Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2

2021 m. birželio 14 d.

nukentėjusiojo L. L. atstovei pagal įstatymą G. G., įgaliotai atstovei advokatei Sofijai Kručienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, būtent: 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini)tyčia ranka suduodamas 4 smūgius mažamečiui L. L. į veido sritį ir ranką, taip sukėlė nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmą.

Be to, R. S. 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 18.15 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: tyčia ranka suduodamas 4 smūgius mažamečiui L. L. į veido sritį ir ranką sukėlė nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., darbo pabaigoje apie 16.00 val. paskambino sūnus ir pasakė, kad vėl pamatė tą berniuką, kuris ankščiau buvo jį nuskriaudęs. Atvyko į (duomenys neskelbtini), vaikai visi susėdę rūkė. Sūnus pasakė „va, tas juodai apsirengęs“. Priėjo prie vaiko, pasakė „ateik truputėlį pakalbėti“. Jie abu užėjo už (duomenys neskelbtini)ir, atsistojęs priešais vaiką, pasakė „kodėl tu vieną kartą, antrą kartą skriaudi ir dabar atėmei 75 ct iš sūnaus?“. Vaikas sakė „ne, neskriaudžiu“. Sakė vaikui „nemeluok ir vieną kartą nustok kabinėtis prie vaikų“. Prie jo sūnaus kabinėjosi tas vaikas, nes jau buvo antras kartas, apie kitus vaikus nekalba. Paskui vaikas atsitūpė, o pats atsitūpė prieš jį. Sakė „tu man gali pasakyti, kodėl tu kabinėjiesi?“ Tuo metu išėjo mergaitė, iš tyrimo žino, kad tai buvo E., ji atsisuko į juos ir paklausė „ką čia darote?“. Pasakė jai „kalbuosi“. Tada atsistojo ir nuėjo. Viskas truko iki minutės laiko. Šūkavimo, blogo elgesio nebuvo, ramiai ir tvarkingai nuėjo. Vaiko apklausoje buvo pasakyta, kad jis nubėgo, bet jis gražiai, ramiu žingsniu nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Sūnui pasakė „važiuok namo“, nes sūnus buvo su dviračiu. Tuo viskas ir pasibaigė. Po mėnesio sužinojo, kad yra tarsi nusikaltimą padaręs ir jį iškvietė į policiją. Bendravo su vaiku, bet nesmurtavo, supranta, kad nukentėjusysis yra vaikas. Bendravo su vaiku metro ar arčiau nei metro atstumu. Pasakė vaikui „ateik pasikalbėti“, jie abu ėjo už (duomenys neskelbtini), atsistojo ir priėjo prie vaiko. Niekas nesikalba per 15-20 m atstumą. Nuėjo su vaiku žingsnį, kitą už kampo. Berniukas jam buvo pirmą kartą matomas. Sūnaus paklausė „A., kuris?“, sūnus atsakė „tas juodas prie jų“. Sakė berniukui „kodėl lendi prie vaikų?“. Berniuką ateiti pakvietė ekspromtu. Negali pasakyti, kodėl jį pakvietė, taip gavosi. Berniukas apėjo aplinkui ir atėjo, ten trys metrai į šoną. Dar toje vietoje buvo kitų vaikų. Visoje aikštelėje buvo gal koks 10 vaikų. (duomenys neskelbtini) viršuje sėdėjo kokie keturi vaikai, apačioje ir trys-keturi vaikai, dar keletas važinėjo su paspirtukais. Kad tai yra vieša vieta, sutinka. Jų pokalbio niekas negalėjo, nes pokalbis truko apie 15-20 s, gal apie pusę minutės. Paklausė „ar gali paaiškinti, kodėl tu užkabinėji kitus vaikus?“. Pokalbis truko nuo 30 sekundžių iki minutės. Paklausė „kodėl tu skriaudi vaikus?“. Juk tarp vaikų buvo keturių metų skirtumas. Paskui paaiškėjo, kad ten policijoje jau pilna duomenų apie tą vaiką. Mergaitė matė tuo laiku, kai jis tupėjo. Mergaitė pokalbio negalėjo matyti, nes tuo metu pokalbio jau nebuvo. Jie abu su vaiku išėjo, vaiko paklausė, tuomet vaikas atsitūpė ir jis pats atsitūpė. Abu nuėjo du – tris metrus. Mergaitė išėjo už (duomenys neskelbtini) ir paklausė „kas čia yra?“, jai atsakė „nieko“. Mergaitė nieko negalėjo matyti, nes pokalbio jau nebuvo. Mergaitė išėjo iš už (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad kai jie abu su vaiku nuėjo, mergaitė ėjo iš paskos truputį atsilikusi, bet viskas labai greitai vyko. Vienintelė mergaitė buvo atėjusi, kitų vaikų priėjusių nebuvo. Mergaitė paklausė „kas vyksta?“, jai atsakė „nieko, ko nori? mes kalbamės“ ir tada atsistojo ir nuėjo. Sūnui pasakė „važiuok su dviračiu namo“. Kodėl L. L. nurodo, kad prieš jį buvo naudojamas smurtas, nežino. Žino, kad tai yra vaikas, vaiko nemušė. Nieko nėra mušęs. Yra teistas, bet tai nebuvo smurtavimas, tai vyko buitinio konflikto metu, būnant išgėrus. Su L. L. parodymais nesutinka. Kodėl L. L. taip elgiasi, negali pasakyti. L. L. pasakojo tą patį policijoje, ką ir mamai pasakojo. Klausimas, ar L. L. nebuvo primokintas. L. L. nemušė, griežtai su juo pasikalbėjo. Nežino liudytojos E. L. parodymų. Bylos tik vieną tomą matė, kopijų gavo tik 30 lapų. Nežino, iš kur yra tas sužalojimas pas berniuką. Nebuvo tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai. Nežino, iš kur pas vaiką buvo paraudimas, atvykus policijos pareigūnams. Vaikui netrenkė. Neskubėjo išvažiuoti, lėtai, tvarkingai nuėjo, pagrindo bėgti, kaip padarius nusikaltimą, nematė. Nematė, kad yra filmuojamas įvykio vietoje. Sūnus buvo viduryje (duomenys neskelbtini), sūnus negalėjo matyti ar girdėti, ką jis sakė, nes normaliu balsu pasakė, nešaukė. Balso niekas negalėjo girdėti. L. L. pasakė „nelendu“ ir daugiau tylėjo. Vaikai tarpusavyje vienas kito mamas, tėvus pravardžiuoja, o ne tiesiogiai. Gal sūnus girdėjo, kaip pasikvietė L. L.. Sūnus negalėjo girdėti, ką jis sakė. Vaikai tarpusavyje tėvus „iškoliojo“. Su sūnumi policijoje nebuvo, nežino, ką sūnus kalbėjo. Sūnus buvo toli, stovėjo ant dviračio, sūnus nebuvo privažiavęs ir net nebuvo išlindęs, kada jie su L. L. kalbėjosi. Kitų vaikų nematė, nes nebuvo įmanoma ir nebuvo kada. Jei taip ir būtų, kad sūnus išlindo iš už (duomenys neskelbtini), sūnaus nepastebėjo. Išėjo ir sūnų rado už (duomenys neskelbtini), sūnus nebūtų spėjęs sugrįžti. Gali būti, kad jo tonas buvo „pogriežtis“, bet negarsus. Griežtai, bet negarsiai, nešaukė ant viso parko. Šonuose žmonių nebuvo, o kitoje pusėje (duomenys neskelbtini) sėdėjo vaikai. Aplink (duomenys neskelbtini) būtų 5 metrai, o tiesiai – 1,5 metro. Su berniuku kalbėjosi šalia (duomenys neskelbtini), gal pusę metro atstumu. Arčiau(duomenys neskelbtini)buvo berniukas, berniukas buvo priekyje jo. (duomenys neskelbtini) yra metalinė. Vaiko kontaktų su(duomenys neskelbtini)nebuvo. Garsų gal nuo riedučių buvo. Buvo kokio metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini), gal daugiau. Nematė, ar kas važiavo ta(duomenys neskelbtini). Gal ja niekas nevažinėjo tuo metu. Tyrimo metu apklaustas aplinkybes nurodė teisingai. Sūnus paskambino ir pasakė, kad vėl tas berniukas čia yra ir prie sūnaus kabinėjasi, iš jo atėmė 75 centus. Prieš tai dar buvo sūnaus kontaktas su tuo vaiku, sūnus grįžo verkiantis, drebantis, bet čia buvo prie (duomenys neskelbtini)L. L. galėjo pasitraukti į šoną. Berniuko prispaudęs nebuvo, jei berniukas norėjo pasitraukti į vieną, į kitą šoną, galėjo trauktis. Jie abu taip sustojo ekspromtu ir jis kalbėjo. Po bendravimo su L. L. kalbino tik E., po to atsistojo, išėjo ir išvažiavo. Sūnui pasakė važiuoti namo. Vyras jo paklausė „kas yra?“, jam atsakė „ai, vaikus skriaudžia“ ir nuėjo. Sutiktų atlikti tyrimą poligrafu, nes neturi ko meluoti. Nemano, kad kiti vaikai būtų šaipęsi, jei būtų kalbėjęs prie kitų. Nešaukė, tik griežtesniu balsu paklausė „kodėl lendi prie mano vaiko?“. Nepagalvojo, kad reikia kreiptis kažkur dėl to, kad prie jo sūnaus L. L. kabinėjasi. Galvojo, kad atvažiuos, pakalbės. Lygiai taip pat dabar gavo baisių žinučių „pagal telefoną surasime, surišime, į mišką išvešime“, parašė pareiškimą, bet jam atrašė, kad „smurto nėra“. Kada bus imamasi veiksmų, kai bus smurtas, kai nepilnamečiai ką prisidarys. Nutarimo neskundė, nes jau antrą kartą buvo pas tą tyrėja, tyrėja jį pati pakviečia ir sako „parašyk ant jo, pas mane pilna spintą knygų apie jį“. Esmė tame, kad tyrėja pasako, jog pilna spinta apie tą berniuką yra ir kiek berašytų, viską nuo jo nuima. Jo paties mėnesinės pajamos yra didelės, gali būti 3 000-6 000 Eur. Šeimos nariai yra keturi. Specifinių išlaidų neturi. Užsiima individualia veikla statybose.

Liudytoja ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. G. teisme parodė, kad rugsėjo mėnesį jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos sūnų sumušė vyriškis, kuris iš įvykio vietos pasišalino, taip pat, kad sūnui yra iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jai reiktų nedelsiant atvykti. Išsikvietusi taksi taip ir padarė. Sūnų rado prie greitosios medicinos pagalbos kartu su policijos pareigūnais. Sūnaus veido kairė pusė buvo paraudusi, patinusi, vaikas buvo išsigandęs, sakytų, kad jis nevisiškai orientavosi, buvo pasimetęs. Medikams pasiūlius vykti į ligoninę, dėl koronaviruso atsisakė, nes žinojo, kad reikės ilgai laukti. Gavę lapą, kreipėsi į ekspertus. Kadangi pas ekspertus reikėjo registruotis, kol sulaukė eilės, paraudimas jau buvo praėjęs, buvo likęs patinimas. Paklausus sūnaus, kas įvyko, šis pasakė, kad pirmą kartą matė tą berniuką. Sūnus sakė, kad su tuo berniuku apsilenkė ir ar vienam kito žvilgsnis nepatiko, ar kažkas buvo. Sūnus sakė „jis kažką pasakė apie tave, aš – apie jo tėtį“. Sūnus sakė „vaikas nuėjęs paskambino ir atėjo vyras, kuris pasikvietė mane. Aš nieko neįtardamas atsikėliau nuo (duomenys neskelbtini), mes nuėjome už(duomenys neskelbtini), jis nieko nesakęs trenkė tris kartus, ketvirtą kartą trenkiant spėjau užsidengti su ranka“ ir paskui atėjo E., kuri pradėjo šaukti, kad iškvies policiją ir, jų pasakojimu, kaltinamasis pasišalino. Atvyko gal per 20 minučių, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai tuo metu dar buvo įvykio vietoje. Paklausus, kur yra kaltinamasis, pareigūnai pasakė, kad jis iš įvykio vietos pasišalino. L. L. buvo įvykio vietoje. Kitų vaikų nebuvo. Nežino, kur buvo E., gal buvo nuėjusi atgal prie (duomenys neskelbtini). Bendravo tik su H. J., nes jis palaiko geresnius ryšius su L., dažnai pas lankosi svečiuose. H. sakė, kad nieko nematė, tik girdėjo, kaip L. suklykė. H. taip pat parėjęs mamai pasakojo, kad už(duomenys neskelbtini)nusivedęs L. kažkoks vyras, galimai neblaivus, kažką darė L. ir jie girdėjo tą garsą. H. buvo įvykio metu, bet buvo toliau nuo(duomenys neskelbtini), sėdėjo aikštelėje, kaip supranta, ant pakylos, gal per tris-keturis metrus nuo to incidento. Nežino, kodėl H. nurodė, kad jis nedalyvavo, gal jis tiesiog nenorėjo eiti į policiją. H. mamai tą patį vakarą pasakojo, kad jis girdėjo klyksmą. Žino apie tai, nes H. mama jai paskambino ir klausė „kas nutiko? kaip L.? ką jam padarė? kas jį sumušė?“, H. mama sakė, jog jai H. papasakojo. H. mama yra A. N.. Paraudimas sūnui kitą dieną dar matėsi. L. labiausiai skundėsi tuo, kad neprigirdėjo ta ausimi keletą dienų. Vaikui skaudėjo, jis ir pats apie tai sakė, miegojo blogai, ryte skundėsi skausmu. Dėl skausmo vaistų nevartojo. Į ekspertus kreipėsi iš karto, bet buvo eilė. Buvo suduoti trys smūgiai, ketvirtą kartą bandant suduoti, vaikas užsidengė. Policija ir greitoji jai atvykus buvo įvykio vietoje. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paraudimą matė, nes visa veido pusė buvo kaip nuplikyta. (duomenys neskelbtini) vaikai važinėja dviračiais, paspirtukais, riedučiais. Jai vaikas niekada nemeluoja. Vaikas iš namų išėjo sveikas. Negali įvardinti dabar tiksliai, kuris skruostas. Vaiko apklausa vyko, girdėjo, ką vaikas pasakojo. Sūnui gal viską buvo sunku atsiminti, nemano, kad jis galėjo įsiminti visas smulkmena. Vaikas dabar geras, anksčiau buvo visko: ir vagysčių, ir namo negrįždavo. Elgesys pradėjo eiti geryn gal prieš metus. Sūnus jau iki to įvykio pradėjo keistis. Buvo su sūnumi sutarę – jei jis bus geras ir neprisidirbs, jam duos pinigų. Viena byla yra buvusi, kur sūnus nukentėjo nuo draugo, tam vaikinui buvo 19 metų, o L.– 12 metų. Vaikinas sūnų buvo įsitempęs į laiptinę, jam spyrė, trenkė. Procesas pasibaigė susitaikymu. Tas įvykis galėjo būti prieš tris-keturis metus. Su H. mama kalbėjo dar tą patį vakarą po įvykio. H. mamos pavardės pasakyti negali, nes nežino. Sūnui buvo išrašyta „Relanium“ suspensija. Šiai dienai geria vitaminus nervinei sistemai. Prašo priteisti civilinį ieškinį. Sūnus naktimis nebemiega, po to įvykio sutriko miegas. Sūnus bijo išeiti į lauką. Ji pati lankosi pas psichiatrę, kuri pasiūlė tuos vaistus, nes jie nėra stiprūs. Vaistai buvo išrašyti jos vardu, bet vaikui. Sūnus vaistus gėrė mėnesį. Vaistams receptas buvo išrašytas jos vardu, juos išrašė gydytoja(duomenys neskelbtini). Sūnus pas psichiatrą nesilankė. Konsultaciją turėjo tik psichologės, su kuria bendravo nuotoliniu būdu programėle, po įvykio praėjus mėnesiui. Su psichologe kalbėjosi gal tris kartus. Iki įvykio vaikas turėjo bendrauti su psichologe, bet nebendravo. Kai davė parodymus ir ėjo rašyti pareiškimą, nurodė paraudusio veido pusę. Vaikas pasakė, kad gavo kelis smūgius nuo vyriškio. Vaikas teisingai sakė, kad atsitrenkė į (duomenys neskelbtini). Sūnus sakė, kad smūgis buvo suduotas delnu. Matosi pagal emocijas dabar, kad kaltinamasis yra nesivaldantis žmogus. Jei būtų kaltinamasis nekaltas, jai parašius „(duomenys neskelbtini)žinutę, asmuo būtų sakęs „paskambink, pasikalbėsime“.

Liudytoja N. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą. Yra H. J. mama. Žino, kad yra kviesta dėl seno įvykio. Buvo rugsėjo mėnuo, vaikai buvo „(duomenys neskelbtini)Kiek vaikų buvo, tiksliai pasakyti negali, jų vardų, pavardžių pasakyti negali, bet buvo L. L. ir jos H.. Kiek pamena, buvo kažkoks incidentas su mergaite, jos vardo nežino. Paskui, kiek jai pasakojo išsigandęs H., atvyko tos mergaitės tėtis ir L. trenkė. Kur trenkė, kaip trenkė, stipriai, nestipriai, nepasakyti negali. Jai L. mama G., kuri paskambino apsiverkusi, sakė „ką daryti?“, jai atsakė „paveiksluoji vaiką, rašai policijai pareiškimą“. L. mama sakė „aš išsikvietusi policiją, bet policija jau pusantros valandos neatvažiuoja“. Atsakė „tuomet sėdi į taksą ir važiuoji pati iš G. į policiją, rašai pareiškimą, bet vaiką būtinai nupaveiksluoji“. Po to kalbėjo pati su L. L., klausė jo „kas ir kaip buvo?“. L. L. atsakė „aš pats nelabai viską supratau“, nes vaikas tikrai buvo išsigandęs, dideliame šoke, gale pokalbio pradėjo verkti, sakė „teta, aš nieko tokio blogo nepadariau, kad man reikia trenkti“. Atrodo, kad buvo trenkta vaikui per skruostą. Kad suaugęs vyras vaikui trenkė, tai faktas, nes pati G. sakė, kad vaiko skruostas buvo visas raudonas. Nežino, ar buvo kumščiu smūgiuota, ar plaštaka. Paties įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo iš L. mamos, o pirmiausiai iš savo sūnaus tą pačią dieną. Iš L. L. mamos tą pačią dieną, tik truputėlį vėliau. Su L. mama yra pažįstamos, susipažino per vaikus. Galima sakyti, yra geros pažįstamos, kartais dėl vaikų susiskambina, jei reikia, nes abi turi telefono numerius. Jau (duomenys neskelbtini)girdėjo apie L. L., artimesnis bendravimas vyksta gal 2-3 metus. Vaikai lankė tą pačią mokyklą, dabar nebelanko. Su kaltinamuoju vyru santykiai neutralūs, jį mato pirmą kartą. Kiek suprato, sukonfliktavo šio vyro dukra ir L.. Kiek žino, buvo konfliktas su mergaite, dėl ko, pasakyti negali. Vardas E. yra girdėtas. Negali tiksliai pasakyti, apie kokį vaiką kalba. Tą momentą, kai vyras atvažiavo ir priėjo prie jų, H. matė. H. nematė, kaip vyras smūgiavo, tik po to, kai L. atsisuko, L.buvo raudonas veidas. Nežino, ar H. matė smūgių sudavimą. H. matė, kaip vyras priėjo. Nepamena, ar dalyvavo sūnaus apklausoje. H. davė tokius parodymus, nes bijojo turėti reikalų su policija, jam buvo iškelta byla. Dabar vos priprašė H. duoti parodymus. H. bijojo ir neteisingai nurodė. Tyrėja pasakė jai nesikišti į pokalbį, nes vaikas turi pasakyti, ką jis matė, ko nematė. Jai buvo uždrausta kalbėti, buvo pasakyta „jūs patylėkite, sėdėkite šalia, bet nesikiškite“. Vaikas buvo uždarame kambaryje, jį filmavo. H. ji klausė „kodėl nesakai, kaip yra iš tikrųjų?“, jis atsakė „vieną kartą jau turėjau reikalų su policija, aš nebenoriu“. Nepilnamečiai bijo. H. jai neužtvirtino, kad matė, jog L.trenkė. Kad vyras buvo, jis patvirtino, parbėgęs namo iš karto pasakė, bet kad užakcentuotų tą momentą, kaip jam buvo trenkta, ne. Jo dar klausė „ar matei, kaip trenkė?“, sūnus sakė „ne, nemačiau“. Vaikai dar laukė policijos, nes kažkokia mergaitė iškvietė policiją. Bijo pameluoti, gal E.. Kaip konfliktas baigėsi, nežino. H. L. iš karto pasakė, kad jam trenkė. Jie kartu buvo. Gal smūgis buvo, kai H. galvą buvo pasukęs, tai sekundžių reikalas. H. sakė, jog L. jam pasakė, kad trenkė. Kad skruostas buvo raudonas, tai faktas. Su prašymu papildomai apklausti H., nesikreipė. Apklausoje jų advokato nebuvo. Su L. L. mama pradėjo pažintį nuo mokyklos laikų, dalyvaudavo tėvų susirinkimuose. L. L. buvo atėjęs pas ją į namus. L. - vaikas paslaugus, kultūringas, mandagus, geras, nieko blogo negali pasakyti. Visas veiksmas, kaip suprato, vyko „(duomenys neskelbtini) plius minus dešimt žingsnių į vieną pusę ar kitą.

Liudytojas K. R. teisme parodė, kad su kaltinamuoju giminystės ryšiais nėra susijęs. Pamena įvykį „(duomenys neskelbtini), susijusį su nepilnamečiu asmeniu. Gavo iškvietimą iš budėtojo, kad „(duomenys neskelbtini) buvo sumuštas nepilnametis asmuo, 12 ar 13 metų, tiksliai nepamena, kad nukentėjusysis kartu su nepilnamete mergina lauks prie daugiabučio namo, adreso tiksliai pasakyti negali. Atvykus į įvykio vietą pasitiko nukentėjusysis, 12 ar 13 metų berniukas, ir nepilnametė mergina, kurie paaiškino, kad žaidžiant „(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo su berniuku, kuris iškvietė tėvą. Tėvas, atvykęs į įvykio vietą, sudavė nepilnamečiui į veidą ir pasišalino. Mergina nurodė automobilį, su kuriuo iš įvykio vietos asmuo pasišalino. Iškvietė medicinos pagalbą, nes nepilnamečiui ant veido matėsi paraudimas, taip pat informavo vaiko motiną. Asmuo, kuris galėjo smurtauti, jau buvo pasišalinęs nurodytu automobiliu. Paraudimas vaikui buvo veido srityje, kiek pamena, ant skruosto, bent jau taip nurodė. Berniukas paaiškino, kad jam vieną kartą sudavė į veido sritį. Mano, kad tai galėjo būti neseniai įvykęs įvykis, sprendžiant iš praktikos, tik nežino, ar nuo smūgio, ar berniukas pats kažkur susižalojo. Paraudimas pasirodė šviežias. Vaikas buvo pasimetęs, išsigandęs. Klausė merginos „kas galėjo matyti tą įvykį?“. Mergaitė sakė, kad galėjo matyti toliau esantys vaikai. Neprisimena, ar pati mergaitė matė įvykį. Tyrimo metu visas aplinkybes nurodė teisingai, ką prisiminė. Medikus iškvietė jis pats. Medikai vaiką apžiūrėjo. Sužalojimų nukentėjusiajam nenustatė. Negali pasakyti, ar medikai fiksavo paraudimą. Negirdėjo, ką vaikas pasakojo medikams, nes buvo šiek tiek toliau. Neprisimena, kokie buvo visi sužalojimai, galbūt nuo seniau galėjo būti tas guzas likęs. Nešiojasi vaizdo kameras prie kūno, kamera turėjo būti įjungta, jei techninės galimybės leido ir nepavedė. Kiek pamena, turėjo būti fiksuotas visas bendravimas. Nepamena dėl galvos sutrenkimo. Minėjo vieną smūgį, bet dabar apgalvojant įvykį galėjo būti du-tris kartus suduota, bet negali garantuoti.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad su kaltinamuoju giminystės ryšiais nėra susijusi. Pamena berniuką ir mergaitę – pranešėją. Kaltinamasis jai nėra matytas, nepažįstamas. Atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja – mergaitė, kuri buvo su berniuku. Mergaitė paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp dviejų berniukų – tarp berniuko, kuris juos pasitiko, ir nepažįstamo berniuko, vienas kitą pravardžiavo, ko pasekoje atvyko berniuko tėvas. Abu paaiškino, kad vyras trenkė 2-3 kartus į veidą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Aiškino tiek tas berniukas, tiek mergaitė. Trenkė du-tris kartus į veidą. Ar matėsi smurto žymės, nepamena, pasakyti negali. Vaikas buvo pasimetęs, gal šiek tiek išsigandęs. Ieškojo liudytojų, mačiusių įvykį, bet nerado. Atvyko berniuko mama, kuri atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Kodėl atsisakė, jos neklausė, mamos teisė rinktis. Berniukui buvo suduota į veidą, gal kraujo ir nebuvo. Berniukas sakė, kad jam sudavė vyras, jo nepažįsta. Nepamena, ar berniukas sakė, kad jam skaudėjo. Nepamena, ar buvo kviesti medikai, yra daug įvykių. Tiki tuo, ką jiems sako, gal berniuko būklė tikra. Vaikas buvo pasimetęs, draugė taip pat pasimetusi. Nenustatė įtariamojo. Mergaitė atrodo rodė nuotraukas, kažkas su nuotrauka buvo, gal prašė jas atsiųsti. Negali pasakyti, ką konkrečiai, aiškinant aplinkybes, sakė vaikai, tiesiog patvirtino vienas kito žodžius. Įvykis turėjo būti fiksuojamas su kūno vaizdo kamera. Negali pasakyti, ar tą dieną turėjo dvi vaizdo kameras. Buvo minimas smūgis į veidą. Sakė „du-tris kartus trenkė į veidą“. Mergaitė kaip ir buvo kartu ir matė visą įvykį. Tarnybiniame pranešime yra užfiksuota teisinga informacija.

Nepilnametis liudytojas A. S. teisme parodė, kad jam yra 11 metų. Sutinka sakyti tiesą. Žino, kad atvyko dėl tokio L.. L. puola ant jo. Pirmą kartą buvo, kad jis su draugu žaidė žaidimą, kad vienas žmogus paslėps kažkokį daiktą ir jie turės surasti. Rado to berniuko draugą, kuris pasakė, kad tas daiktas yra „(duomenys neskelbtini). Ten nuėjo, bet ten daikto nebuvo. Tuomet priėjo L. klausė „ko čia ieškote?“. Jis su draugu atsakė „nieko čia nėra“. Tuomet L. dar kartą paklausė, jie pasakė, kad nieko nėra, tada L. sakė „tu raunies?“ ir jie greitai pabėgo. Kitą kartą buvo prie baseino ir L. pamatė jį, pradėjo kalbėti, neleido išeiti, spyrė į koją. Grįžo namo, nes buvo su dviračiu, jam skaudėjo koją, todėl pasakė apie tai tėčiui. Su tėčiu važiavo ieškoti L.bet nerado. Trečią kartą buvo „(duomenys neskelbtini) su tokiu draugu. L., pamatęs juos, atėmė pinigus, stumdėsi. Paskambino tėčiui, kuris atvažiavo ir nusivedė L. už kampo. Nubėgo pažiūrėti, ką tėtis ten daro, o tėtis tiesiog atsitūpęs kalbėjo. L. sėdėjo, o tėtis buvo atsitūpęs ir su juo kalbėjo. Tą dieną susipažino su draugu, su kuriuo ten buvo, jo nepažįsta, nebuvo daugiau jo sutikęs. Pirmą kartą su L. susitiko „(duomenys neskelbtini) tai buvo 2020 m. rugsėjo mėnesį, po dar kartą po savaitės. Paskui dar kartą po dviejų savaičių. Kai atėjo, L. sėdėjo ant didelės (duomenys neskelbtini), buvo daug berniukų. Su draugu važinėjosi ant(duomenys neskelbtini) su paspirtukais. L. juos pamatė ir priėjęs pasakė eiti į parduotuvę. L. pasakė „ką jūs čia darote?“. Išsiėmė piniginę, nes ėjo į parduotuvę. L. pribėgo ir atėmė piniginę, pradėjo stumdytis. Paskui paskambino tėčiui. Tėtis atvažiavo. Tėtis nusivedė L. prie (duomenys neskelbtini) pasikalbėti, pasakė „ateik“. Girdėjo, kad tėtis sakė „jei dar kartą prilįsi, bus blogai“. Matė, kad tėtis kalbėjo su L.. L. sėdėjo, o tėtis buvo atsitūpęs ir kalbėjo. L. sėdėjo, ten yra (duomenys neskelbtini) ir už (duomenys neskelbtini) yra tokie kaip stovai. Tėtis ir L. vienas nuo kito buvo pusės metro atstumu. Kai tėtis nusivedė L., pats iš karto nubėgo. L. paprastai sėdėjo, o tėtis tupėjo. Buvo iki pabaigos, kol tėtis išėjo. L. pirmas atsisėdo, o tėtis atsitūpė, o paskui pasikalbėjo apie pusę minutės, tėtis atsikėlė ir išėjo. Kai atėjo, matė, kaip L. sėdosi, o tėtis atsitūpė ir kalbėjosi. L. buvo arčiau (duomenys neskelbtini). L. buvo atsirėmęs nugara į(duomenys neskelbtini), o tėtis – priešais jį. Girdėjo, apie ką kalbėjo tėtis. Tėtis pasakė „jei dar kartą prilįsi prie A., bus blogai“, tuomet L. nusikeikė ir jie išsiskirstė. L. pasakė „man pochui“. Tėtis atkartojo L.žodžius ir jie išsiskirstė. Tėtis pokalbio metu buvo nusisukęs į L. ir jo nematė. Dar buvo berniukai, nušokę nuo (duomenys neskelbtini). Tėtis jo nematė, nes žiūrėjo tiesiai į L.. Nuo (duomenys neskelbtini) nušoko berniukai, kartu su L. sėdėję ant (duomenys neskelbtini), jų buvo daug ir jie priėjo prie L.. Jie norėjo kviesti policiją, bet neiškvietė. Tėtis prie (duomenys neskelbtini) kalbėjo tik su L.. Prie (duomenys neskelbtini) buvo mergaitė. Ant (duomenys neskelbtini) buvo trys mergaitės, bet dvi nušoko, o berniukų ten buvo daugiau, jų nesuskaičiavo. Tėtis nekalbėjo su mergaitėmis. Tėtis pakalbėjo su L. ir išvažiavo. Tėčiui nuėjus nuo (duomenys neskelbtini) matė, L. nuėjo su draugais ant (duomenys neskelbtini) atsisėsti. Tėtis jam pasakė „važiuok namo“. Po pokalbio L. nuėjo ant (duomenys neskelbtini) su draugais atsisėsti. Po pokalbio su L. tėtis pasakojo, kad pakalbėjo su L.. Sakė, kad pakalbėjo ir, jei dar lįs prie jo, L. bus blogai. Tą patį, ką ir dabar pasakoja. Tėtis sakė „jei dar jis lįs, skambink man ar policijai“. Kai L. nuėjo ant (duomenys neskelbtini), buvo gal 7 metrų atstumu, pačiam aikštelės gale. Matė L. veidą, nieko nepastebėjo, L. tiesiog juokėsi. Išgirdo, kad L. sakė „jis manęs nepagąsdino“. Mergaičių prie (duomenys neskelbtini) nepažinojo, bet vienos vardas gal buvo E.. E.galėjo būti 14-15 metų. Spėja, kad jos vardas E., nes buvo nugirdęs, kaip nuėjus nuo (duomenys neskelbtini) kažkas šaukė „(duomenys neskelbtini) ir ji atsisuko. Galėjo būti E.. Šiandien jos nematė, nepamena jos veido. Matė, kaip mergaitės nušoko nuo(duomenys neskelbtini)ir kalbėjosi su L.. Vaikai su tėčiu nesikalbėjo. Nėra garantuotas, bet galėjo tėčio ir L. pokalbį matyti mergaitės, nes matė, kad jos žiūrėjo. Viena mergaitė matė. Mergaitė kažką pasakė, bet ką, neatsimena, nes žiūrėjo į tėtį. Ji kažką pasakė L., bet nepamena. L. jai niekas neatsakė. Mergaitė nuo tėčio ir L. buvo per metrą. Tėčio balsą girdėjo, bet negirdėjo jokių kitų garsų. L. buvo atsirėmęs į(duomenys neskelbtini). L. sėdėjo paprastai, jo tik nugara buvo atremta į (duomenys neskelbtini) Nematė, kad L. galvą būtų atsirėmęs į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) aukšta, nemano, kad galva ją būtų palietęs. Palenkęs galvą atgal L. galėjo paliesti (duomenys neskelbtini) galva. Pokalbio metu L. nepargriuvo. L. neverkė, o juokėsi, sakė „jis manęs nepagąsdino“. Prie tėčio atėjo keturi vaikai. Du berniukai ir dvi mergaitės. Vaikai iš karto, nuėjus tėčiui, nušoko nuo (duomenys neskelbtini). Nebuvo skolingas vaikams, kurie buvo prie (duomenys neskelbtini). H.nepažįsta, bet, kiek žino, su L. visą laiką būdavo H., H. yra L. draugas. Nežino, ar H. matė tėčio pokalbį su L.. Tuo metu jau H. parke nebuvo, ten buvo kiti berniukai. Žino, kad H. yra L. draugas, nes jis visada būna su L.. H. tuo metu nebuvo. Nežino, kodėl berniukai norėjo kviesti policiją, mano, kad jie pokalbį suprato kaip grasinimą.

Nepilnametis liudytojas H. J. teisme parodė, kad jam yra 15 metų. Supranta, kad turi sakyti tiesą. Atvyko dėl įvykio, kai L. trenkė į veidą. Pats įvykyje nebuvo. Buvo nuo įvykio per 10 metrų atstumą. Nematė, kaip L.trenkė, bet garsas buvo didelis. Klausė L. „kas buvo?“, L. atsakė „trenkė į veidą tas vyras“, kiti vaikai nubėgo „fotkinti“ mašinos. Nematė, kaip atvyko tas vyras, bet jis buvo su „(duomenys neskelbtini) automobiliu, vyšninės spalvos. Vyro nepamena, bet atrodo, vyras yra aukštas. Matė vyrą po įvykio, kai jis trenkė L. į veidą. Vyro nelabai pamena. Pamena, kad vyras yra aukštas ir truputį stambesnis. Vyrą pamatė bėgantį į mašiną. Negirdėjo, apie ką vyras kalbėjo. Buvo „(duomenys neskelbtini) ir vyras L. trenkė į veidą, visi metalai sužvangėjo, viskas suskambėjo. Visi girdėjo. Pats nematė, bet mano, kad vyras L. trenkė. L. jam nesakė, kiek kartų ir su kuo trenkė. L. buvo parkritęs ant žemės, buvo nuėjęs pasižiūrėti. L. buvo parkritęs ant šono. Nepamena, ar L. verkė. Pats buvo prie (duomenys neskelbtini), o vyras jau buvo prie mašinos, kai pamatė L.. Mašina nuo (duomenys neskelbtini) buvo gal 15-20 metrų. Nebuvo tuo metu, kai vyras kalbėjo su L., buvo nuėjęs, su draugais jie buvo keturi. Draugai buvo ant (duomenys neskelbtini). Įvykį galėjo matyti E.. Su E. kalbėjo apie įvykį po to, kai buvo apklausti, bet ką kalbėjo, nepamena. Policiją iškvietė E.. L. buvo raudonas kairysis skruostas. Kitą dieną L. buvo atėjęs, L. buvo paakys ir žandas pamėlynavę. L. atsirado paraudimas, mėlynė. L. pasakė, kad vyras jam trenkė, kai atėjo L. paklausti, kas buvo. Nepamena, ar L. verkė, kai atėjo prie jo. Ankščiau taip nepasakojo, nes nenorėjo turėti reikalų su policija, nes buvo gavęs namų areštą, todėl nenorėjo visko sakyti. Prie (duomenys neskelbtini) yra asfaltas. Už (duomenys neskelbtini), kur trenkė, yra betonas, metalai. Arba L. trenkėsi į metalus, arba į betoną. Kiek laiko L. gulėjo, nepamena. Prieš įvykį su L. buvo susitikęs, kur - nepamena, L. sužalojimų ant veido nepastebėjo, nepamena, bet negalėjo būti. Kai L. vyras trenkė, tai matėsi smūgių žymės. Su L.tarpusavyje kalbėjosi apie įvykį. Savo mamai pasakojo apie įvykį. L. turbūt taip pat mamai pasakė. Nematė, kad L. guli, išgirdo ir nuėjo pasižiūrėti, kas ten yra. Atėjęs pamatė, kad L. guli. L. pagulėjo, jie L. padėjo atsistoti. Padėjo atsistoti ji, E. ir dar kažkas, buvęs kartu. Nieko nežino apie skolą. Kalbėjo, kad L. norėjo kažką nusipirkti. L.padavė pinigus berniukui ir norėjo užsisakyti telefonu. L. padavė pinigus. Jokių skolų ir nėra. L., kiek pamena, padavė pinigus ir norėjo nusipirkti telefonu. Atrodo, L. davė 1,50 eurų, bet tiksliai nežino, ką L. norėjo nusipirkti. Nepamena, kokiu atstumu buvo nuo (duomenys neskelbtini), kai išgirdo garsą, atrodo, 30 m atstumu, (duomenys neskelbtini).

Nepilnametė liudytoja E. L. teisme parodė, kad jai yra 15 metų. Sutinka papasakoti tiesą. Žino, kad yra apklausiama dėl įvykio „(duomenys neskelbtini) kai L. trenkė vyras. Sėdėjo ant (duomenys neskelbtini) tada atėjo vyras ir pasikvietė L.. Nuėjo vyro paklausti „kodėl jūs mušate nepilnametį vaiką?“. Matė vieną smūgį, bet girdėjo daugiau. L. iš karto susirietė. Vyrą matė. Vyras sakė „nemušu“. Vyro paklausė „kodėl jis sukniubęs?“, visas veidas raudonas, vyras sakė „nesikišk“ ir nuėjo į savo automobilį. Paties smūgio nematė, tik matė, kaip vyras atitraukė ranką matė ir kaip susirietęs gulėjo L.. Iki įvykio L. ant veido nieko nebuvo. Jai atėjus L. ant veido buvo raudona. L. verkė, tai girdėjosi iš balso. L. sakė, kad jam trenkė į veidą. L. sakė, kad buvo keli smūgiai. L. sakė, kad vyras pradėjo šaukti ir trenkė. Yra (duomenys neskelbtini) ir tokios kaip durys, girdėjo, kaip daužytųsi į jas. L. buvo atsitūpęs ir susirietęs. L. buvo prisiglaudęs prie (duomenys neskelbtini) nugara. Berniuko, vardu A., nepažįsta. Žino, kad kažkas buvo L. su berniuku apsipyko, bet berniuko tėvo nepažįsta. Įvykio metu vyro berniuko nematė, buvo daug vaikų. Nusileido nuo (duomenys neskelbtini) viršaus ir atėjo prie L., nes išgirdo smūgius. Atėjo greitai, kelių sekundžių bėgyje. Kažką girdėjo apie 20 ct, kad jie dėl to apsipyko ar panašiai. Kažkas iš draugų apie tai pasakojo, kad gal jie susilažino iš 20 ct. Jų buvo daug, bet nežino, kas matė įvykį. Jų buvo virš dešimt, tikrai nepamena. Dabar su jais nebendrauja. H. pažįsta. H. lauke būdavo kartu su ja. Tą dieną H. buvo kartu prie (duomenys neskelbtini), ar H. matė įvykį, nežino. Bėgo žiūrėti, kad neužmuštų L., nes buvo baisu. Vaikai visi buvo išsiskirstę, negali pasakyti, kur buvo H., neatkreipė dėmesio. Buvo su merginomis, sėdėjo ant (duomenys neskelbtini), kai joms pasakė, kad greitai leidžiasi pažiūrėti. Išsigando, buvo stresas. Nešoko ginti, nes pati gautų, bandė kalbėti, iškvietė policiją. Kiti vaikai atbėgo po laiko. Visi šaukė „kviesk policiją“, kiti bėgo paveiksluoti automobilio. Kai vyras įlipo į mašiną ir pradėjo važiuoti, praėjo daugiausiai 10 minučių. Pareigūnai dar matė L. raudoną veidą. Su vyru po įvykio niekas nekalbėjo, vyras nuėjo į mašiną, bent jau nematė, kad jis su kuo nors kalbėtų. Gal šaligatviais ėjo žmonės. Suaugusių, kurie reaguotų į įvykį, nematė. Ta vieta iš parko nelabai matosi, bet iš namo gali matytis arba šaligatviu einant gal matytųsi. Nežino, kiek laiko truko vyro pokalbis su L. ir vyras išvažiavo, gal truko 15 minučių. Kai atėjo, dar keletą žodžių persimetė ir vyras išėjo, bet tikslaus laiko pasakyti negali. Iki tol kalbėjosi su draugais, kol nušoko nuo (duomenys neskelbtini). Buvo su draugais, draugėmis. Jų vardų nepamena, pasakyti negali, su jais jau kiek laiko nebendrauja. L. buvo susilenkęs sėdimoje pozicijoje. Po įvykio kitą dieną su L. susitikusi nebuvo. Gal vėliau kada ir buvo susitikę, bet nepamena. Po įvykio kokią savaitę abejoja, ar buvo susitikę, ant veido mėlynių L. nebuvo. Su L. prieš tai telefonu, internetu bendravo. Po įvykio bendravo, visi važiavo susitikti. Atitraukęs ranką vyras prieš L. stovėjo. L. buvo toje pačioje pozicijoje, tai L. sakė trenkė, o vyras sakė, kad netrenkė. L. sėdėjo ant žemės. Paskui L. atsistojo. Jai buvo panašu į smūgį, nes vyras atsitraukė ir buvo lyg piktas, įsiaudrinęs.

Nepilnametis nukentėjusysis L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena tikslios datos, tačiau galėjo būti 2020 m. rugsėjo arba spalio mėn. „(duomenys neskelbtini), jis važinėjosi paspirtuku prie (duomenys neskelbtini). Jam norint važiuoti (duomenys neskelbtini), kelyje pasimaišė apie 10-12 metų berniukas, kurio nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Berniukui pasakė, kad pasitrauktų. Toliau važinėjosi. Tas berniukas kažką pasakė apie jo mamą, labai negražiai. Jis tiksliai neprisimena, ką jis pasakė, bet kažką panašaus į „tavo mama dalbajobė“. Jis atsakė: „tavo tėvas“. Berniukas dar kažką sakė, tačiau jis negirdėjo, nes nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur buvo jo draugai. Draugai buvo ant(duomenys neskelbtini), įvykio nematė. Matė tik E., kuri irgi buvo prie(duomenys neskelbtini). Sėdint su draugais ant(duomenys neskelbtini), po maždaug 10 minučių atėjo į (duomenys neskelbtini) vyras. Kaip jis atrodo, nebeprisimena. Kiek prisimena, jis buvo apsirengęs pilkomis kelnėmis, panašiomis į uniformą. Vyras priėjo prie berniuko, ką jie šnekėjosi, negirdėjo. Nematė, ką jie daro, nes jis žaidė telefonu. Tuomet vyras jį pasikvietė, sakydamas „ateik čia“. Jis pasakė „tuoj“ ir nulipo nuo(duomenys neskelbtini). Jie nuėjo už (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) nuėjo tik jis ir vyras. Vyras nieko jam nepasakė ir trenkė vieną kartą delnu į veidą. Kur tiksliai trenkė jam į veidą ir į kokią pusę, neprisimena. Jam apsisuko galva nuo smūgio. Jis nukritęs nebuvo. Po to vyras jam kažką sakė, tačiau jis negirdėjo dėl apsvaigimo. Girdėjo tokius žodžius „dar pasikartos“, daugiau žodžių neprisimena. Tuomet vyras sudavė jam vieną kartą delnu į ausį, tačiau neprisimena, į kurią. Tuomet iškart sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tačiau į kurią pusę ir vietą, neprisimena. Po visų smūgių jis galvos pakaušiu atsitrenkdavo į (duomenys neskelbtini) , į jos metalines dalis. Jam po visų smūgių labai skaudėjo, ausyse cypė, sunkiai girdėjosi, taip pat skaudėjo pakaušį. Kraujas nebėgo, veidas buvo patinęs. Kai vyras jam trenkė 3 kartą, jis pamatė E., stovinčią maždaug 15 metrų nuo jo. E., kai pamatė jį, pasakė, kad iškvies policiją. E. skambino į policiją, o vyras pėsčiomis nuėjo iki mašinos ir išvažiavo. Berniuko po suduotų smūgių daugiau jis nebematė. Buvo išsigandęs. Po skambučio atvyko pareigūnai ir greitoji, tačiau jis į ligoninę nevyko. Tikrai nebuvo tokios situacijos, kad jis iš berniuko būtų paėmęs pinigus. Jam suduotus smūgius matė tik E., mano, kad kiti draugai smūgių nematė, tik girdėjo, kaip galva trenkė į metalą (1 t., b. l. 84-87). Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad atvyko čia dėl to, kas buvo rugsėjo mėnesį. Buvo su draugais „(duomenys neskelbtini), davė jam pasivažinėti su paspirtuku. Važinėjosi, nuo tokios važiavo, buvo toks berniukas, pastojo jam kelią, na, lėtai labai važiavo. Jis pasakė „pasitrauk”, nes, jei būtų nepasukęs, būtų nukritęs. Berniukas iš pradžių kažką pasakė, tada jis atsakė kažką iš keiksmažodžių, pasakė, kad jo mama debilė, o jis pasakė „tavo tėvas”. Tada atvažiavo berniuko tėtis, pasikvietė (duomenys neskelbtini) ir tada jam trenkė. Pasikvietė už (duomenys neskelbtini) kažką pasakė, tiksliai neatsimena, tada iš delno trenkė du kartus dešinę ar kairę pusę, tiksliai neprisimena, tada į kitą pusę trenkė. Jei neklysta, buvo rugsėjo mėnesį, 2020 metų. Tiksliai nepamena, bet gal kokios penkios valandos buvo (duomenys neskelbtini) . Buvo su tokia E. ir kitais draugais, E. pavardės neatsimena. Daug ten buvo. Ten tokia E. buvo, H.. Atsimena, kad jų daug buvo, visų neatsimena. E. L. lyg tai. H. pavardės nepamena. To berniuko su dviračiu nepažinojo. Pasakė „pasitrauk”, berniukas kažką pasakė, tada jis kažką atsakė, tiksliai nežino, berniukas pasakė „tavo mama debilė”, tiksliai neatsimena, jis tada pasakė „tavo tėvas” ir viskas, nes jis pasakė „tavo mama debilė”, o jis pasakė „tavo tėvas”. Čia kaip atsikirtimas, kad tėvas toks pat. Jis daugiau nuėjo nuo (duomenys neskelbtini) draugais sėdėjo, o tas berniukas tiksliai neatsimena, gal prie kitų tokių (duomenys neskelbtini) . Jis buvo ant (duomenys neskelbtini) ir tada berniukas atėjo su savo tėčiu ir jį pasikvietė. Iš pradžių berniukas buvo kartu, parodė į jį su pirštu, tada vyras atėjo prie (duomenys neskelbtini) ir parodė, kad jis ateitų, ar pasakė, neprisimena. Tada buvo už(duomenys neskelbtini) ir vyras trenkė jam. Jis tiksliai neprisimena, ar pasakė „ateik”, ar ranka parodė. Matė, kad vyras kartu su berniuku atėjo. Jis nežino, kas matė, kad jie nuėjo už (duomenys neskelbtini) , E. gal matė, nežino, jis ten pats vienas nuėjo, E. gal matė, nes, netoli buvo. Nebijojo eiti, galvojo, kad tiktai pasikalbėti eina ir viskas. Galėjo dar kas nors matyti. Nu ten tokia zona, kur su dviračiais ir paspirtukais važinėjasi, tai negalėjo matyti, bet iš kitos pusės, kur yra daugiabučiai, tai galėjo matyti. Nelabai atsimena, ką tas vyras sakė. Tris kartus trenkė. Į veido sritį trenkė, su kartus su delnu ir vieną kartą taip (rodo pusiau sugniaužtą kumštį). Nelabai prisimena, kiek kartų į kurią pusę trenkė, į žandą. Tiksliai neatsimena, bet kažką gal sakė. Ką jis žino, kaip jis reagavo. Skaudėjo galvą, nes, kai trenkė, jam dar ir galva atsimušė į tokį metalą, ten yra tokia (duomenys neskelbtini) . Kai vyras jam trenkė, jis buvo prisirėmęs prie sienos, ne prie pat, bet „biškį“ toliau, ir kai trenkė, jam galva trenkėsi, su ta vieta (rodo į pakaušį). Žandą skaudėjo, galvą skaudėjo. Kai trenkė, pataikė į ausį, labai cypė. Jam atrodo, dešinę, bet tiksliai neįsitikinęs. Tada jis nukrito, tada pradėjo filmuoti, pribėgo visi draugai. Tada nuėjo prie tokio namo pasižiūrėti, koks adresas ir iškvietė policiją. E. filmavo ten tą vyrą, gal net nufilmavo, kai jį mušė, bet tiksliai nežino. Tada tas vyras įlipo į mašiną ir pabėgo. Rodė jam tą įrašą, jam atrodė, kai filmavo, vyras jau bėgo iki mašinos ir išvažiavo. Tiksliai neatsimena, bet buvo E., H. ir dar ten. Jis nesureagavo, ką darė vyras, kai nukrito. Berniuko daugiau nematė. E. iškvietė policiją, iš savo telefono. Kvietė, kad jį sumušė, E. nusprendė iškviesti ir jis sakė, kad iškviestų. Jie ten policijos laukė, atvažiavo policija ir E. policininkui nuotraukas nusiuntė to vyro ir daugiau greitoji atvažiavo. Greitoji apžiūrėjo, kur trenkė. Nežino, ar sakė kažką. Jį apžiūrėjo, pažiūrėjo, kur trenkė, ir daugiau viskas, mama atvažiavo ir į namus važiavo, į ligoninę nenorėjo. Nežino, kaip jautėsi, kai apžiūrėjo, skaudėjo galvą, verkė, kai iš pradžių trenkė, po to nelabai, ir labai ausyje cypė. „Biškį“ buvo išsigandęs dėl visko. Jis kai grįžo namo, dar ausyje cypė, kitą dieną dar „biškį“ skaudėjo, kokias dvi dienas dar skaudėjo galvą. Jo mamai, atrodo, sakė, bet jis nenorėjo į ligoninę važiuoti. Neatsimena, gal mama buvo davusi vaistų. Pas gydytojus vėliau vyko, kad apžiūrėtų, ten prie Respublikinės ligoninės. Kai ten nuvažiavo, yra ten toks pastatas ir jį apžiūrėjo, bet jie ten po savaitės ar kelių dienų važiavo, tai nelabai beskaudėjo. Ant veido buvo „biškį“ patinę, mėlynė. Ant tos pačios vietos ten buvo paraudę. Ant žando patinę buvo (rodo dešinę pusę). Kurioje pusėje tiksliai neatsimena, bet ant žando (rodo dešinį žandą). Tai draugai klausė, ar nereikia policijos iškviesti, iš pradžių E. pribėgo, paskui kiti jau, paklausė, ar nereikia policijos iškviesti, jis pasakė, kad iškviestų. Kaip jautėsi kiti, nežino. Tai ten policija paklausė, kiek kartų sudavė, klausinėjo visokių dalykų ir daugiau paprašė, kad atsiųstų nuotraukas, nes E. buvo prifilmavusi. Su juo kalbėjosi, E. paprašė, kad atsiųstų visus įrašus, paskambino jo mamai, kad atvažiuotų. Policijai pasakojo, kad jį sumušė, tiksliai neatsimena, bet klausė, dėl ko sumušė, atsakė, kad su tokiu berniuku „susikoliojo“ ir viskas, o vyras atvažiavo ir jam trenkė. Parodė, kur trenkė, neatsimena, ar policija matė žymes ant veido. Nieko nesakė tam vyrui, neatsimena tiksliai, iš karto, kai trenkė, trenkė galvą į tą (duomenys neskelbtini) po to dar trenkė, po to atėjo kiti ir viskas. Nieko nesakė vyrui, nieko nedarė. Iš viso keturis kartus būtų trenkęs, bet vieną kartą, kai trenkė, jis ranką pakėlė. Jam atrodo, kai pirmą kartą trenkė, po to antrą kartą, po to jo ranką pakėlė, ir paskui dar kartą trenkė. Visus kartus, kai jam trenkė, jis trenkėsi galva į(duomenys neskelbtini) ir paskutinį kartą nugriuvo. Ne, jam atrodo, nebuvo daugiau to berniuko sutikęs, bet jis buvo jam į „(duomenys neskelbtini) rašęs, ten apie tokį žaidimą, paskyrą, kad nupirktų, paskui rašė „Ką tu?“, neseniai rašė, prieš kokį mėnesį panašiai, gal prieš du. Ką jis žino, buvo tokioje žaidimų grupėje, kur ieškosi visi paskyros, ir berniukas parašė, atpažino, kad ten jis. Iš nuotraukos atpažino. Dėl tos paskyros rašė, ar ten perka, ir paskui „Ką tu?“, ar „Ką veiki?“ ir paskui ištrynė ten tą žinutę, rodė, kad ištrinta žinutė, berniukas pats ištrynė. Berniuko tėčio daugiau nematė. Žinojo, kur vyksta. Mama sakė, kad čia reikės važiuoti. Tiesiog sakė, kad reikės ir daugiau neklausė. Ką reikės kalbėti, nekalbėjo. Turi „(duomenys neskelbtini) paskyrą „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) nesėdi, tiesiog turi „(duomenys neskelbtini) susikūręs ir viskas. Turi „(duomenys neskelbtini) tai ten bendrauja su draugais. Nežino, tiesiog (duomenys neskelbtini) ir viskas „(duomenys neskelbtini) parašyta. E. sakė, kad reikės tenai į policiją ar teismą, nežino, ir sakė, dėl to įvykio, jam atrodo. Jis neklausė, ką ji matė (1 t., b. l. 105-108).

2020 m. rugsėjo 20 d. G. G. pareiškime-protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) jos mažametį sūnų L. L. sumušė R. S., ranka suduodamas jam du kartus į dešinį skruostą ir vieną kartą sudavė į dešinę ranką, taip sukeldamas jos sūnui fizinį skausmą. Sūnų apžiūrėjo GMP ekipažo medikai, tačiau į ligoninę jis vykti atsisakė (1 t., b. l. 7).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. M. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio liudytojo A. S. parodymų, kad L. L. (duomenys neskelbtini) paėmė iš jo pinginę ir iš jos pasiėmė 1,70 Eur, o piniginę numetė, konstatuojant, kad L. L. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, t.y. jis nesulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė (1 t., b. l. 20-22).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. M. 2021 m. kovo 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo R. S. laiško su fotonuotraukomis, kuriose nukentėjusysis mažametis L. L. galimai rašo grasinančio turinio žinutes, bando daryti poveikį kitam proceso dalyviui (įtariamajam), konstatuojant, kad parašytas tekstas, įvertinus įvykio kontekstą, sietinas su emocijomis, o ne su realiu grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą LR BK 145 straipsnio 1 dalies prasme (1 t., b. l. 33-35).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. 18.18 val. gautas E. L. pranešimas apie tai, kad ties (duomenys neskelbtini) parkelyje prieš 5 min. vyras mušė kumščiu 13 m. vaikiną į veidą ir pasišalino automobiliu (1 t., b. l. 38-41).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. G. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 18.19 val., dirbant kartu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu K. R., šaukiniu S-1712 iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras mušė kumščiu vaikiną 13 m. į veidą prieš 5 min. GMP atsisako. Jis pasišalino automobiliu. Pranešėja su draugu turi nufotografavę vyriškį ir automobilį. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) . Laukia policijos pareigūnų nurodytu adresu. Apie 18.22 val. atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja E. L. ir nukentėjęs L. L., kuris paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas „(duomenys neskelbtini) , tarp jo ir kito nepažįstamo berniuko dėl to, kad išvadino L. L. mamą negražiais žodžiais, L. L. atsakė tuo pačiu, po konflikto atvyko galimai nepažįstamo vaiko tėvas ir trenkė kumščiu L. L. du-tris kartus į kairės pusės skruostą, sėdo į automobilį, galimai „(duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas šalia gatvės, ir pasišalino. Pranešėja nufotografavo asmenį. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo berniuką, ir L. L. mama G. G., vykti į gydymo įstaigą atsisakė, jai buvo perduotas L. L.. Mama G. G. dėl įvykio turi pretenzijų (1 t., b. l. 44).

2020 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) skirtos važinėti riedlentėmis, apžiūra. Atvykus į įvykio vietą matomas (duomenys neskelbtini) . Nuo gatvės pusės yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) , kuri yra skirta važinėti su riedlentėmis. Konflikto pėdsakų nepastebėta, nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 46-51).

Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto Nr. (duomenys neskelbtini) ) išvadoje užfiksuota, kad L. L. kūne išorinių sužalojimų žymių nėra (1 t., b. l. 122).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos G. Ž. 2021 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo bendrauta su medicinos ekspertu H. D. dėl jo aprašytos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio L. L. sužalojimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jokių išorinio sužalojimų žymių nėra. Kai buvo atliekamas tyrimas, med. ekspertui nebuvo pateikti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad L. L. nustatyta preliminari diagnozė/vyraujantis simptomas/simptomas „galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas“. Pabendravus su H. D. ir jo pasiteiravus, ar pasikeistų jo išvada dėl sužalojimų, jeigu jam būtų pateikta GMP kvietimo kortelė su nurodyta informacija, jis nurodė, kad išvada nesikeistų. Ekspertas paaiškino, kad GMP kvietimo kortelės duomenys nėra patvirtinti kitais objektyviaisiais duomenimis, tai galėjo būti tik vaiko išsakyti žodžiai dėl skausmo, o ekspertai skausmo kaip sužalojimo nevertina (1 t., b. l. 123).

2020 m. rugsėjo 15 d. greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota, kad L. L. nurodyta preliminari diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. Prie aplinkybių nurodyta, kad nepažįstamo berniuko tėvas kelis kartus ranka trenkė per kairį skruostą, skruostas paraudęs, patinęs (2 t., b. l. 39-40).

2020 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota E. L. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo kopijos apžiūra. Įraše užfiksuota, kad E. L. nurodo, jog įvykis truko maždaug prieš 3-5 minutes, toks vyras trenkė jos draugui mažamečiui. Vyras nuvažiavo, bet jį nufotografavo, nufilmavo. Iš kumščio į veidą trenkė. Medikų nereikia (2 t., b. l. 44-46).

2020 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamerų apžiūra. Įraše 2020_0915_182241_002.MP4 užfiksuota, kad L. L. aiškina pareigūnei, kad kažką jam pasakė. Galima suprasti iš berniuko pasakojimų, kad jis pirmiausia šneka apie konfliktą su kažkokiu berniuku. L. berniuko mamą pavadino „debile“, o berniukas paskambino, galimai savo tėčiui. L. nurodo, kad atėjo berniuko tėtis ir jam trenkė iš kumščio. Pareigūnas paklausia L. „ar pažįsti tą vaikinuką?“, L. atsako, kad ne. Pareigūnas paklausia, kiek kartų jam sudavė, L. atsako, kad 2-3 kartus. Vieną smūgį į veidą, vieną „čia“ (kadangi pareigūnas nusisukęs, įraše nesimato, kokią vietą nurodo L.), o trečią kartą, kai trenkė, spėjo pakelti ranką. Pareigūnas paklausia, į kurią veido vietą sudavė, L. pasako „į šitą“, o pareigūnas pasako, kad „matosi paraudimas“ (kadangi pareigūno kamera nukreipta aukštai, todėl neužfiksuojamas įraše L..veidas). Pareigūnas kreipiasi į policijoje esančius budėtojus, kad būtų iškviesti medikai ir nurodo, kad kairėje veido pusėje matosi paraudimas (2 t., b. l. 48-50).

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. LR BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad R. S. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes jis, tyčia ranka suduodamas 4 smūgius mažamečiui L. L. į veido sritį ir ranką, sukėlė jam fizinį skausmą. Tokią išvadą pagrindžia mažamečio nukentėjusiojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. G., liudytojų E. L., H. J., K. R., A. G., N. M. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, „Body“ kameros vaizdo įrašas ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis R. S. viso proceso metu savo kaltę neigė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad sulaukė skambučio iš savo sūnaus A. S., kuris pasakė, jog prie jo „(duomenys neskelbtini) kabinėjasi berniukas. Po skambučio nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) kur sūnus parodė į berniuką ir pasakė „va šitas“. Tada priėjo prie ant (duomenys neskelbtini) sėdinčio berniuko ir jam pasakė eiti pasikalbėti. Abu užėjo už (duomenys neskelbtini) ir to berniuko paklausė, kodėl jis skriaudžia mažesnius. Buvo piktas, kalbėjo pakeltu tonu. Berniukas atsakė, kad neskriaudžia ir atsitūpė. Jis taip pat atsitūpė, kad būtų jo lygyje. Pokalbis truko apie 60 sekundžių, tarp jų buvo mažiau negu 1 metro atstumas. Pokalbio metu iš už kampo išlindo mergaitė, kuri paklausė, ką jie daro, jai atsakė, kad kalbasi, tada atsistojo ir pradėjo eiti link mašinos. Jokių smūgių berniukui nesudavė (2 t., b. l. 96-99). Kaltinamojo parodymai, kad jis nesudavė smūgių nukentėjusiajam, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Be to, kritiškai vertintinos paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis nukentėjusįjį nusivedė toliau nuo nukentėjusiojo draugų bei pašalinių asmenų už (duomenys neskelbtini) tik tam, kad pasikalbėtų su nukentėjusiuoju. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis neneigė, jog buvo piktas, kalbėjo pakeltu tonu, o atvyko po to, kai sūnus paskambino ir pranešė, jog jį nebe pirmą kartą skriaudžia nukentėjusysis. Po įvykio ne tik kaltinamasis iš karto išvažiavo iš įvykio vietos, bet liepė išvažiuoti ir sūnui. Todėl kaltinamojo parodymai, atsižvelgus į kitus byloje esančius įrodymus, laikytini jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnametis nukentėjusysis L. L. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju užėjo už (duomenys neskelbtini) ir šis trenkė vieną kartą jam delnu į veidą. Kur tiksliai trenkė jam į veidą ir į kokią pusę, neprisimena. Po to kaltinamasis sudavė jam vieną kartą delnu į ausį, tačiau neprisimena, į kurią. Tuomet kaltinamasis iškart sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tačiau į kurią pusę ir vietą, neprisimena. Po visų smūgių jis galvos pakaušiu atsitrenkdavo į (duomenys neskelbtini) , į jos metalines dalis. Jam po visų smūgių labai skaudėjo, cypė ausyse, sunkiai girdėjosi, taip pat skaudėjo pakaušį. Kai vyras jam trenkė trečią kartą, pamatė E., stovinčią maždaug 15 metrų nuo jo. E. skambino į policiją, o vyras nuėjo iki mašinos ir išvažiavo. Jam suduotus smūgius matė tik E., mano, kad kiti draugai smūgių nematė, tik girdėjo, kaip jo galva trenkėsi į metalą (1 t., b. l. 84-87). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis pasikvietė jį už (duomenys neskelbtini), kažką pasakė ir tada iš delno trenkė du kartus dešinę ar kairę veido pusę, tiksliai neprisimena, tada trenkė į kitą veido pusę. Nebijojo eiti su kaltinamuoju, nes galvojo, kad eina pasikalbėti ir viskas. Teigė, kad kaltinamasis į veido sritį du kartus trenkė su delnu ir vieną kartą taip (rodo pusiau sugniaužtą kumštį). Nurodė, kad nelabai prisimena, kiek kartų, į kurią pusę trenkė. Skaudėjo galvą, nes, kai trenkė, jam dar ir galva atsimušė į tokį metalą, nes ten yra (duomenys neskelbtini) siena. Skaudėjo galvą, žandą. Kai kaltinamasis jam trenkė, pataikė į ausį, dėl to labai cypė ausyje, kokias dvi dienas dar skaudėjo galvą. Iš viso kaltinamasis jam keturis kartus būtų trenkęs, bet vieną kartą, kai trenkė, jis pakėlė ranką. Visus kartus, kai jam trenkė, trenkėsi galva į (duomenys neskelbtini) ir paskutinį kartą nugriuvo (1 t., b. l. 105-108). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių (13 m.), jis iš esmės nuosekliai ir išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo ir kaltinamojo veiksmų jo atžvilgiu, be to, jo tokius parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindų būtų galima teigti, kad nukentėjusysis siekia apkalbėti kaltinamąjį, kadangi iki šio įvykio jie vienas kito nepažinojo, tuo tarpu nesutarimai iki šio įvykio vyko ne su pačiu kaltinamuoju, o su kaltinamojo sūnumi. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios apklausos metu nukentėjusysis teigė, jog kaltinamasis iš viso jam sudavė tris smūgius į veido sritį, tačiau sekančios apklausos metu nurodė tris smūgius į veido sritį ir teigė vieną kartą apsigynęs nuo kaltinamojo smūgio, prisidengdamas ranka. Todėl tai, jog nukentėjusysis aplinkybės dėl smūgio sudavimo į ranką nenurodė pirmosios apklausos metu, nelaikytina nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumu, kadangi nukentėjusysis smūgį į ranką įvertino tik kaip paties gynybą.

Nukentėjusiojo motina G. G. patvirtino nukentėjusiojo L. L. parodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pareiškime-protokole nurodė, kad jos mažametį sūnų L. L. sumušė R. S., ranka suduodamas jam du kartus į dešinį skruostą ir vieną kartą į dešinę ranką, taip sukeldamas jos sūnui fizinį skausmą (1 t., b. l. 7). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. G. teigė, kad jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, jog parkelyje „(duomenys neskelbtini) vyriškis sumušė jos sūnų L. L.. Pareigūnai jai pasakė, kad sūnaus veidas yra paraudęs, jie iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir prašė jos atvykti į vietą. Jai atvykus, medikai jau buvo apžiūrėję sūnų ir siūlė važiuoti į ligoninę tolimesnei apžiūrai. Jos sūnus atsisakė, ir jie į ligoninę nevyko. Sūnus jai papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasakė ateiti pasikalbėti. Sūnus, nieko blogo nepagalvojęs, nuėjo link minėto vyro. Vyras jį pasivedė už (duomenys neskelbtini) ir tada sūnus pajuto smūgį į dešinį skruostą, paskui dar kartą į tą patį skruostą minėtas vyriškis sudavė ranka, kad sūnui net ausį suspengė. Kai vyriškis norėjo suduoti dar kartą, sūnus pakėlė dešinę ranką ir užsidengė veidą, taip pataikė į ranką. Kiek suprato, sūnaus draugė E. pamatė, kad vyriškis kažką daro jos sūnui ir pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Tada vyriškis paleido jos vaiką ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) , kur įsėdo į automobilį. Dėl šio įvykio jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo paraudęs veidas, visą vakarą buvo užgulusi ausis (1 t., b. l. 159-166). Teisme G. G. papildomai parodė, kad atvykus į įvykio vietą sūnaus veido kairė pusė buvo paraudusi, patinusi, vaikas buvo išsigandęs, sakytų, kad jis nevisiškai orientavosi, buvo pasimetęs. Sūnus sakė, kad už (duomenys neskelbtini)kaltinamasis, nieko nesakęs, delnu trenkė tris kartus, o ketvirtą kartą trenkiant spėjo užsidengti su ranka. Liudytojos parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusiojo L. L. parodymus apie fizinio smurto panaudojimą taip pat patvirtina liudytojų E. L. ir H. J., kurie įvykio metu taip pat buvo (duomenys neskelbtini) parodymai. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų dėl įvykio aplinkybių nenustatyta, be to, atsižvelgtina, kad abu liudytojai taip pat yra nepilnamečiai, todėl pagal savo amžių gali visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminti. Skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdisi, kaip E. L. nurodo, jog vyras trenkė jos mažamečiui draugui iš kumščio į veidą ir nuvažiavo (2 t., b. l. 44-46). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 38-41). Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad jie visi sėdėjo ant (duomenys neskelbtini) viršūnės, kai atėjo vyras. Vyras pakvietė L. ir jie nuėjo už (duomenys neskelbtini) . Kas vyko ji nematė, tik girdėjo, kad vyras šaukė, o L. verkė. Kadangi siena yra metalinė, girdėjo galvos trenkimo į sieną garsus, girdėjo ne mažiau tris tokius trinktelėjimus. Ji nusileido nuo (duomenys neskelbtini) ir pirmas vaizdas, kurį ji pamatė – (duomenys neskelbtini) buvo atsitūpęs ir susirietęs, o vyras ant jo šaukė. Ji įsiterpė tarp (duomenys neskelbtini) ir vyro. Jis kažką ginčijosi ir nuėjo į savo automobilį. Kai iškvietė policiją, pasižiūrėjo į (duomenys neskelbtini) ir matė, kad jo veidas buvo raudonas, kur tiksliai buvo raudonumas, neprisimena. Matėsi, kad jam buvo sutrenkta (1 t., b. l. 176-179). Teisme nepilnametė liudytoja parodė, kad paties smūgio nematė, tik matė, kaip vyras atitraukė ranką. Iki įvykio L. ant veido nieko nebuvo. Jai atėjus, L. ant veido buvo raudona. L. sakė, kad jam trenkė į veidą. L. sakė, kad buvo keli smūgiai. Yra (duomenys neskelbtini) ir tokios kaip durys, girdėjo, kaip daužytųsi į jas. Nusileido nuo (duomenys neskelbtini) viršaus ir atėjo prie L., nes išgirdo smūgius. L. sėdėjo ant žemės. Jai buvo panašu į smūgį, nes vyras atsitraukė ir buvo lyg piktas, įsiaudrinęs. Nepilnametis liudytojas H. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. L. jam papasakojo, kad kažkoks vyras trenkė jam į veidą, tačiau šiame įvykyje nedalyvavo (2 t., b. l. 34-36). Teisme nepilnametis liudytojas parodė, kad buvo nuo įvykio per 10 metrų atstumą ir nematė, kaip L. L. trenkė kaltinamasis, bet garsas buvo didelis. Vyras L. trenkė į veidą, visi metalai sužvangėjo, viskas suskambėjo. Pats nematė, bet mano, kad vyras L. trenkė. L. jam nesakė, kiek kartų ir su kuo trenkė. L. buvo parkritęs ant žemės, buvo nuėjęs pasižiūrėti. L. buvo raudonas kairysis skruostas. Ankščiau taip nepasakojo, nes nenorėjo turėti reikalų su policija, nes buvo gavęs namų areštą, todėl nenorėjo visko sakyti. Liudytoja N. M. parodė, kad yra H. J. mama. Kiek jai pasakojo išsigandęs H., atvyko mergaitės tėtis ir L. trenkė. Atrodo, kad buvo trenkta vaikui per skruostą. Apie įvykį sužinojo iš L. mamos, o pirmiausiai iš savo sūnaus. H. nematė, kaip vyras smūgiavo, tik po to, kai L. atsisuko, L. buvo raudonas veidas. H. prieš tai davė kitokius parodymus, nes bijojo turėti reikalų su policija, jam buvo iškelta byla. H. L. iš karto pasakė, kad jam trenkė. Aptartų liudytojų parodymai patvirtina, kad iš karto po kontakto su kaltinamuoju L. L. matėsi smurto žymės ant veido ir būtent dėl šios priežasties liudytoja E. L. iškvietė policijos pareigūnus.

Tai, jog R. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam, patvirtina ir kitų netiesioginių liudytojų – pareigūnų K. R. ir A. G. parodymai, kurie išsamiai atpasakojo nukentėjusiojo bei E. L. paaiškinimus apie įvykį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, taip pat nurodė nukentėjusiojo savijautą po to įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad patys pareigūnai iškvietė medikus, kadangi ant nukentėjusiojo matėsi smurto žymės – paraudimas veido srityje. Tiek atvykę pareigūnai, tiek medikai užfiksavo smurto žymę ant nukentėjusiojo veido. Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, jį ir kolegę pasitiko pranešėja ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam buvo sutrenkta į skruostą, ten kaip ir matėsi paraudimas. Jis atrodė šiek tiek išsigandęs (2 t., b. l. 16-19). Teisme liudytojas parodė, kad iškvietė medicinos pagalbą, nes nepilnamečiui ant veido matėsi paraudimas, taip pat informavo vaiko motiną. Paraudimas vaikui buvo veido srityje, kiek pamena, ant skruosto. Berniukas paaiškino, kad jam galėjo būti duota 2-3 kartus. Liudytoja A. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, pranešėja ir berniukas paaiškino, kad vyras trenkė 2-3 kartus į veidą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ar matėsi smurto žymės, nepamena, negali pasakyti. Vaikas buvo pasimetęs, gal šiek tiek išsigandęs. Teigė, kad tarnybiniame pranešime yra užfiksuota teisinga informacija, o jame nurodyta analogiška informacija apie įvykį (1 t., b. l. 44). Policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamerų įrašuose užfiksuota, kaip L. L. paaiškina pareigūnams, jog atėjo berniuko tėtis ir trenkė jam iš kumščio. Pareigūnui paklausus, kiek kartų jam sudavė, L. L. atsako, kad 2-3 kartus – vieną smūgį į veidą, vieną „čia“ (kadangi pareigūnas yra nusisukęs, įraše nesimato, kokią vietą nurodo L. L.), o trečią kartą, kai trenkė, spėjo pakelti ranką. Pareigūnui paklausus, į kurią veido vietą sudavė, L. L. pasako „į šitą“, o pareigūnas pasako, kad „matosi paraudimas“ (kadangi pareigūno kamera nukreipta aukštai, todėl neužfiksuojamas įraše L. L. veidas). Pareigūnas kreipiasi į policijoje esančius budėtojus, kad būtų iškviesti medikai ir nurodo, kad kairėje veido pusėje matosi paraudimas (2 t., b. l. 48-50). 2020 m. rugsėjo 15 d. greitosios medicinos pagalbos kortelėje taip pat užfiksuota, kad L. L. nurodyta preliminari diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. Prie aplinkybių nurodyta, kad nepažįstamo berniuko tėvas kelis kartus ranka trenkė per kairį skruostą, skruostas paraudęs, patinęs (2 t., b. l. 39-40). Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1232/2020(04) užfiksuota, kad L. L. kūne išorinių sužalojimų žymių nėra (1 t., b. l. 122), tačiau iš tyrėjos G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant tyrimą ekspertui nebuvo pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad L. L. nustatyta preliminari diagnozė/vyraujantis simptomas/simptomas „galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas“, be to, ekspertas teigė, kad skausmo, kaip sužalojimo, ekspertai nevertina (1 t., b. l. 123). Teismas nevertina to, ar smūgių sudavimo metu nukentėjusysis atsitrenkė galva į metalinę(duomenys neskelbtini), taip pat to, ar po smūgių jis buvo nukritęs ant žemės, kadangi dėl tokių aplinkybių kaltinimas R. S. nepareikštas. Neatmestina, kad metalinės (duomenys neskelbtini) garsai galėjo būti nesusiję su smūgių sudavimu, tuo tarpu po smūgių nukentėjusysis gulėjo, tupėjo ar sėdėjo, byloje nėra tiksliai nustatyta.

Kritiškai vertintini liudytojo A. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad tėtis L. pasikvietė už (duomenys neskelbtini). Jam buvo smalsu, kas vyksta, todėl pasižiūrėjo. L. sėdėjo ant betoninių kvadratų, o tėtis su juo tik kalbėjosi. L. nebuvo sužalotas, net neverkė (2 t., b. l. 10-13). Teisme parodė, kad atvažiavo tėtis ir nusivedė L. už kampo. Nubėgo pažiūrėti, ką tėtis ten daro, o tėtis tiesiog atsitūpęs kalbėjo. L. pirmas atsisėdo, o tėtis atsitūpė, o paskui pasikalbėjo apie pusę minutės, tėtis atsikėlė ir išėjo. Matė L. veidą, nieko nepastebėjo. Visų pirma, liudytojas yra kaltinamojo R. S. sūnus, todėl yra suinteresuotas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būtent A. S. pranešė tėvui kaltinamajam R. S. apie jam nepatinkantį L. L. elgesį jo atžvilgiu, todėl gali jausti kaltę dėl susiklosčiusios situacijos. Be to, kaltinamasis teisme nurodė, kad sūnus paties įvykio išvis nematė, to nepatvirtina ir kitų liudytojų parodymai.

Nors kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad L. L. sugalvojo tokią versiją norėdamas nuslėpti savo padarytą pažeidimą, tačiau tai, kaip pagrįstai prokurorė pažymėjo per baigiamąsias kalbas, paneigtina tuo, kad policija buvo kviesta ir apie sumušimą pranešta tuoj pat po įvykio, o apie tai, kad L. L. galimai buvo padaręs pažeidimą ir galimai buvo atėmęs iš berniuko pinigus, buvo sužinota tik apklausus kaltinamąjį ir buvo paraginta kaltinamojo šeimą kreiptis į policiją. Tik tada policija pradėjo įvykio tyrimą. L. L. kreipėsi pirmas, o kaltinamasis dėl galimai padaryto pažeidimo nutarė santykius išsiaiškinti pats ir tik dėl to, kad L. L. kreipėsi į policiją, buvo sužinota ši aplinkybė.

Bylos duomenų visumos analizė patvirtina, kad dėl suduotų smūgių skaičiaus, lokacijos, nukentėjusiojo jauno amžiaus, nukentėjusysis realiai pajuto fizinį skausmą. Tuo tarpu tokie kaltinamojo veiksmai prieš mažametį vaiką iš teisinės pusės negali būti pateisinami. Todėl, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. S. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota.

Pagal LR BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Anksčiau paminėti įrodymai taip pat patvirtina, kad R. S. 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, neneigė, kad kaltinime nurodyta veikos padarymo vieta yra vieša vieta. 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą matomas (duomenys neskelbtini) . Nuo gatvės pusės yra įvažiavimas į daugiabučio kiemą. Patekus į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46-51). Byloje apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo apie 10 vaikų. Taigi, kaltinamojo veiksmus prieš mažametį galėjo matyti ne tik liudytoja E. L., tačiau ir kiti byloje neapklausti vaikai, taip pat pašaliniai asmenys, daugiabučio namo gyventojai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, ranka sudavė 4 smūgius mažamečiui L. L. į veido sritį ir ranką, sukeldamas nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei medikai. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad R. S. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji R. S. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje smurtaudamas mažamečio L. L. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo R. S. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Laikomas Lietuvos Respublikoje neteistu - teistumui išnykus (paskutinis teistumas susijęs su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje), jo atžvilgiu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 straipsnį nutrauktas, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (2 t., b. l. 61-75). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Teismas nelaiko R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veikos padarytos recidyvisto (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas jau buvo išnykęs (Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal LB BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, bausmę atliko 2016 m. vasario 22 d.). Baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 76-84). Vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 85). Įvertinęs visas šias skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. S., kaip dirbančiam asmeniui, už nusikalstamų veikų padarymą straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudų dydžiai nustatytini kaip mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 111-113) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. L. atstovė pagal įstatymą G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 154-155). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad jos sūnus patyrė fizinį skausmą, nes buvo sumuštas ir tai atsiliepė jo emocinei būklei. Sūnus jai pasakojo, kad po smūgių sudavimo jam labai skaudėjo, cypė ausyse, blogai girdėjo. Sūnus teigė, kad labai išsigando, grįžus namo jam vis dar cypė ausyje, jautė skausmą, dar apie dvi dienas skaudėjo galvą, veidas buvo patinęs. Sūnus po jo atžvilgiu pavartoto smurto negalėdavo užmigti, turėjo vakare gerti migdomuosius, bijodavo išeiti į lauką. Sūnus keletą kartų bendravo su mokyklos psichologe, blogai jaučiasi iki šiol, bijo vienas likti namuose, išeiti į lauką, nebesusitinka su draugais, bendrauja su jais telefonu ir kitu nuotoliniu būdu, sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus. Tai, kad sūnus patyrė fizinį skausmą, atitinkamus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. po įvykio jautėsi blogai, negalėjo normaliai miegoti, lankėsi pas psichologę, vartojo receptinius raminamuosius vaistus, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydama poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, L. L. dėl kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam mažamečiui L. L. sužalojimų nebuvo padaryta, tačiau jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Šie moraliniai nuostoliai (nepatogumai) laikini ir jie neturėtų sukelti ilgalaikių dvasinių išgyvenimų nukentėjusiajam. Iš 2021 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad L. L. mokyklos psichologo asistentės konsultuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. dar iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu šioje byloje padarymo. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio L. L. šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2017 m. nustatyti smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, L. L. rekomenduotos psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos, nuo 2020-04-01 jam skirta minimalios priežiūros priemonė (1 t., b. l. 127-152). Nukentėjusiojo atstovė teisme teigė, kad dėl šios situacijos sūnus vartojo receptinius raminamuosius vaistus, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, be to, nurodė, kad šie vaistai buvo išrašyti ne sūnaus, o jos vardu. Todėl, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (keturi), dėl šių smūgių patirtą fizinį skausmą, nukentėjusiojo amžių veikos padarymo metu (13 m.), taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, valstybės pragyvenimo lygį 2021 metais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. S. L. L. naudai priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminei atstovei G. G.. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme 2021 m. gegužės 3 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-3231 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nepilnamečiui nukentėjusiajam L. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 556,56 Eur išlaidų. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatė Sofija Kručienė. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, taip pat tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, jo teigimu, mėnesinės pajamos siekia 3 000-6 000 Eur, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo R. S. valstybės naudai priteisia 556,56 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 straipsnio 2 dalis).

- aštuonios kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, esančios prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti R. S. paskirtą 3 000 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo L. L. atstovės pagal įstatymą G. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. S. priteisti nukentėjusiajam L. L. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminei atstovei G. G.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. S. valstybės naudai 556,56 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo baudžiamojoje byloje.

– aštuonias kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.