- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- 1-1481-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01273-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pastovios gyvenamosios vietos neturi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, iki sulaikymo nedirbo, teistas 16 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. D. 2020 m. sausio 8 d. apie 14.30 val., atidaręs neužrakintas buto duris, esančias (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai patekęs į nukentėjusiojo A. V. butą ir užėjęs į prieškambarį, pagrobė ant spintos durelių kabančią vyrišką rankinę, 35 Eur vertės, taip pagrobė A. V. priklausantį 35 Eur vertės turtą.
A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. D. 2020 m. sausio 8 d. apie 14.40 val., atidaręs neužrakintas buto duris, esančias (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios I. Š. butą, iš prieškambario norėdamas pavogti ką nors vertingo, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes tuo metu nukentėjusioji I. Š. užėjo į prieškambarį ir pamatė A. D., po to jis pasišalino.
A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis atvyko į (duomenys neskelbtini), atsitiktinai užėjo į daugiabučio namo laiptinę siekdamas pagrobti pinigų. Pakilo į devintą aukštą, ėmė tikrinti butus, ar neatidarytos durys. Atidarė neužrakinto buto duris ir užėjo į prieškambarį, jame pamatė vyrišką rankinę, kurios vertė galėjo būti 35 Eur. Jis paėmė rankinę ir išėjo iš buto. Antras butas buvo žemiau. Jis norėjo patikrinti rankinę, kai pamatė moterį laiptinėje. Kaltinamasis prasilenkė su moterimi, pamatė praviras jos buto duris ir užėjo į prieškambarį. Jis užėjo ten, kad galėtų rasti, ko nors vertingo. Jis nieko nerado ten vertingo, o eidamas iš patalpos sutiko minėtą moterį, kuri kažką rėkė ant A. D.. Kaltinamasis išsigando, kad gali būti sulaikytas, todėl pabėgo su anksčiau paimta vyriška rankine. Kadangi joje buvo tik pasas, jis paliko rankinę netoli daugiabučio namo. Blogai vertina savo veiksmus. Būtų leidęs pagrobtus pinigus savo reikmėms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 8 d. ryte apie 7 val. jo žmona su vyresniąja dukra išėjo į darbą, o jis su jaunesniąja dukra visą dieną buvo namuose. Apie 14.15 val. vyresnioji dukra sugrįžo po darbo trumpam namo. Apie 14.30 val. jaunesnioji dukra išgirdo, kad kažkas sukrebždėjo prie išėjimo durų, apsisukusi ji priėjo prie durų ir patraukė už durų rankenos, jos buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Apie 14.45 val. vyresnioji dukra apsirengė ir išėjo iš namų asmeniniais reikalais. Apie 14.55 val. į jo buto duris paskambino ir užėjo policijos pareigūnai. Jie paaiškino visą situaciją, A. V. atsakė, kad iš jo namų nieko nedingo, tačiau jis dar apsižiūrės. Policijos pareigūnams išėjus iš jo buto, jis patikrino prieškambaryje esančius daiktus ir suprato, kad dingo ant prieškambario spintos durelių kabanti jo vyriška rankinė, rudos spalvos, kurios vertė 35 Eur, o joje buvo Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Iš karto išbėgo į laiptinę ir, laiptinės ketvirtame aukšte susitikęs pareigūnus, jiems paaiškino, kad apsižiūrėjęs nerado rudos spalvos vyriškos rankinės, kuri kabėjo ant prieškambario spintos durelių. Paskui su policijos pareigūnais nulipo į apačią, antro ir trečio aukšto pereinamą aikštelę, kur ant grindų gulėjo minėtas daiktas. Apie 15.40 val. išėjo parūkyti kaimynas E. R., gyvenantis bute (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad jis rado rankinę prie laiptinės durų ir atnešęs padėjo ją laiptinėje, kad pametęs asmuo rastų ją. Nematė, kas prieš tai turėjo rankinę (b. l. 26–28).
Nukentėjusioji I. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 8 d. apie 14.30 val. ji tvarkėsi namuose. Namo kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) daro namuose remontą ir jie pradėjo gręžti. Kadangi norėjo, kad dukra pamiegotų, ji nuėjo jų paprašyti, kad kurį laiką darytų ką nors kitą ir netriukšmautų. Buto durų ji neužrakino. Užlipusi aukštu aukščiau, ji pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) buto išeinantį vyrą, kuris tyliai uždarė buto duris. Ji paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Pakalbėjo su meistru, po poros minučių nuėjo iki savo buto ir pamatė, kaip tas pats vyras išeina iš jos buto. Ji pagavo vyrą už drabužių ir paklausė „Ką čia darai?“. Jis pasimetė ir pusiau rusų pusiau lietuvių kalba pasakė „čia ne aš, čia ne pas jus“ ir, nenaudodamas smurto, ištrūko bei pabėgo. Jam per petį buvo tamsios rudos spalvos rankinė. Vyro požymiai: apie 40–45 metų amžiaus, apie 170–175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsesnės veido odos, trumpų tamsių retų plaukų, kakta praplikus. Kalbėjo mažai mišria lietuvių rusų kalba (b. l. 50–52).
Liudytojas E. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2020 m. sausio 8 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), kur yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), išėjo į lauką parūkyti. Priėjęs prie lauko durų, pastebėjo ant grindų gulinčią rudos spalvos vyrišką rankinę, kuri buvo atsegta. Jis lauke parūkė ir grįždamas paėmė rankinę, kad jos niekas neišmestų, atnešė iki tarp antro ir trečio aukštų. Ten jis padėjo rankinę. Kas joje buvo, nežiūrėjo. Padėjęs rankinę, jis nuėjo namo. Maždaug po pusvalandžio išėjo į laiptinę ir prie rankinės pamatė vyrą, kuris sėdėjo ant kėdės šalia. Tas vyras jam pasakė, kad ši rankinė yra jo ir ji yra pavogta iš jo buto. E. R. pasakė jam, kad rado ją prie išėjimo durų ir atnešė čia, kad niekas jos neišmestų. Kai liudytojas ėjo rūkyti, jokių asmenų laiptinėje ir lauke nematė (b. l. 67–68).
2020 m. sausio 8 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios rezultatai nufotografuoti (b. l. 6–14).
2020 m. sausio 8 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vyriška rudos spalvos rankinė (b. l. 29–32).
Pagal 2020 m. vasario 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, I. Š. nurodė, kad iš penkių pateiktų nuotraukų atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (A. D.). Asmenį atpažįsta iš ovalios veido formos, kreivos nosies, praplikusių plaukų galvos viršuje, plonų lūpų, įdubusių žandų (b. l. 75–77).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.
BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. D. kaltinime nurodytu laiku pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į nukentėjusiojo A. V. gyvenamąją vietą (butą), taip pat pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į nukentėjusiosios I. Š. gyvenamąją vietą (butą).
A. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytų dviejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Pasak kaltinamojo, jis atsitiktinai pasirinko daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), siekdamas pavogti svetimą turtą. Jis, nustatęs, kad nukentėjusiojo A. V. buto durys buvo atrakintos, pateko į patalpos prieškambarį ir paėmė jame buvusią nukentėjusiajam priklausančią rankinę. Tai, kad minėtas daiktas buvo paimtas, taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. V. ir liudytojo E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi akivaizdu, kad A. D., įsibrovęs į patalpą, vėliau neteisėtai disponavo pagrobtu svetimu turtu, t. y. galėjo spręsti dėl daikto likimo, todėl jo nusikalstama veika laikytina baigta. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti vyriškos rankinės verte – 35 Eur. To neneigė ir pats A. D.. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad įsibrauna į patalpą ir iš jos paima svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs žalos, ir norėjo taip veikti.
Todėl A. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
A. D., be kita ko, inkriminuota, kad šia nusikalstama veika jis pagrobė vyrišką rankinę, kurioje buvo Lietuvos Respublikos pasas, išduotas A. V. vardu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vagystės (BK 178 straipsnis) dalykas yra ekonominę vertę turintys daiktai. Neteisėtai disponuojamas asmens dokumentas nėra vagystės dalykas. A. D. nėra inkriminuota galima nusikalstama veika, susijusi su dokumento pagrobimu (jo neteisėtu disponavimu). Todėl iš kaltinimo šalintinas kaltinamajam inkriminuotas pagrobtoje rankinėje buvęs dokumentas (Lietuvos Respublikos pasas, išduotas A. V. vardu).
Be to, A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, po padarytos vagystės iš A. V. buto atsidūręs laiptinėje, pastebėjo, kad iš aukštu žemiau esančio buto išėjo moteris ir netrukus pamatė praviras jos buto duris, todėl užėjo į šio buto prieškambarį. Taigi kaltinamojo tyčia įsibrauti į kitą svetimą patalpą kilo suvokus minėtas aplinkybes. Įvertinus pirmos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nėra abejonių, kad A. D. tikslas ir aptariamu atveju buvo pagrobti svetimą turtą. Kita vertus, remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios I. Š. parodymais, A. D., beeidamas iš prieškambario, sutiko nukentėjusiąją. Taigi kaltinamasis, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiosios buto, neįgyvendino tokio tikslo, t. y. A. D. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (A. D. buvo sutrukdytas nukentėjusiosios, be to, kaltinamasis per buvimo bute laiką nerado jokių vertingų daiktų). Šiuo atveju nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės taip pat neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Kadangi A. D. neįgyvendino savo nusikalstamo tikslo, jo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. D. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, taip pat pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei. Abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos darytos iš savanaudiškų paskatų.
A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo išaiškinti jas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal šį straipsnį atsakomybe lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis.
Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. D. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).??
Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad A. D. iki šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso 15 kartų, daugumą atvejų už vagysčių padarymą (b. l. 102–113). Teismas pastebi, kad po paskutinės bausmės atlikimo kaltinamasis buvo paleistas iš pataisos įstaigos 2019 m. gruodžio 18 d. (b. l. 112), tačiau nepraėjus nė vienam mėnesiui (2020 m. sausio 8 d.) jis vėl nusikalto. Taigi jo nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles ir gauti legaliai pajamas, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Be to, reikšminga ir tai, kad paskutiniu įsiteisėjusiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, jis nuteistas už 2020 m. vasario 18 d. vagystę įsibrovus į svetimą butą (b. l. 117–119). Taigi net po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo jis toliau neleistinai elgėsi. A. D. teisiamojo posėdžio metu bandė pateisinti savo nusikalstamą elgesį tuo, kad jis buvo per „silpnas“ atsispirti daryti nusikalstamas veikas. Kita vertus, tai nelaikytina svaria priežastimi kaltinamajam nusikalsti. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad A. D. ėmėsi priemonių pakeisti savo ankstesnį elgesį. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. A. D. teisiamajame posėdyje išsakyti pažadai pasitaisyti, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, laikytini tik bendro pobūdžio.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad A. D. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. anksčiau buvo teistas penkiolika kartų, po nusikalstamų veikų padarymo dėl jo priimtas dar vienas nuosprendis, jis du kartus baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (b. l. 114). Jis po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę nedirbo (b. l. 115), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 116). Taigi A. D. nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. D. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrus 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) bausmės ir A. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams. Pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnės bausmės, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams. Pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, taip pat tame pačiame nuosprendyje nurodytą A. D. taikyto laikino sulaikymo laiką – nuo 2020 m. vasario 18 d. 10 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 10 val. (dvi dienas).
Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. Kiti klausimai
A. D. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95). Kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį, šios kardomosios priemonės taikymas nėra tikslingas, todėl ji naikintina nuosprendžio priėmimo metu.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti voką su daktiloskopine plokštele, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (kvitas B, 2020 m. kovo 12 d., serija BBB Nr. 1PK003387) (b. l. 63–64).
Byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnės bausmės, ir A. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnės bausmės, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, taip pat tam pačiame nuosprendyje nurodytą A. D. taikyto laikino sulaikymo laiką – nuo 2020 m. vasario 18 d. 10 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 10 val. (dvi dienas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d.
A. D. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti voką su daktiloskopine plokštele, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (kvitas B, 2020 m. kovo 12 d., serija BBB Nr. 1PK003387).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.