Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. F. ieškinį dėl vekselio dalies ir vykdomojo dokumento pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo atsakovei E. K., trečiasis asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2012-04-06 ieškovas iš savo senelių už 20 000 Lt įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Bute buvo susidariusios skolos už komunalines paslaugas, kurias ieškovas apmokėjo (apie 5000- 7000 Lt). 2012 m. lapkričio mėnesį ieškovas šiame bute apsigyveno su atsakove. Iki apsigyvenant butas buvo remontuojamas iš bendrų lėšų. Atsakovė į buto pagerinimą investavo 35 000 Lt, o ieškovas taip pat 35 000 Lt. Lėšos buvo gautos tiek iš šalių darbo pajamų, tiek iš jų tėvų santaupų. 2013 m. pabaigoje šalių santykiai ėmė blogėti ir jie nusprendė skirtis, tačiau atsakovė atsisakė išsikraustyti iš buto, į kurį buvo investavusi asmenines lėšas ir nurodė, kad išsikels tik tada, kai jai bus atlygintos jos 35 000 Lt investicijos. Kadangi ieškovas tuo metu tokių santaupų neturėjo sutiko pasirašyti vekselį kelis kartus didesnį nei faktinė skolos suma – 100 000 Lt.

2015-06-05 ieškovas pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2015-06-05 sumokėti atsakovei 100 000 Lt. Vekselį pasirašė tik todėl, kad atsakovė kuo greičiau išsikraustytų iš buto. Be to, ieškovas buvo apgautas, kad atsakovė reikalaus tik šalių sutartos realios sumos grąžinimo, o vekselio pasirašymas didesnei sumai ,neva, tik papildoma prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Akivaizdu, kad ieškovas, dirbdamas VŠĮ Jonavos ligoninėje, tokios pinigų sumos negalėjo per vienerius metus sutaupyti , o atsakovė, taip pat dirbanti ligoninėje, negalėjo per vienerius metus investuoti į butą. 2014 m. vasarą atsakovė išsikraustė ir santykiai nutrūko. Butas 2015-04-03 buvo parduotas už 144 000 Lt. 2015-03-05 ieškovas sumokėjo atsakovei 1 158 Eur, 2015-03-06 - 1 155 Eur, 2015-03-09 - 585 Eur, 2015-06-15- 7 250 Eur, iš viso 10 148 Eur t.y. šiek tiek daugiau, nei šalių buvo sutarta. Nepaisant to atsakovė nesąžiningai kreipėsi į antstolį dėl priverstinio likusios skolos 18 953,13 Eur išieškojimo pagal vekselio pagrindu 2015-06-16 Vilniaus m. 2 - ajame notarų biure išduotą vykdomąjį įrašą. Tik gavęs antstolės 2015-11-25 patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų ieškovas suprato, kad buvo apgautas ir atsakovė reikalauja neegzistuojančios skolos grąžinimo. Nuo 2015-11-25 iki ieškinio pateikimo teismui dienos antstolė išieškojo 9 185,25 Eur ir pervedė atsakovei. Kadangi ieškovas buvo apgautas ir pasirašė vekselį , įsipareigodamas grąžinti skolą, kurios iš tiesų nėra, jis ginčija vekselį iš dalies – prievolę pagal vekselį, viršijančią 10 148 Eur sumą bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išduodant ar naudojant vekselį turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju apribota ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole ( sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolę. Jei kyla ginčas dėl prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ir kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė, netenka galios. Ginčo situacijoje vekselis atliko ir skolos dokumento (dalyje iki 35 000 LT) ir reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės (dalyje dėl 65 000 Lt) funkciją, todėl jis pripažintinas iš dalies – dalyje, kurioje atliko reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją.

Ieškovo išduotas vekselis yra pripažintinas iš dalies negaliojančiu, nes ieškovas, sudarydamas šį sandorį, negalėjo išreikšti savo laisvos valios, kuri yra būtina sandoriui sudaryti. Atsakovė įtikino ieškovą, jog vekselyje įrašoma didesnė skolos dalis tik todėl , kad tai yra papildomos prievolės grąžinti 10 136 Eur skolą, įvykdymo užtikrinimas. Ieškovas, siekdamas greičiau išsiskirti su atsakove, ja pasitikėdamas po ilgalaikių santykių, sutiko pasirašyti tokį vekselį. Vekselio išdavimą 100 000 Lt sumai nulėmė ne asmens laisva valia, o susidėjusios asmeninės aplinkybės, pasitikėjimas atsakove, kas nulėmė sudaromo sandorio valios trūkumą.

Faktą, kad atsakovė jokiais būdais negalėjo į butą investuoti 100 000 Lt patvirtina ir kaina, už kurią jos netrukus buvo parduotas – 144 000 Lt, ypač atsižvelgiant į tai, kad butas buvo remontuojamas ne tik iš atsakovės , bet ir iš ieškovo lėšų.

Kadangi ieškovas prašo panaikinti vekselį iš dalies bei vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, tai visos lėšos, išieškotos atsakovės naudai iš ieškovo, jam grąžintinos restitucijos pagrindu – įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovui 9185,25 Eur priverstinai išieškotų vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).

Nesutikimą grindžia tuo, jog su ieškovu susipažino dar studijų metais -2003 m., būdami pirmakursiais Kauno medicinos universitete. Iki santykių nutrūkimo draugystė tęsėsi 11 metų. 2004- 2005 m. su ieškovu dirbo Londone, Belfaste. 2004 m. grįžus iš Londono ieškovas paprašė paskolinti jam pinigų automobilio įsigijimui. Už atsakovės lėšas ieškovas savo reikmėms nusipirko apynaujį automobilį. Atsakovei automobilis nebuvo reikalingas, nes gyveno netoli universiteto, neturėjo vairavimo patirties. Ieškovui perdavė apie 10 000 Lt.

2005 m. ieškovas automobilį pardavė ir vėl paprašė paskolinti pinigų automobilio pirkimui. Nusipirko BMW markės automobilį, kurio įsigijimui atsakovė paskolino 20 000 Lt, uždirbtų Belfaste. Ieškovas žadėjo grąžinti kai tik turės galimybę. Automobilis buvo pavogtas ir nors draudimas kompensavo nuostolius, bet ieškovas teigė, kad kompensacija buvo neadekvati ir jis vėl prašė paskolinti pinigų. Ieškovo automobiliai keitė vienas kitą. Iš viso buvo įsigyti penki ganėtinai prabangūs automobiliai. Ieškovas negrąžino jokių skolų nei už vieną automobilį, nors jie buvo perkami iš dalies už atsakovės lėšas. Tikslių sumų automobilių pirkimui nepamena, tačiau jos buvo mažesnės nei pirmųjų dviejų. Atsakovės finansiniai poreikiai niekuomet nebuvo dideli, o artimiausiems žmonėms padėti niekada neatsisakydavo, todėl ieškovui vis kartojant, kad niekuomet neliks skolingas ir pradėjęs dirbti grąžins visus pinigus, tuomet nesijautė apgaudinėjama.

Ieškovas atsakovės uždirbtais pinigais, kurių visada turėjo, nes buvo itin taupi, kiekvieną vasarą dirbdavo, mokėsi išskirtinai gerai ir yra gavusi vardines stipendijas, siekiančias iki 5000 Lt, naudojosi ne tik pirkdamas automobilius, bet ir kaip poros kasdienių bei laisvalaikio poreikių tenkinimui (sąskaitoms kavinėse, parduotuvėse apmokėti, kelionių išlaidoms padengti). Pvz. 2012-07-20 bei 2012-07-24 atlikti pavedimai iš atsakovės sąskaitos už jų kelionę bei apgyvendinimą Ispanijoje (3000 Lt), 2013-09-09- ir 2013-09-27 pavedimai už kelionę Portugalijoje ( 3 100 Lt).

Po skyrybų atsakovė sužinojo apie ieškovo polinkį nuolat skolintis pinigus. Jo paties uždirbti pinigai buvo skiriami pramogoms, medžioklės įrangai ir kitoms moterims. Tokiu būdu jiems dar studijuojant ieškovas apytiksliai buvo skolingas apie 60 000 Lt. Dėl susidariusios skolos niekuomet ginčų nebuvo ir būtent pats ieškovas visuomet tikindavo, kad pinigus grąžins. 2012 m. nusprendė bandyti kurti šeimą. Tuo tikslu įsigijo butą iš ieškovo močiutės. Ieškovo teigimu, jis paėmė paskolą ir sumokėjo už butą 20 000 Lt. Kadangi butas buvo labai prastos būklės ir jį reikėjo remontuoti, jie nutarė kapitališkai suremontuoti ir įsirengti pagal savo poreikius. Atsakovė negailėjo pinigų buto remontui. Negailėjo jų ir atsakovės tėvai: jie supirko visą buitinę techniką. Iš banko išrašų kopijų matyti, kad 2012 m. birželio – 2013 m. sausio mėnesį, būtent tada, kai vyko remontas, iš atsakovės sąskaitos buvo nuimta arba išskaičiuota 48 910,236 Lt. Didelės išgrynintos sumos neleidžia abejoti, kad pinigai buvo skiriami buto remontui – apmokėjimui už statybos darbus, baldų pirkimui, statybinėms medžiagoms, elektros prietaisams ir instaliacijai, interjero detalėms. Atsakovė niekada nematė, kad ieškovas būtų už kažką mokėjęs.

Santykiams akivaizdžiai artėjant prie skyrybų su ieškovu pradėjo aptarinėti ir tarpusavio finansinius klausimus. Siekdami konkretumo kartu suskaičiavo atsakovės duotus pinigus ir bendru sutarimu , net gi labiau ieškovo valia bei iniciatyva sutarė, kad jo skola yra 100 000 Lt, nors ieškovas pripažino, kad reali skola buvo dar didesnė.

2014 m. pradžioje išsikraustė iš buto. Raktus dar turėjo ir kelis kartus bute lankėsi. Prašė ieškovo konkrečiai nurodyti kada gali tikėtis bent dalinių skolos mokėjimų. Jis nurodė, kad ketina parduoti butą ir taip atsiskaityti arba kitaip užsidirbti, todėl atsiskaitys ne ilgiau kaip per metus. Pats ieškovas savo iniciatyva pasiūlė jai išrašyti vekselį, kas ir buvo padaryta 2014- 06-05. Vekselį 100 000 Lt ieškovas surašė net ne jos akivaizdoje ir jai tiesiog perdavė , todėl jo teiginiai, kad ji privertė jį vekselį surašyti yra melagingi. Ieškovas dar papildomai nurodė, kad jis surašys testamentą, kuriuo jo mirties atveju jai paliekamas turtas. Testamentas taip pat rašytas ne atsakovės akivaizdoje ir jį atsakovas taip pat tiesiog perdavė jau surašytą. 2014 m. pabaigoje pradėjo atkakliai prašyti ieškovo grąžinti bent dalį skolos, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Tik 2015 m. kovo mėnesį ieškovas pervedė 3 pavedimais apie 3 000 Eur sumą. Pasiteiravus apie skolos grąžinimą tiesiog kartodavo, kad atiduos kito mėnesio pradžioje, tačiau pažadų netesėdavo. Ieškovas nereagavo į atsakovės pranešimus, kuriuose buvo reikalavimai sumokėti 100 000 Lt skolą pagal vekselį. Ieškovas į pranešimus nereagavo, nors dar 2015-05-06 buvo pardavęs butą ir už gavęs 145 017,60 Lt.

Atsakovė kreipėsi į notarą. Išdavus vykdomąjį įrašą tikėjosi skolą atgauti gražiuoju ir prašė ieškovą mokėti nors dalimis. Ieškovas eilinį kartą pažadėjo atsiskaityti. Neturėdama kitos išeities 2015-10-16 pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį įrašą. Į jos asmeninę sąskaitą buvo įnešami pinigai , išskaityti iš ieškovo darbo užmokesčio. Jokių priekaištų ar pretenzijų iš ieškovo dėl vekselio niekuomet nesulaukė. Akivaizdu, kad ieškovas savo pareigą pagal vekselį pripažino, nes pirmiau savanoriškai pervedinėjo pinigus į atsakovės sąskaitą, o vėliau neprieštaravo ir pagal antstolės patvarkymą atliekamam išskaitymui iš darbo užmokesčio.

Nesutinka su ieškovo pozicija, kad vekselyje nurodyta 100 000 Lt skola yra papildomas 35 000 Lt skolos įvykdymo užpildymas t.y. ieškovui pareiga mokėti vekselyje nurodytą sumą atsirastų tik tuo atveju, jei jis nebūtų grąžinęs 35 000 Lt, investuotų į buto remontą. Tačiau ieškovo pasirašytą vekselį vertinti kaip 35 000 Lt skolos įvykdymo užtikrinimą nėra jokio pagrindo, dėl to, kad tokio dydžio skolos apskritai nebuvo ( skola buvo ne mažesnė, o netgi didesnė nei 100 000 Lt). Pagrindas, kuriam esant buvo pasirašytas vekselis, yra ne tik investicijoms į buto remontą padengti, tačiau apskritai ieškovo piniginei skolai, kuri susidarė nuo pat draugystės pradžios, grąžinti. Skolą sudaro atsakovės asmeninės lėšos , skirtos ieškovo automobiliams pirkti, bendrų kelionių išlaidoms padengti, buto remontui ir kitoms kasdienėms išlaidoms, nes ieškovas nuolat kartojo, jog viską grąžins, o dabar tiesiog „ įtrauktų į jo skolą“, prieš skyrybas sutiko nustatyti konkrečią sumą. Ta 100 000 Lt suma ir buvo numatyta vekselyje.

Kadangi iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matoma, kad atsakovės investicija į buto remontą kur kas didesnė nei 35 000 Lt, o apytiksliai 48 910 Lt (papildomai tėvai iš asmeninių lėšų supirko buitinę techniką ir santechniką ir išleido apie 20 000 Lt), todėl vargu ar protingas žmogus būtų sutikęs, kad grąžintina suma būtų tik 35 000 Lt.

Ieškovo pasirašyto vekselio paskirtis – ieškovo piniginės skolos, susikaupusios nuo pat draugystės pradžios, grąžinimas. Ieškovo pasirašytas vekselis vertintinas kaip vertybinis popierius ieškovo piniginei skolai, susikaupusiai daugiau kaip per 10 metų padengti, tačiau jokiu būdu ne tariamos 35 000 Lt skolos įvykdymo užtikrinimui.

Ieškovo pozicija, kad ,neva, atsakovė įtikino ieškovą pasirašyti didesnę skolos sumą vekselyje tam, kad ši skola užtikrintų 35 000 Lt skolos, grąžinimą, o jis, siekdamas greičiau išsiskirti ir neturėdamas kitos išeities, pasirašė vekselį didesnei sumai, yra nelogiška, nepagrįsta ir nepatvirtinanti, jog egzistuoja CK 1.91 str. įtvirtinti sandorio negaliojimo pagrindai. Iš buto atsakovė išsikraustė 2014 m. pradžioje ir grįžo gyventi į tėvų butą, todėl ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodo, kad butą pardavė tik 2015 m. balandžio mėnesį, tad net jei butas pradėtas pardavinėti 2015 metų pradžioje akivaizdu, kad 2014 m. birželio mėnesį ieškovui dar nebuvo jokio reikalo išdavinėti vekselį tam, kad atsakovė išsikraustytų iš buto.

Nėra ir negali būti jokių tyčinių atsakovės veiksmų, kurie galėtų turėti lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti, kadangi pats ieškovas pasiūlė skolą įtvirtinti vekselyje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Turi būti tiriama ar viena ginčo šalis atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių antra ginčo šalis buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį.

Ieškovas yra suaugęs žmogus, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbantis gydytoju, todėl neabejojama, kad turėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmę. Ieškovo iniciatyva pasirašyti vekselį tik patvirtina, kad jis neabejotinai turėjo pasidomėti ar pasikonsultuoti dėl vekselio išdavimo pasekmių. Kad ieškovas suprato savo atliekamų veiksmų esmę patvirtina ir jo elgesys po vekselio pasirašymo. Jis kitą dieną savo parašu patvirtino testamentą, kuriame nurodė, kad visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą mirties atveju palieka atsakovei. Be kita ko taip pat nurodė, kad šis testamentas galioja iki vekselio įvykdymo pabaigos, o testamentą rašo niekieno neverčiamas, savo noru, būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, medikamentų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ieškovas, būdamas tikras, kad vekselio išrašymas neatitinka jo vidinės valios turėjo, iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kol šis bus pateiktas apmokėti. Savanoriškas pervedimas tam tikrų pinigų sumų į atsakovės banko sąskaitą dar iki sueinant vekselyje nurodytam terminui, priekaištų nereiškimas dėl visų atsakovės iniciatyva siųstų dokumentų bei antstolės atliekamo išieškojimo iš jo atlyginimo tik patvirtina tikrąją ieškovo valią.

Ieškovas, kaip reikalauja įstatymas, neįrodė atsakovės tariamos apgaulės, kurios ir negalėjo būti, nes pats ieškovas inicijavo vekselio pasirašymą. Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais fakto, kad yra investavęs į buto remontą 35 000 Lt, o atsakovės pateiktos banko sąskaitų išrašų kopijos, išlikę mokėjimo kvitai neabejotinai patvirtina, kad būtent atsakovės lėšomis buvo atliekamas buto remontas. Ieškovas, pardavęs butą, tikėtina, iššvaistęs už jį gautas lėšas, tiesiog vengia grąžinti skolą reikšdamas nepagrįstą ieškinį. Sudaręs naują santuoką jis tiesiog nebenori mokėti senų skolų „iš praeities“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys ilgą laiką draugavo ( apie 11 metų). 2012-04-06 ieškovas įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų nuotraukų nustatyta, jog butas buvo apleistas, todėl buvo remontuojamas. Ieškovas pripažįsta, jog remonto darbai buvo atlikti iš bendrų lėšų ir teigia, kad šalys investavo po 35 000 Lt savo ir jų abiejų tėvų piniginių lėšų. Šalys paaiškino, jog 2013 m. pabaigoje jų santykiai ėmė blogėti . Atsakovė teigia, kad iš buto ji išsikraustė 2014 m. pradžioje. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė nesutiko išsikraustyti iš buto, todėl jis, siekdamas, kad atsakovė kuo greičiau tai padarytų, 2014-06-05 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovei per 1 metus iki 2015-06- 05 sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur). 2016-06-06 ieškovas savo ranka surašė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei. Testamente nurodyta, kad testamentas galioja iki vekselio įvykdymo pabaigos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jog vekselį pasirašė norėdamas arba susitaikyti su atsakove, arba kad ji kuo greičiau išsikraustytų iš buto.

2015-05-06 butas buvo parduotas už 144 000Lt. 2015-03-05 ieškovas pervedė atsakovei 1 158 Eur, 2015-03-06- 1 155 Eur, 2015-03-09- 585 Eur, 2015-06-15- 7 250 Eur, iš viso 10 148 Eur. 2015-06-05 atsakovė išsiuntė pranešimą ieškovui reikalaudama sumokėti skolą , o 2015-06- 08 ieškovui buvo pranešta, jog atsakovė ketina kreiptis dėl į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo ir priverstinio skolos išieškojimo. Nuo 2015-06-15 ieškovas pinigų atsakovei nepervedė, todėl 2015-10-15 atsakovė kreipėsi į antstolę S. V.. 2015-11-25 antstolės patvarkymais išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovo darbo užmokestį, gaunamą VĮ Jonavos ligoninėje ir VĮ Raseinių ligoninėje. Kaip rodo šalių pateikti rašytiniai įrodymai, iki ieškinio pateikimo teismui dienos ( t.y. iki 2016-10-10) iš ieškovo darbo užmokesčio atsakovei buvo dar išieškota 9185,25 Eur. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog vekselis buvo išduotas kaip realaus 35 000 Lt reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Ieškovo teigimu, pasirašydamas sandorį jis negalėjo išreikšti laisvos savo valios, nes atsakovė jį apgavo įtikindama, kad vekselyje rašoma 100 000 Lt suma įrašoma tik todėl, kad tai yra papildomas prievolės grąžinti 35 000 Lt skolą įvykdymo užtikrinimas, o susidėjusios asmeninės aplinkybės, pasitikėjimas atsakove ir nulėmė sandorio valios trūkumą.

Atsakovė teigia, kad į vekselyje įrašytą 100 000 Lt sumą įeina ne tik į buto remontą investuotos piniginės lėšos, bet abiejų sutarimu buvo suskaičiuota visos atsakovės ieškovui paskolintos piniginės lėšos per visą jų bendravimo laikotarpį ( remontui, automobiliams, kelionėms, kavinių ir parduotuvių sąskaitoms apmokėti ir pan.,).

Vekselis , kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui . Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą ( CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalis, ĮPVVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti , apmokėti), taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta. Vekselio naudojimas prievolei užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio kilusios sąžiningų asmenų - ir kreditoriaus, ir skolininko - teisės turi būti ginamos.

Sudarant sandorį šalys išreiškia savo valią. Esminis sutarties požymis ir jos sąlyga yra šalių susitarimu šalių laisvos valios išreiškimas sudaryti sandorį. Vekselis , kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, todėl galimi atvejai , kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, todėl vekselį išrašęs asmuo gali jį ginčyti remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Ieškovas teigia, kad 100 000 Lt sumai vekselis buvo išduotas tik kaip papildomas pagrindinės prievolės - 35 000 Lt skolos – įvykdymo užtikrinimas ir vekselį jis pasirašė ne laisva valia, o priverstas atsakovės, nes neturėjo iš karto atlyginti jai jos investuotų lėšų į buto remontą ir buvo apgautas, kad atsakovė reikalaus tik realios 35 000 Lt skolos.

CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teiginius, kad ginčijamas vekselis atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją privalėjo pagrįsti , jog šalys buvo prievolinių teisinių santykių dalyviai, iš kurių atsirado tiksliai apibrėžto dydžio pagrindinė prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui jis išdavė šį vekselį 100 000 Lt sumai. Kai prievolė užtikrinama vekseliu , vekselio ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis ( teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kitus, nei byloje nagrinėjamus tarp šalių egzistavusius prievolinius teisinius santykius. 2017-03-06 vykusio posėdžio metu pats ieškovas negalėjo paaiškinti kokiu būdu 65 000 Lt suma kaip skirtumas tarp jo teigimu, realiai egzistavusios 35 000 Lt skolos ir vekselyje nurodytos 100 000 Lt skolos atliko prievolės grąžinti 35 000 Lt skolą įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, kodėl nebuvo detalizuojama skola, kad būtų aišku ką reiškia įrašyta 100 000 Lt suma ir kokiu būdu pasireiškė atsakovės apgaulė, kad jis vietoje realios 35 000 Lt skolos įrašė 100 000 Lt, todėl šis ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą, kad 100 000 Lt suma buvo pagrindinės 35 000 Lt sumos įvykdymo užtikrinimo priemonė, laikytina nepagrįsta ir neįrodyta, o ginčijamas vekselis vertintinas kaip vertybinis popierius, patvirtinantis ieškovo (vekselio davėjo) skolos dydį atsakovei (vekselio gavėjai).

Nesutikdamas su vekselyje įrašytu skolos dydžiu ir reikšdamas ieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu ieškovas privalėjo įrodyti, kad vekselyje įrašė žymiai didesnę sumą (100 000 Lt) , o ne realią sumą (35 000 Lt) ne laisva valia, o dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba kad dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis. Visų pirma, ieškovas turėjo įrodyti, kad jis atsakovei buvo skolingas tik 35 000 Lt jos investuotų lėšų į buto remontą, o ne žymiai didesnę 100 000 Lt sumą, kurią įrašė vekselyje.

Tačiau ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė nei buto remontui investuotų lėšų dydžio , nei aplinkybės kiek kiekviena šalis prisidėjo prie remonto darbų (CPK 178 straipsnis). Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia vien tik savo paaiškinimais, kurie vertintini kaip nenuoseklūs ir prieštaringi (CPK 185 straipsnis). Ieškinyje jis teigia, kad didesnę sumą įrašė, nes atsakovė nesikraustė iš buto, o jis neturėjo lėšų iš karto atsiskaityti su ja, todėl ir įrašė jos reikalaujamą sumą. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šiuo ieškovo argumentu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog jų santykiai pablogėjo 2013 m. pabaigoje, o iš buto atsakovė išsikraustė 2014 m. pradžioje. Butas parduotas tik 2015 - 05 -06, daugiau kaip už vienerių metų, todėl akivaizdu, jog nebuvo jokio būtinumo sau labai nenaudingomis priemonėmis siekti labai skubaus atsakovės išsikraustymo. Juolab, kad posėdžio metu ieškovas teigė , kad tokiu būdu jis siekė ir kito tikslo - susitaikyti su atsakove.

Ir vienu, ir kitu atveju akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys buvo visiškai neprotingas ir neapdairus. Juk sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisinam rezultatui pasiekti. Žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Valia paprastai išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti tikrąjį valios turinį. Teismų praktikoje pažymima, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia sudaryti ar nesidaryti konkrečią sutartį. Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis ir pasitikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmų teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai , o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius, jo teises teismas gali atsisakyti ginti (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas yra jaunas, aukštąjį medicininį išsilavinimą turintis asmuo, todėl privalėjo suvokti vekselio teisinius ypatumus (prievolės abstraktumą) ir padarinius, o nesuvokdamas – privalėjo pasikonsultuoti su teisininkais .

2017-03-06 posėdžio metu ieškovas pateikė dar vieną versiją - aiškino, kad jis nelabai atsimena nei vekselio, nei testamento pasirašymo aplinkybių, nes pasirašymo metu buvo labai girtas. Pasak ieškovo, pasirašyti vekselį pasiūlė atsakovė: „vekselį atsigabeno atsakovė pagavusi momentą, kai buvau neblaivus. Buvau tiek girtas, kad nieko neatsimenu“. Tačiau ši aplinkybė taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais, išskyrus pačio ieškovo paaiškinimus, o tvarkinga, įskaitoma ieškovo rašysena tiek ginčijamame vekselyje, tiek testamente nepatvirtina ieškovo versijos , kad dokumentai surašyti visiškai girto ir aplinkoje nesiorientuojančio asmens. Testamente kaip tik yra pažymėta, jog jį ieškovas surašė „būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, medikamentų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“. Manytina, kad šios, tik bylos nagrinėjimo metu pateiktos versijos atsiradimą sąlygojo ieškovo negalėjimas pateikti logiško savo ieškinio reikalavimų paaiškinimo, todėl ji taip pat atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

Atsakovė savo atsikirtimą į ieškinį grindžia tuo, kad 100 000 Lt sumą sudarė ne tik buto remontui skirtos lėšos, bet apskritai per visą šalių draugystės laikotarpį ieškovui paskolintos atsakovės lėšos – apmokėjimui už įvairias keliones, kasdienių poreikių tenkinimui , už parduotuvių ir kavinių sąskaitas , automobilius ir pan., Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką ar tam tikros aplinkybės egzistavo arba neegzistavo teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kad vekselyje nurodyta suma buvo įrašyta be jokio spaudimo, o šalių laisva valia ir abipusiu sutarimu, suskaičiavus per 11 draugystės metų atsakovės ieškovui paskolintus pinigus patvirtina šios aplinkybės.

Atsakovės pateiktas jos banko sąskaitos išrašas buto remonto laikotarpiu rodo, kad tada ji turėjo išlaidų ir investavo į ieškovo buto remonto gerokai daugiau nei 35 000 Lt. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad iš atsakovės sąskaitos laikotarpiu 2012 m. birželio – 2013 m. sausio mėnesį, kai bute ir buvo vykdomi remonto darbai, buvo nuimta grynaisiais pinigais arba mokama kreditine kortele įvairiuose prekybos centruose, prekiaujančiuose namų apyvokos reikmenimis, statybos priemonėmis, apie 48 910,26 Lt t.y. gerokai daugiau, nei nurodė ieškovas.

Pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ieškovo buto remonto darbams, šalių, kaip poros kasdienių bei laisvalaikio poreikių tenkinimui nuolat skirdavo savo asmenines pinigines lėšas, todėl tikėtina, kad atsakovė, siejusi bendrą ateitį su ieškovu , per visą ilgą 11 metų šalių draugystės laikotarpį galėjo paskolinti gana didelę pinigų sumą. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai – mokėjimų pavedimai už 2012 m. kelionę į Ispaniją, už 2013 m. kelionę į Portugaliją. 2017-03-06 vykusio posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad už keliones yra mokėjusi atsakovė, tačiau teigė, kad jis prisidėdavo prie kelionių išlaidų pvz. apmokėdavo už muziejus ir pan.;

Kad ieškovas pripažino savo skolą atsakovei tokiu dydžiu, koks nurodytas vekselyje, patvirtina ir jau minėtas ieškovo ranka surašytas testamentas. Šio rašto turinys suponuoja išvadą, kad vekselio surašymo metu ieškovas buvo nuoširdus ir turėjo lūkestį sąžiningai atsiskaityti su atsakove ir kad ,galimai, būtent testamentas turėjo atlikti prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo funkciją. Jame nurodyta: „testamentas galioja iki vekselio įvykdymo pabaigos (vekselis pridedamas). Po vekselio įvykdymo pabaigos testamentą laikyti negaliojančiu“.

Testamente nėra jokių pastabų , kad ieškovas yra skolingas kur kas mažesnę sumą. Jame pažymėta, kad „vekselis pridedamas“ ir nėra išskirta nei kažkokia pagrindinė 35 000 Lt prievolė, nei jos įvykdymo užtikrinimo priemonė. Testamento turinys ( sklandus, nuoseklus, informatyvus tekstas) leidžia daryti išvadą, kad testamentą ir vekselį surašęs ieškovas ganėtinai gerai orientuotas teisiniuose dalykuose ir geba tinkamai išreikšti savo nuostatas raštu.

Ieškovas neginčijo vekselio nei gavęs atsakovės pranešimus, jog ji kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nei kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ieškovas neįžvelgė ir tada, kai 2015-11-25 antstolės patvarkymų pagrindu iš jo darbo užmokesčio buvo išieškota dar 9185,25 Eur. Toks ieškovo elgesys paneigia jo argumentus apie atsakovės jo atžvilgiu naudotą apgaulę ar kitokius nesąžiningus tyčinius atsakovės veiksmus, nes jei jis buvo įsitikinęs, kad vekselio išrašymas neatitiko jo tikrosios vidinės valios, tai vertinant pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesio kriterijus jis galėjo iš karto ginčyti vekselį nelaukdamas nei jo pateikimo priverstiniam vykdymui, nei beveik metus atliekamų išskaitų iš jo darbo užmokesčio.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir panaikintinos 2016-10-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) sustabdymas ( CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.19 straipsnio 1 dalis, 144 straipsnis).

Ieškinio netenkinus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 213 Eur žyminio mokesčio valstybei (šios žyminio mokesčio dalies mokėjimas 2016-10-13 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo), 9,98 Eur pašto išlaidų valstybei bei 600 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, ,98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. F. a.k(duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovei E. K. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo P. F. 213 Eur (du šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio bei 9,98 Eur ( devynis eurus 98 centus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.