- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1421-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės I. B. (toliau – ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinės I. B. kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2019 m. birželio 12 d.; 3) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 7 931 Eur, pinigus išmokant per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 4) pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 29 d. dovanojimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei padovanotą 0,1005 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7768 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti, kad prievolės kreditoriams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kauno grūdai“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Agrochema“ yra asmeninės ieškovo prievolės; 6) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Šalys daugiau kaip metus laiko nepalaiko santuokinių santykių, neplanuoja bendros ateities. Nurodė, kad jie buvo sutarę dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sąlygų, dėl bendro turto padalijimo. Šalys iš pradžių susitarimo dėl turto padalijimo laikėsi, kadangi ieškovas perleido sūnui ūkio techniką, o atsakovė perleido jos vardu registruotą motociklą. Buvo susitarta, kad atsakovė perleis sūnui jos vardu registruotus žemės sklypus. Anot ieškovo, po šio susitarimo atsakovė jokių priemonių išsaugoti šeimą nesiėmė, toliau bendravo su meilužiu, o 2019 m. birželio 12 d. niekam nieko nesakiusi išsikraustė iš namų. Nuo to laiko šalys bendro ūkio neveda, todėl ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisinius padarinius sukėlė nuo nurodytos datos. Taip pat ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.70 straipsnio 3 dalimi, prašo dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, kadangi atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jos teigimu, dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, kuris jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, ribojo jos teises, sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir išvarė iš namų. Ieškovas nenurodė viso santuokoje įgyto turto. Nustačius viso turto apimtį turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis, priteisiant jį natūra. Dėl dovanojimo sandorio panaikinimo atsakovė nesutinka, kadangi tai yra jos asmeninė nuosavybė.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą, priteisiant atsakovei iš ieškovo 30 806,82 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 3) nustatyti, kad prievolės kreditoriams AB „Kauno grūdai“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Agrochema“ yra asmeninės ieškovo prievolės; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 5) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis ilgus metus prieš ją naudojo smurtą, visaip ribojo jos teises, vertė atsakovę atlikti veiksmus, kurių ji nenorėjo. Atsakovės teigimu, ieškovas ją persekiojo, tikrino asmeninę korespondenciją, kišosi į asmeninį gyvenimą. Siekdama greičiau nutraukti santuoką, sutinka neįrodinėti ieškovo kaltės, sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės, ieškinio dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turi būti atmesta.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad su atsakovės prašymu padalinti turtą jis sutinka iš dalies, tačiau nesutinka, kad jam būtų priteista tik ½ dalis iš 0,1743 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ statybinių medžiagų, panaudotų pastatams, esantiems šiame žemės sklype, ir teisę įregistruoti asmeninės nuosavybės teise šiame žemės sklype esančius pastatus. Ieškovo teigimu, šis turtas negali būti padalintas natūra dėl įtemptų šalių santykių. Taip pat atsakovės reikalavimas įskaičiuoti trečiųjų asmenų vardu registruotas transporto priemones į bendrą dalintiną turto masę neįrodytas ir nepagrįstas. Nurodė, kad traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirkta dėl dokumentų, kad ją perdaryti į puspriekabę, jos vertė iki 100 Eur; traktoriaus puspriekabė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta iš (duomenys neskelbtini) automobilio bazės, kurią M. B. perdavė močiutė A. B., medžiagos puspriekabės gamybai nekainavo; traktorius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išardytas, galimai tinkamas tik detalėms, jo vertė neviršytų 1500Eur; lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė apie 2 300 Eur, 2008 m. buvo pirktas už sūnaus M. B. ir jo draugės S. M. lėšas, tik registruotas ieškovo vardu (ši aplinkybė atsakovei žinoma). Ieškovas nesutinka, kad būtų tenkintas reikalavimas dėl šių transporto priemonių vertės įskaičiavimo į dalintino turto vertę. Jei teismas vertins, kad yra pagrindas tretiesiems asmenims šiuo metu priklausančias transporto priemones įskaičiuoti į bendrą dalintiną turtą, ieškovas sutinka, kad atsakovei būtų priteistas turtas natūra jos nurodytomis kainomis. Taip pat nurodė, kad nėra pagrįsta įtraukti ūkininko ūkį į bendrą dalintiną turto masę, o skolas, susidariusias vykdant ūkininko veiklą, vertinti kaip asmenines ieškovo skolas.
7. Trečiasis asmuo AB „Kauno grūdai“ atsiliepime prašė nustatyti, kad ieškovo prievolė AB „Kauno grūdai“ yra jo asmeninė prievolė, kadangi ji atsirado ieškovui vykdant ūkininko veiklą.
8. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė prievolę AB „Šiaulių bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.
9. Trečiasis asmuo UAB „Agrochema“ atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė: 1) nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę, atsakovei paliko santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini); 3) pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. birželio 12 d.; 4) skolinę prievolę kreditorei AB „Kauno grūdai“ pripažino asmenine ieškovo prievole; 5) skolinę prievolę kreditorei AB „Šiaulių bankas“ pripažino solidariomis šalių prievolėmis, įpareigojant ieškovą kompensuoti kreditorei sumokėtas įmokas tuo atveju, jei kreditorė savo finansinį reikalavimą patenkintų iš atsakovės turto; 6) skolinę prievolę kreditorei UAB „Agrochema“ pripažino solidaria šalių prievole, įpareigojant ieškovą kompensuoti kreditoriui sumokėtas įmokas tuo atveju, jei kreditorė savo finansinį reikalavimą patenkintų iš atsakovės turto; 7) padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovui priteisė asmeninės nuosavybės teise turtą, kurio vertė: 7.1. 2.7600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 9 530 Eur; 7.2. ¼ iš 2.5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2 192,50 Eur; 7.3. ¼ 0.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 139 Eur; 7.4. t0.1743 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jame esantį neįregistruotą statinį, vertė 6 360 Eur; 7.5. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur; 7.6. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8 000 Eur; 7.7. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur; 7.2. atsakovei priteisė asmeninės nuosavybės teise turtą, kurio vertė - transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 300 Eur; 8) priteisė iš ieškovo atsakovei 7 931,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; 9) pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure 2016 m. vasario 29 d. sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas padovanojo atsakovei 1.8700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris po dovanojimo sutarties sudarymo buvo padalintas į du žemės sklypus, ir taikė restituciją – grąžino 1.7668 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.1005 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie gauti padalijus padovanotą žemės sklypą, ieškovo asmeninėn nuosavybėn; 10) priteisė ieškovui iš atsakovės 3004 Eur bylinėjimosi išlaidas; 11) priteisė valstybei iš atsakovės 28,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog atsakovė jam buvo neištikima. Vertino, kad šią aplinkybę patvirtina ieškovo paaiškinimai, fotonuotraukos, susirašinėjimo žinutės, liudytojų G. D., M. B. ir M. B. parodymai. Darė išvadą, kad santuoka iširo vien dėl atsakovės kaltės.
12. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai atsakovė išėjo iš namų ir ieškovas su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. birželio 12 d.
13. Pavardes po santuokos nutraukimo teismas paliko „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių nustatymo nekilo.
14. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą, turtą – traktorių (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabę savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukti į bendrą dalintiną turtą, kadangi toks turtas jungtinės nuosavybės pabaigoje neegzistavo kaip priklausantis sutuoktiniams nuosavybės teise.
15. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog jis traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , traktorių (duomenys neskelbtini), valst., Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabę savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleido sūnui M. su ieškovės žinia ir pritarimu, gautus pinigus padėdamas į vietą, kurioje laikomos šeimos santaupos, kuriomis atsakovei buvo leidžiama naudotis. Ieškovas šioje byloje liudytojų parodymais, savo paaiškinimais įrodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už sūnaus ir jo draugės S. M. pinigus, jie buvo šio automobilio faktiniai valdytojai, minėtas automobilis buvo perleistas su šalių žinia ir sutikimu. Tuo vadovaudamasis teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją už nurodyto turto perleidimą.
16. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kartu su statiniu vertė yra 6 310 Eur. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ginčo šalių reikalavimus dėl teisės įregistruoti statinį pripažinimo, kadangi abi šalys, prašydamos teismo pripažinti teisę įregistruoti statinį, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad statinys yra pastatytas teisėtai, kad šalys negali įregistruoti administracine tvarka kreipdamosi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“.
17. Teismas, nustatydamas kitų žemės sklypų vertes, vadovavosi nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytomis vertėmis: 2.7600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 530 Eur; ¼ iš 2.5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 1 835 Eur; ¼ iš 0.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 137 Eur. Ginčo dėl transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) verčių tarp šalių nebuvo, todėl teismas vadovavosi jų nurodytomis vertėmis: transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8 000 Eur; transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur. Nustatė, kad šalys nesutarė dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vertės. Ieškovas šią transporto priemonę vertina 2 300 Eur, atsakovė – 500 Eur, tačiau nė viena iš šalių įrodymų šio turto vertėms pagrįsti nepateikė. Teismas, patikrinęs skelbimų portaluose esančius duomenis apie vidutines rinkos vertes, nustatė, kad vidutinė rinkos vertė 2020 metais buvo 2 300 Eur, todėl sprendė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertė yra 2 300 Eur.
18. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovė ūkio vertę pagrindžiančių dokumentų nepateikė, nustatydamas ūkio vertę vadovavosi pajamų mokesčio deklaracija ir ataskaita už 2019 metus, žemės ūkio pajamų mokesčio apskaičiavimo ataskaita, 2020 m. sausio 1 d.– 2020 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto apskaitos ataskaita. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė, jog ūkininko ūkis veikia nuostolingai, todėl jis vertintinas ieškovo nurodyta simboline suma – 100 Eur.
19. Teismas sprendė, kad bendro sutuoktinių dalintino turto vertė sudaro 28 462 Eur: 2.7600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 9 530 Eur; ¼ dalies iš 2.5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 1 835 Eur; ¼ dalies iš 0.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 137 Eur; 0.1743 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančio neįregistruoto statinio, vertė 6 360 Eur; ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8 000 Eur; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 300 Eur.
20. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad prievolės kreditoriams AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Agrochema“ atsirado vykdant ūkininko veiklą, kai ūkis buvo įkurtas santuokos metu, šias prievoles laikė bendromis sutuoktinių prievolėmis. Teismas prievolę kreditoriui AB ,,Kauno grūdai” pripažino asmenine ieškovo prievole, nes šalys ir kreditorė sutiko su prievolės modifikavimu į asmeninę ir ginčo dėl to nebuvo.
21. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalių santykiai yra emociškai įtempti, abejojo, ar nutraukus santuoką ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, šalys galės ir gebės racionaliai spręsti bendrai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Dėl šių priežasčių teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir žemės sklypą su neįregistruotu statiniu priteisė ieškovui, įpareigojant jį atsakovei išmokėti kompensaciją.
22. Konstatavo, kad dėl kito bendro turto padalijimo tarp šalių ginčo nebuvo, atsakovė priešieškinyje sutiko, kad žemės sklypai ir transporto priemonės būtų priteisiami natūra ieškovui, jai išmokant kompensaciją. Teismas atsakovei priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 300 Eur bei 7 931 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
23. Teismas dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją, grąžinant ieškovo asmeninėn nuosavybėn du žemės sklypus, gautus padalijus padovanotą žemės sklypą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas, nutraukdamas santuoką dėl atsakovės kaltės, vadovavosi tik ieškovo kaimyno ir draugo bei M. B. netiesioginiais parodymais. Apeliantės teigimu, teismas liudytojo D. parodymus įvertino netinkamai (jis yra ieškovo artimiausias kaimynas, draugas, pats nurodė, kad turi piktumų atsakovės atžvilgiu), o apklausti vaikai galimai nurodė neteisingas ar ne taip suprastas aplinkybes.
24.2. Teismas nevertino atsakovės pateiktų duomenų apie jos psichinę sveikatą, kuri pablogėjo dėl ieškovo elgesio. Teigia, kad ieškovas ilgus metus atsakovės atžvilgiu naudojo smurtą, visaip ribojo jos teises, vertė atlikti veiksmus, kurių atsakovė nenorėjo.
24.3. Teismas visiškai nevertino aplinkybės dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo M. B.. Pažymi, kad teismas, įpareigodamas atsakovę pateikti priešieškinį ir pats priėmęs nutartį išreikalauti dokumentus iš VĮ „Regitra“ apie šio automobilio pirkimo pardavimo sutartį, nekontroliavo kaip valstybinė įstaiga vykdo nurodymus. Duomenys nebuvo gauti, todėl priešieškinį atsakovė pateikė negalėdama detalizuoti šių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
24.4. Teismas nurodė, kad nors ir pateikti duomenys, jog 2019 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimis daiktai buvo perleisti M. B., neturint atsakovės sutikimo ar paskesnio pritarimo, tačiau vertino, kad toks turtas jungtinės nuosavybės pabaigoje neegzistavo kaip priklausantis sutuoktiniams nuosavybės teise. Be to, pasirėmė motyvu, kad „atsakovė sąmoningai“ pasirinko teisę neginčyti sandorių dėl turto perleidimo. Apeliantės teigimu, tai neatitinka tikrovės, nes ji pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. teisę gauti pusę parduotų daiktų vertės pinigine išraiška.
24.5. Teismas analogiškai sprendime pasisakė ir dėl kito esančio turto – žemės ūkio padargų, kurie nebuvo nurodyti ūkininko turto balanse, o jų buvimą pripažino ieškovas ir liudytojai, tačiau teismas tai vertino kaip aplinkybę, kad ūkio padargai yra ūkyje, jais naudojasi M. B. ūkininkaudamas. Teismas apie jų padalinimą ar įtraukimą į dalintino turto balansą nepasisakė.
24.6. Teismas neobjektyviai įvertino situaciją su gyvenamuoju namu, kuris renovuotas, tačiau neatlikta teisinė registracija. Apeliantės teigimu, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad procesas vyko COVID-19 situacijos metu, kai šalyje paskelbtas karantinas ir VĮ „Registrų centras“ teikė tik dalines paslaugas. Susisiekus telefonu su specialistais, atsakovei buvo paaiškinta, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatai, registruoti ieškovo vardu, todėl tik jis gali užsakyti šių statinių inventorizaciją ir teisinę registraciją. Be atliktos inventorizacijos turto vertintojai nesutiko atlikti turto vertinimo. Taipogi teismas nenustatė dalintino turto vertės. Apeliantės teigimu, buvo įvertinta tik žemės sklypo vertė ir šalių sutarta investuotų į renovaciją statybinių medžiagų kaina, tačiau visiškai nevertinta esamų pastatų vertė, pasiremta ieškovo teiginiu, kad toje vietovėje „kainos svyruoja apie 10 000 eurų“. To teismui pakako, kad turtą vertintų tik 6 310 Eur suma. Be to, teismas nurodė, kad jei šalys sukūrė statinį, jos turi teisę kreiptis dėl jo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju teismas kaip ir pripažino, kad tai yra jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau dėl administracinių kliūčių neįregistruotas, todėl galimai šalys galės jį pasidalinti vėliau. Apeliantės manymu, teismas privalo išspręsti visus turtinius nesutarimus santuokos nutraukimo metu.
24.7. Teismas, priimdamas sprendimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) (2005 m. gamybos) vertės, pasirėmė skelbimo kaina (2020 m. duomenimis), tačiau atsakovei pavyko rasti šiuo metu tokio pat automobilio vertę – 780 Eur. Atsižvelgiant, kad šalių automobilis (duomenys neskelbtini) yra netvarkingas, nevažiuojantis, tai atsakovės nurodyta 500 Eur vertė yra objektyvi.
24.8. Teismas vertino, kad ūkis nuostolingas, jo vertė 100 Eur. Apeliantės teigimu, ieškovas neteikė duomenų apie gautas paramas, neparodė kiek jos įtakoja ūkio pelningumą. Pažymi, kad pažymoje apie ilgalaikį turtą nurodyta vertė 21 273,16 Eur (2019 m. birželio 12 d. ataskaita), tačiau teismas vadovavosi 2020 m. lapkričio 20 d. ataskaita, kur turto vertė 13549,05 Eur. Vertinant 2019 m. duomenis (iš ilgalaikio turto vertės atėmus nuostolius), ūkininko ūkio vertė yra 7 723,95 Eur, o atsakovė sutiko, kad jo vertė būtų pagal ieškovo skaičiavimus – 7 052,12 Eur.
24.9. Teismas iškėlė abejonę, kad šalys negalės racionaliai spręsti bendrai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, todėl nusprendė turtą priteisti ieškovui. Atsakovės manymu, toks teismo sprendimas nepagrįstas, neatsiklausus šiuo klausimu šalių nuomonės.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliantė neįvardina, kokių jos pateiktų įrodymų ir motyvų teismas nevertino, nenurodo, kokius įrodymus teismas turėjo vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.
25.2. Liudytojų G. D., M. B., M. B. liudijimai, ieškovo paaiškinimai yra nuoseklūs, nėra prieštaravimų nei tarp tų pačių liudytojų paaiškinimų, nei tarp atskirų liudytojų nurodytų aplinkybių.
Šalies argumentai
25.3. Apeliantė nėra pateikusi dokumentų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes (apie persekiojimą, teisių ribojimą, smurtavimą ir kt.). Šias aplinkybes apeliantė išsigalvoja. Kadangi apeliantė nepateikė į bylą duomenų apie savo sveikatos būklę, teismas neturėjo duomenų konstatuoti atsakovės nurodomą aplinkybę apie jos pablogėjusią sveikatą dėl ieškovo kaltės.
25.4. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos transporto priemonės, buvo perleistos su atsakovės žinia ir sutikimu, šalims dar tebegyvenant kartu, už jas sutuoktiniams gaunant pinigus. Perleidimo aplinkybės yra detaliai ir nuosekliai nustatytos teismo sprendimu. Be to, į bylą pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas derinant sutarties sąlygas pagrindžia, kad atsakovė apie transporto priemonių perleidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2019 m. birželio 19 d. Taip pat į bylą pateiktos VĮ „Regitra“ 2019 m. gegužės 27 d. pažymos patvirtino, kad transporto priemonės sutuoktiniams nebepriklausė dar iki gyvenimo skyrium pradžios ir apie tai atsakovei vėliausi turėjo būti žinoma 2019 m. birželio mėn.
25.5. Šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl statybinių medžiagų dalinimo yra teisėti ir vertintini kaip tinkamas teisių įgyvendinimo būdas. Teismo statybinių medžiagų įvertinimas atitiko šalių nurodytas pinigų sumas, ginčo dėl to nebuvo. Tuo tarpu apeliantės teiginys, kad teismas privalėjo įpareigoti ieškovą atlikti turto inventorizaciją ir teisinę registraciją yra neįrodytas teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis.
25.6. Apeliantė ginčija teismo nustatytą automobilio (duomenys neskelbtini) vertę, teigdama, kad jai atitenkančio automobilio vertė turėjo būti nustatyta 500 Eur. Ieškovo teigimu, apeliantė įrodymus turėjo teikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, nors ji ir teigia, kad jai pavyko rasti 780 Eur automobilio kainą, tačiau įrodymų apie paieškos duomenis teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė.
25.7. Apeliantė ginčija teismo nustatytą ūkininko ūkio vertę, tačiau nepateikė įrodymų, kodėl teismas nustatė vertę neteisingai, nepagrindžia, kokiais įrodymais remiantis teismas turėjo ūkį vertinti jos nurodyta 7 052,12 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
28. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., o atsakovės priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Nustatyta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinės kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2019 m. birželio 12 d.; 3) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 7 931 Eur, pinigus išmokant per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 4) pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 29 d. dovanojimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei padovanotą 0,1005 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7768 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti, kad prievolės kreditoriams AB „Kauno grūdai“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Agrochema“ yra asmeninės ieškovo prievolės; 6) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą, priteisiant atsakovei iš ieškovo 30 806,82 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 3) nustatyti, kad prievolės kreditoriams AB „Kauno grūdai“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Agrochema“ yra asmeninės ieškovo prievolės; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 5) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliantė dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama ieškovo ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, siekiant nustatyti priežastį dėl santuokos iširimo, nevertino aplinkybės dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo M. B., neobjektyviai įvertino situaciją, susijusią su gyvenamuoju namu, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ūkininko ūkiu, jo pelningumu.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo
31. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su sutuoktinių kalte, sąlygojusia santuokos iširimą. Apylinkės teismas visiškai nevertino ieškovo elgesio santykyje su atsakove, išimtinai vadovavosi ieškovo liudytojų parodymais, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi (liudytojais buvo apklausti šalių vaikai M. B. ir M. B., dėl kurių turtinių teisių pasisakė teismas), taip pat liudytoju buvo apklaustas G. D., kuris yra ieškovo pažįstamas, kaimynas, jie bendrauja ūkio klausimais, todėl akivaizdu, kad yra ieškovo pusėje.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šią dalį, konstatuoja, kad byloje trūksta duomenų, iš kurių būtų galima neginčijamai nustatyti, kad santuoka iširo išimtinai dėl apeliantės kaltės. Spręstina, kad kaltės nustatymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo
34. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 straipsnių ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas. CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrą sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 2.7600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ¼ iš 2.5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ iš 0.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0.1743 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis neįregistruotas statinys; ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio įregistravimo data 2006 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriuje; transporto priemonė (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatydamas dalintino turto vertę teismas vadovavosi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais.
36. Apylinkės teismas sprendė, kad bendro sutuoktinių dalintino turto vertė sudaro 28 462 Eur sumą, o konkrečiai: 2.7600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 9 530 Eur; ¼ dalies iš 2.5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 1 835 Eur; ¼ dalies iš 0.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 137 Eur; 0.1743 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančio neįregistruoto statinio vertė 6 360 Eur; ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 8 000 Eur; transporto priemonės (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 200 Eur; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 300 Eur.
37. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino situaciją, susijusią su gyvenamuoju namu (namas renovuotas, tačiau neatlikta teisinė registracija), nenustatė dalintino turto vertės. Teigia, kad buvo įvertinta tik žemės sklypo vertė ir šalių sutarta investuotų į renovaciją statybinių medžiagų kaina, tačiau visiškai nevertinta esamų pastatų vertė, pasiremta ieškovo teiginiu, kad toje vietovėje „kainos svyruoja apie 10 000 eurų“. Anot apeliantės, to pirmosios instancijos teismui pakako turtą įvertinti tik 6 310 Eur suma. Be to, apylinkės teismas nurodė, kad jei šalys sukūrė statinį, jos turi teisę kreiptis dėl jo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantės teigimu, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas kaip ir pripažino, kad tai yra jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau dėl administracinių kliūčių neįregistruotas. Apeliantės manymu, teismas privalo išspręsti visus turtinius nesutarimus santuokos nutraukimo metu. Pažymėjo, kad susisiekus telefonu su VĮ „Registrų centras“ specialistais, jai buvo paaiškinta, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatai, registruoti ieškovo vardu, todėl tik jis gali užsakyti šių statinių inventorizaciją ir teisinę registraciją. Be atliktos inventorizacijos turto vertintojai nesutiko atlikti turto vertinimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad santuokos nutraukimo byloje teismas turėjo išspręsti visus turtinius klausimus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
38. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas statinys, ieškovui priteisė 0.1743 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį neįregistruotą statinį, vertė 6 360 Eur. Ginčo šalys patvirtino, kad ten stovi gyvenamasis namas, kuriame jie gyveno, namas neįregistruotas. Šią aplinkybę paliudijo ir M. B., M. B., G. D.. Apylinkės teismas sprendė, kad šio turto vertė 6 360 Eur. Apeliantė nesutinka su tokiu įvertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įtraukdamas minėtą turtą į bendro dalintino turto sąrašą, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ir klausimą dėl šio turto rinkos vertės nustatymo. Kadangi žemės sklypas, ant kurio stovi statinys, įregistruotas ieškovo vardu, tik jis turi teisę atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją. Ir tik atlikus šiuos veiksmus, bus galimybė atsakovei pasitelkti turto vertintoją turto rinkos vertei nustatyti. Darytina išvada, kad teismo nustatyta šio turto vertė yra netiksli, ja negalima vadovautis.
39. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl ūkininko ūkio vertės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ūkį įvertino simboline 100 Eur suma. Apeliantė teigia, kad ieškovas neteikė duomenų apie gautas paramas, neparodė kiek jos įtakoja ūkio pelningumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nesiekė tinkamai išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su tikrąja ūkio verte. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo išsiaiškinti ar ieškovas yra gavęs ūkiui skirtas paramas, koks jų dydis, kiek jos turėjo įtakos ūkio pelningumui. Nagrinėjamu atveju neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaudamasis teismas sprendė, kad ūkio vertė yra būtent 100 Eur, kita vertus teismas neturi teisės turtą vertinti ir vertinti simboline suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žemės ūkio padargų – plūgo, kultivatoriaus, kombaino įtraukimo į ūkininko ūkio balansą, o tik nurodė, kad šiais daiktais naudojasi M. B. ūkininkaudamas. Taigi lieka neaišku, kam nuosavybės teise priklauso šie daiktai.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog jis traktorių (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių (duomenys neskelbtini), valst, Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabę savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. perleido sūnui M. su atsakovės žinia ir pritarimu, gautus pinigus padėdamas į vietą, kurioje laikomos šeimos santaupos, kuriomis atsakovei buvo leidžiama naudotis. Apeliantė tvirtina, kad jai apie tai nebuvo žinoma, tik proceso metu gavo duomenis apie turto perleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus ir faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog anksčiau nurodytas turtas buvo perleistas su atsakovės žinia, kad gautus pinigus už parduotą turtą ieškovas padėjo į vietą, kurioje buvo laikomos šeimos santaupos, ir kokią tai turi reikšmę dalinant santuokoje įgytą turtą. Įrodinėjimo našta tenka ieškovui, nes būtent jis taip teigia (CPK 178 straipsnis). Apylinkės teismas nepagrindė išvados dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažinimo. Tas pats pasakytina ir dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo M. B. aplinkybių.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamos bylos dalyse dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo bei turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo (įskaitant turto verčių nustatymo), neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus šių klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, Kauno apylinkės teismo gegužės 3 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.