- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-11
- Bylos Nr.
- N-756-597-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2005 m. lapkričio 12 d., 21⁰⁰ val., Šilutėje, Klaipėdos gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 68 punkto reikalavimus. Ši A. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį.
Institucijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatuota, kad A. M. protokole nurodyta veika padarė ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį jam skirta 2000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams.
A. M. Institucijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašė jį pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, o būtent neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad dėl pažeidimo kaltę pripažįsta, gailisi. Anksčiau baustas nebuvo. Dirba stogdengiu skardininku. Jo darbas susijęs su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes savo transportu vyksta į objektus, vežasi įrankius. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones gali netekti ir darbo, tuo pačiu vienintelio šeimos pragyvenimo šaltinio. Jo žmona nedirba, jie augina mažametę dukrą.
Institucija neprieštaravo, kad skundas būtų tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad visos aplinkybės, turėjusios įtakos administracinės nuobaudos skyrimui, jau yra įvertintos ir A. M. skirta minimali nuobauda. Teismui pateiktieji įrodymai nėra tokie, kurie patvirtintų aplinkybes dėl prielaidų švelninti paskirtąją nuobaudą. A. M. neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio) vairavo automobilį, tuo sukėlė realią grėsmę eismo dalyviams, sau pačiam, tyčia įvykdė vieną iš sunkiausių ir grubiausių KET pažeidimų. Realios grėsmės eismo saugumui buvimą patvirtina ir policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad A. M. dėl sunkios apsvaigimo būklės buvo pristatytas į Šilutės rajono policijos komisariatą išblaivinimui. Tokiu būdu Institucija, atsižvelgusi į pažeidimo esmę, pažeidimo sunkumą, pagrįstai ginčijamu nutarimu siekia administracinio teisės pažeidimų prevencijos ir taiko įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Įstatymo leidėjas, įvertinęs tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas, todėl teismas neturi pagrindo formalius nurodytus kriterijus pripažinti švelninančiais atsakomybę ir skirti švelnesnę nuobaudą. Teismas taip pat pripažino, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl darbo stogdengiu skardininku S. L. individualioje įmonėje (b. l. 10 - 11) nėra pakankamas pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamuoju kriterijumi pripažindamas darbo pobūdį, kuriam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kaip aplinkybę, eliminuojančią specialiosios teisės atėmimo skyrimą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nenustatytos. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 ir 20 straipsnių nuostatoms.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005 gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos 2005 m. spalio 15 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be pirmos instancijos teismui pateiktų argumentų teigia, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas. Institucija neprieštaravo, kad skundas būtų tenkintas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nurodė, kad vairavo išgėręs siekdamas išvengti galimo smurto dėl tarp jo draugų kilusio konflikto, buvo labai išsigandęs. Jis teismui pateikė pažymą iš darbovietės, iš kurios matyti jo darbo pobūdis. Jo darbo laikas yra nenormuotas, o įmonės objektai yra faktiškai visoje Klaipėdos apskrityje, todėl į darbą ir iš jo į jam paskirtus objektus jis važiuoja asmeniniu transportu, kadangi tai yra numatyta jo darbo sutartyje. Darbdavys aiškiai ir vienareikšmiškai pažymoje nurodė, kad jam netekus teisės vairuoti, jis bus atleistas iš darbo. Kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti motorines transporto priemones, matosi iš jo darbo sutarties. Jos pateikti teismas nereikalavo, tad ją pateikia su apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. kalta veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.
ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių išskirtinių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir pareiškėjo šeiminė padėtis, jo dirbamo darbo pobūdis, nepriklausomai nuo darbo sutartyje sulygtų sąlygų. Tai, kad darbe apeliantas charakterizuojamas teigiamai, yra išklausęs paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą taip pat nėra išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta. A. M. paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, kuri atitinka padarytą pažeidimą, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tad pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir ją pakeisti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, išsamiai atsakė į visus A. M. skunde išdėstytus argumentus. Institucijos neprieštaravimas dėl nuobaudos sušvelninimo teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. administracinė nuobauda skirta atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, proporcinga jo padarytai veikai, atitinka įstatyme numatytus administracinės nuobaudos tikslus bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, juos panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Šilutės rajono policijos komisariato 2005 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.