- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e1-1513-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17922-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- I. P.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),leidimas gyventi Lietuvoje, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. P. 2020 m. gegužės 9 d., apie 17.47 val., Vilniuje, Pavilnionių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.55 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad jis Lietuvoje gyvena virš 20 metų, šiuo metu gyvena nuomojamame name, adresu(duomenys neskelbtini). Turi teisę vairuoti transporto priemones, Lietuvoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurį paliko namuose. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo pažįstamam N. T.. Šiuo automobiliu retkarčiais naudojasi, pastarojo leidimu. 2020-05-09 po pietų, būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas nuvažiavo pas savo pažįstamą, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris gyvena(duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, kur laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.30 val. vartojo alkoholį, išgėrė virš dviejų litrų alkoholinio alaus, daugiau tą dieną alkoholio nevartojo. Kadangi jam iš ryto reikėjo į darbą, nusprendė važiuoti namo. Po 17.00 val. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Zujūnų vienas išvažiavo namo. Pravažiavus apie vieną kilometrą, Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, jį aplenkė automobilis BMW, kurio vairuotojas nurodė jam sustoti. Jis sustojo, prie jo priėjo jam nepažįstamas, šio automobilio BMW vairuotojas, kuris pasakė, kad neva jis važiuodamas savo automobilio veidrodėliu kliudė jo automobilio veidrodėlį. Apžiūrėjo automobilius matomų pažeidimų nematė. Po ko į vietą atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu papūtė du kartus į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas 1.55 promilės girtumas, po ko buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, savo veiksmus vertina neigiamai. Automobilio savininkui N. T. nebuvo žinoma, kad vairuos šio automobilį būdamas neblaivus. ( b.l. 33 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad 2020-05-09 apie 18 val. jis važiavo su savo mašina BMW v/n (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavo jo draugė S. T.. Jis važiavo iš Pašilaičių gatvės link Gineitiškių gatvės, kai priešais save jis pastebėjo staigiai išvažiavusį automobilį VW Passat mėlynos spalvos Valst. nr. iškarto nepastebėjo, VW Passat vairuotojas išvažiavo į jo kelio judėjimo juostą ir važiavo tiesiai į jį ir jo automobilį. Jis bandydamas išvengti kliūties, staigiai nusuko į kelkraštį, bet vis tiek VW Passat vairuotojas užkabino jo automobilį, ko pasėkoje jį apgadino, tai yra sulaužė jo automobilio priekinį vairuotojo pusės veidrodėlį. Jis išgirdęs smūgį į jo automobilį, sustojo kelkraštyje, bet sustodamas pastebėjo, kad VW Passat vairuotojas, net nesumažino greičio, dar daugiau jį padidino ir nuvažiavo. Jis pasakė savo merginai S. T., kad ji skambintų į policiją ir praneštų apie įvykį. Kol jo mergina S. T. skambino į policiją, jis greitai apsisuko ir bandė vytis minėtą VW Passat automobilį. Jis minėtą automobilį pasivijo Gineitiškių gatvėje - Vakarinio aplinkkelio sankryžoje, jis savo automobiliu užstatė šiam pravažiavimą, kad VW Passat vairuotojas negalėtų pasišalinti. Jam išlipus ir priėjus prie VW Passat vairuotojo ir su juo bendraujant pajuto iš pastarojo sklindantį alkoholio kvapą, tai sukėlė jam įtarimą, kad galimai vairuotojas yra neblaivus, todėl antrą kartą paskambino į policiją, kad pranešti apie neblaivų vairuotoją. VW Passat vairuotojas išgirdęs apie jo skambutį į policiją, pradėjo jam sakyti „nezvani, jedim dam tibe paru kapejak“, tada nuėjo į savo VW Passat automobilį paėmė automobilio dokumentus ir bandė duoti jam juos, sakydamas „imk kaip užstatą nebijok aš nepabėgsiu“. Jo mergina S. T. visą laiką stovėjo šalia jo ir matė ir girdėjo visą įvykį. Belaukiant apie 40 min. kelių policijos ekipažo, VW Passat vairuotojas nuolat kalbėjo jam apie susitarimą, siūlė kyšį, bandydamas išvengti atsakomybės. Atvykus policijos ekipažui, jis vienam iš policijos pareigūnų papasakojo apie įvykusį įvykį, nurodė tiksliai VW Passat automobilį vairavusį ir galimai neblaivų vairuotoją, kuris jam apgadino jo BMW automobilį. Jam policijos pareigūnai padavė pildyti paaiškinimą, jį užpildęs, nurodė policijos pareigūnui kur buvo tiksliai apgadintas jo automobilis, tai yra įvykio vietą. Supildžius visus dokumentus, jis su savo mergina S. T. išvažiavo namo. ( b.l. 9 )
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu I. P. 2020-05-09 nustatytas 18.34 val. pirmu patikrinimu 1,55 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 18.55 val. nustatytas 1,57 promilės etilo alkoholio. ( b.l. 14)
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, jog 2020-05-09 pas pažįstamą išgėrė daugiau kaip du litrus alkoholinio alaus ir nusprendė važiuoti namo, kadangi kitą dieną jam reikėjo į darbą. Važiuojant jį sustabdė kito automobilio vairuotojas, kuris iškvietė policijos pareigūnus, ko pasėkoje I. P. buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas.
Liudytojas R. Č. patvirtino, kad 2020-05-09 jam važiuojant savo automobiliu BMW, kartu su drauge, pastebėjo priešais save staigiai išvažiavusį automobilį VW Passat. VW Passat automobilis išvažiavo į liudytojo kelio judėjimo juostą ir važiavo tiesiai į jo automobilį. Liudytojas staigiai nusuko į kelkraštį, apsisuko ir bandė vytis automobilį VW Passat. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo, pajuto iš pastarojo sklindantį alkoholio kvapą, todėl iškvietė policijos pareigūnus.
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“ šaknelėse užfiksuoti duomenys (b. l. 46), kad I. P. nustatytas 1,55 prom. girtumas, antruoju bandymu nustatytas 1,57 promilių girtumas. Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent I. P. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis tą taip pat pripažino, ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (nustatytas 1,55 promilių neblaivumas). Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad I. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. P. tam pritarė, su siūloma bausme sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per du metus. (b. l.49)
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau teistas, (b. l. 16-18), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b.l.42-43), dirbantis pagal individualią veiklą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, t. y. 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 9 d. 18.34 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 13.14 val. (b. l. 26, 39) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis yra pareiškęs prašymą išdėstyti baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamasis dirbantis, tačiau mokant visą baudą iš karto jam gali kilti neproporcingai dideli finansiniai sunkumai, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, teismas nustato 12 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad I. P. vairavo neblaivus, Vilniaus mieste, esant intensyviam eismui, vienoje iš judriausių Vilniaus gatvių, dėl to sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių saugumui ir gyvybei, į tai, kad Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, šiuo atveju kaltinamasis nors ir nežymiai viršijo 1,51 promilių ribą, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamasis I. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso N. T.. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant konfiskuotinas ne kaltinamajam priklausantis turtas. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės VW Passat kaina Lietuvoje yra 1020 Eurų su PVM, 842 Eurų be PVM. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi šiuo atveju iš kaltinamojo I. P. išieškoma automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma be PVM, t. y. 842 eurai.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (leidimas nuolat gyventi Lietuvoje(duomenys neskelbtini) ) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – grąžintinas I. P..
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinama.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti I. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti I. P. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 9 d. 18.34 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 13.14 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė I. P. mokėtina bauda sudaro 38 MGL (1900 Eur). Nustatyti I. P. dvylikos mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymą pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš I. P. išieškoti valstybės naudai automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 842 eurus,
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (leidimą nuolat gyventi Lietuvoje(duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – dokumentą grąžinti I. P..
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Baudos bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą kaltinamojo prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.