagistrale, tikrindami automobilius pagal valstybinius numerius. Pagal duomenų bazės duomenis pastebėjo automobilį, kurį galėjo vairuoti tam teisės neturintis vairuotojas. Sustabdžius automobilį, nuėjęs prie vairuotojo, paaiškino sustabdymo priežastis ir paprašė pateikti dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas nurodė, kad jis teisę vairuoti turi, tačiau N. S. pastebėjo, kad automobilyje nėra įrengta alkobloko, paaiškino apie tai vairuotojui, kad šis negali vairuoti tokio automobilio. Vairuotojas nurodė, kad to nežinojo. Vairuotojo pažymėjime žymos apie galimybę vairuoti su alkobloku taip pat nebuvo. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kiek pamena, vairuotojas važiavo ne vienas. Ką vairuotojas paaiškino, dėl ko vairavo, gerai nepamena, bet neatsimena ir to, kad būtų sakęs, jog vairuoja, nes kitas asmuo negali vairuoti dėl ligos.
Panašiai parodė ir liudytojas M. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė taikoma už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. nutarimu, M. D. pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams (vykdoma nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.) bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (vykdoma nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.).
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra – M. D. pripažino, kad vairavo transporto priemonę, kurioje nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, tačiau tokį savo poelgį teisina tuo, kad buvo priverstas vairuoti, nes kolega, kuris įprastai vairuodavo automobilį, G. M., susirgo ir nebegalėjo vairuoti. Taigi, nors tiesiogiai nenurodoma, pareiškėjas savo veiksmus iš esmės motyvuoja būtinuoju reikalingumu (ANK 16 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Taigi, viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra gresianti žala kitiems valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, kurią siekiant pašalinti ir yra padaromas teisės pažeidimas, kuris yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja.
Nors nagrinėjamu atveju liudytojas G. M. patvirtino, kad pareiškėjas M. D. buvo priverstas vairuoti, nes jis pats susirgo ir dėl labai blogos savijautos negalėjo vairuoti, o likti nakvoti Palangoje, kur dirbo, neturėjo galimybių, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. M. iš tikrųjų sirgo ir dėl savo būklės negalėjo vairuoti, nepateikta – liudytojas patvirtino, jog į gydytojus nesikreipė ir kitą dieną vėl dirbo. Todėl abejotina, kad liudytojo būklė buvo tokia sudėtinga, kad jis negalėjo vairuoti. Kita vertus, pats pareiškėjas patvirtino, jog sustabdžius policijos pareigūnams, priežasties, kodėl vairavo automobilį, kuriame nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, nors neturėjo tam teisės, nenurodė. Tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti patikrą atlikę policijos pareigūnai. Priešingai, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. S. paaiškino, kad sustabdytas vairuojantis M. D. iš pradžių apskritai tvirtino turintis teisę vairuoti, o paaiškinus, kad jis negali vairuoti automobilio, kuriame neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vairuotojas nurodė, kad to nežinojo. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose po įvykio, taip pat nėra užfiksuota, jog M. D. būtų nurodęs, kad automobilį vairavo esant būtinajam reikalingumui. Šiuose pranešimuose nurodoma tik tai, kad M. D. pripažino savo kaltę. Pažymėtina, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, paaiškindamas nusižengimo aplinkybes, M. D. taip pat nurodė tik tai, kad su pažeidimu sutinka ir dėl savo elgesio gailisi. Jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių taip pasielgė, nenurodė.
Taigi, pareiškėjas ne tik nėra nuoseklus nurodydamas savo poelgio priežastis, tačiau nepateikia ir jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi situacija, dėl kurios jis turėjo elgtis neatidėliotinai, nepaisant, jog dėl jo poelgio bus padarytas teisės pažeidimas – byloje nėra jokių duomenų, kad realiai buvo kilusi kažkokia grėsmė asmens ar visuomeninės interesams, dėl ko buvo būtina veikti neatidėliotinai ir nepaisant nieko, imtis priemonių grėsmei sustabdyti, pagalbai suteikti, nors tokiu būdu ir darant teisės pažeidimą. Taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ir jo kolegos neturėjo galimybės po darbo apsistoti Palangoje, kurioje dirbo, ypač atsižvelgiant į joje išvystytas bei pakankamai lengvai prieinamas viešbučių, trumpalaikės nuomos paslaugas, o buvo priversti grįžti į namus, nepaisant, kad tokiu būdu bus padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Be to, administracinis nusižengimas padarytas tyčia, nes M. D. suprato, kad vairuoja transporto priemonę, kurioje neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, nors tokios teisės neturėjo, ir sąmoningai taip elgėsi, o pagal ANK 16 straipsnio 2 dalį, savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog M. D. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl ko jam turėtų būti netaikoma administracinė atsakomybė. Todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta atitinkama nuobauda su administracinio poveikio priemone.
Pareiškėjas sutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, tačiau prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y., pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.
Šiuo atveju jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuobaudą mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta ir pareiškėjas jų nenurodo – nors M. D. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro tokios aplinkybių visumos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas švelnesnės nuobaudos taikymo pagrindu nurodo tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbui, nes dirba statybininku įvairiose Lietuvos vietose, todėl neturėdamas šios teisės, jis prarastų mobilumą ir galimybę dirbti, dėl ko finansiškai kentėtų ne tik jis, bet ir visa jo šeima. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, todėl pareiškėjo patiriami nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti už padarytą administracinį nusižengimą privalomos skirti administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl ankstesnio nusižengimo netekęs teisės vairuoti rado galimybę mobilumui užtikrinti – jo automobilį vairavo kolegos, todėl darbo neprarado. Tikėtina, kad tokiu būdu jis ir toliau galės pasiekti darbo objektus.
Tai, kad pareiškėjas iki 2021 m. liepos 13 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, priėmimo, administracine tvarka nebuvo baustas, taip pat tik parodo, kad pareiškėjas nėra itin piktybiškas pažeidėjas, tačiau išimtinai teigiamai pareiškėjo necharakterizuoja, nes pastarasis pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Pareiškėjo pateikta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos 2022 m. gruodžio 22 d. charakteristika, kuria M. D. nors ir charakterizuojamas pakankamai teigiamai, tačiau jokių aplinkybių, kurios išskirtų pareiškėją kaip ypač aktyvų, reikšmingą indėlį į seniūnijos visuomeninio gyvenimo teikiantį, asmenį, nenurodoma. Pareiškėjas apibūdinamas kaip eilinis, savo elgesiu problemų nekeliantis seniūnijos gyventojas, o tai nepatvirtina, kad pareiškėjui ypač būtina teisė vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinasi mažamečiais vaikais, vyresnįjį E. D. (gim. (duomenys neskelbtini) vežiodamas į Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnaziją, o jaunesnįjį – L. D. (gim. (duomenys neskelbtini) – pas senelius, bei teikia pagalbą sergančiai, garbingo amžiaus sutuoktinės močiutei D. S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri gyvena (duomenys neskelbtini) , ją vežiodamas pas gydytojus, rūpindamasis jos buitimi, gyvenimo sąlygomis, taip pat nėra pakankamos atsakomybei švelninti. Viena vertus, šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir nusižengimo padarymo metu – jis puikiai žinojo, kad darydamas nusižengimą rizikuoja dar ilgesniam laikui netekti teisės vairuoti, tačiau tai jo nuo draudžiamo poelgio nesustabdė, kita vertus, pareiškėjas patvirtino, kad nėra vienintelis šeimoje vairuojantis asmuo – šią teisę turi ir jo sutuoktinė, kuri, kaip pats patvirtino, ir iki šiol dažniausiai vežiojo vaikus, taip pat rūpinosi ir savo močiute. Kaip minėta, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, todėl nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes. Daugiau kitų išskirtinai teigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų nenustatyta, jokių aplinkybių, jog padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas, ar kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga, taip pat nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, kad M. D. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui, už ką yra atsakingas jis pats, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės termino. M. D. skundžiamu nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl M. D. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16603-2022 (ROIK: 22190139489) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.